Agro naujienos

Lietuvoje itin neįprastas reiškinys, kad žieminių javų, taip pat ir žieminių kviečių, pavasarinė vegetacija prasidėtų kovo mėnesio viduryje. Nors jų pasėliai rudens metu ne tik tolygiai sudygo, bet ir suspėjo gausiai išsikrūmyti (4-5 šalutiniai ūgliai), tačiau nebuvo periodo, kuriuo vyktų užsigrūdinimas žiemai. Pasėliai žaliavo visu žiemos laikotarpiu, lapai buvo išsaugoję turgorinę būseną, tačiau krūmijimosi ir vystymosi procesai buvo sustoję. Šių metų pavasario kviečių augalų vegetacijos atsinaujinimo pradžioje nustatėme, jog fotosintezės proceso metu sausųjų medžiagų sintezė aiškiai viršijo augalų sąnaudas, kvėpavimo, fotosintezės ir šaknų renovacijos poreikius.

Vertinant vizualiai – žieminių rapsų pasėlių būklė „gera“. Dabar viskas priklausys nuo mūsų pačių gebėjimų pasėlių priežiūroje, nes prognozuotoss balandžio mėnesio sausros veikiausiai nebus, o lietaus pakaks. Šaltos naktys taip pat baigsis balandžio pirmosiomis dienomis. Sinoptikai prognozuoja normalius orus visam mėnesiui. Be abejo, su trumpalaikiais nukrypimais, kadangi Lietuvoje tai įprastas reiškinys.

Beprasidedant pavasario darbams laukuose, siekdama skatinti ūkininkus tinkamai skalauti augalų apsaugos produktų pakuotes, Lietuvos augalų apsaugos asociacija (toliau – LAAA) parengė gerosios praktikos internetinę svetainę, skirtą ūkininkams ir visiems besidomintiems augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymu www.skalaukteisingai.lt.

Srutos – vertinga organinė trąša, turinti apie 4 proc. azoto. Su jomis į dirvą patenka didelis kiekis azoto, kurį augalams maksimaliai išsaugant, galima papildomai užauginti apie 880 kg/ha kukurūzų grūdų arba 3,5 t/ha ir daugiau žaliosios masės. Pakankamą azoto prieinamumą kukurūzų augalams užtikrinti svarbiausia tuomet, kai jie intensyviausiai auga – nuo liepos pradžios iki subrendimo.

Lietuvoje dabar turime net 1,2 mln. hektarų puikios būklės žiemkenčių pasėlių – tokios kokybės dar nesame išgavę. Vasarojaus sėjai sąlygos geros, sėklinių grūdų pakanka ir jų sėja tikrai nevėluos. Kai kurie specialistai jau dabar prognozuoja aukštus žieminių rapsų ir javų būsimus derlingumo dydžius. Tad kokios gali būti abejonės dėl aukšto augalininkystės verslo ekonominio efektyvumo 2020 metais? Pasirodo, abejonių kilti gali.

Stipriai sumažėjus lietingų dienų kiekiui, greitai išdžiūvo ir dirvos. Kai kurių ūkių savininkų nuomone, paruoštų dirvų ar žiemkenčių pasėlių plotų didėjimas lenkia ūkininkų galimybes šiuos plotus patręšti, nupurkšti mikroelementų ir įvairių biologiškai aktyvių preparatų mišinio tirpalais ar supurenti pavasario sėjai skirtas dirvas. Savalaikis pirminis dirvos dirbimas padeda apsaugoti sukauptą drėgmę dirvožemiuose – sumažinti jos išgaravimo tempus iš žemės. Svarbių pavasario augalininkystės darbų yra ir daugiau – juos šiame tekste ir aptarsime.

Pasak sėklininkystės ekspertų, avižos Lietuvoje niekada nebuvo dominuojančiu kultūriniu augalu. Šį vaidmenį atliko žieminiai rugiai, soros ir vasariniai miežiai, o dabar – žieminiai ir vasariniai kviečiai. Tačiau avižų pasėlių plotai visada užimdavo 4–5 vietą tarp šalyje auginamų grūdinių javų. Net ir per pastaruosius 10 metų vidutiniai avižų pasėlių plotai išsilaikė 65–75 tūkst. ha ribose. Mažiems ūkininkams avižos – itin vertingas kultūrinis augalas, o stambesni avižas augina todėl, kad jos auga ir nenašiose žemėse.

Šalies žemės ūkyje per pastaruosius 5–10 metų labai išplito įvairių biologinės kilmės preparatų vartojimas, tarp jų ir bakterinės kilmės. Pats terminas „bakterija“ atsirado dar prieš 192 metus, kai Christianas Gottfriedas Ehrenbergas pamatė bei aprašė sporas formuojančias lazdelės formos bakterijas. Vėliau, XIX amžiaus pabaigoje, buvo identifikuotos ir atmosferos azotą sugebančios įsisavinti „Rhizobium“ grupės gumbelinės bakterijos bei pasiūlytas jų praktinio naudojimo būdas. Mikrobiologiniai tyrimai įsibėgėjo ir dabar jų rūšių skaičius jau matuojamas tūkstančiais.

2019 m. rudenį Lietuvoje pasėtas rekordinis kiekis žieminių pasėlių – 1,2 mln. hektarų. Tikimasi, kad jie sėkmingai peržiemos ir pavasarį liks pasėti apie 500 tūkst. hektarų vasarojaus. Kad ši sėja atneštų aukštus derlingumo ir pelningumo rezultatus, būtina tinkamai susiplanuoti ir teisingai pasirinkti vasarinių augalų rūšis ir veisles. Kurie augalai šį sezoną ūkininkams gali būti naudingiausi, pasakoja sėklininkystės ekspertas Sigitas Augas, - rašo portalas delfi.lt.

Vis dar tęsiasi žiemkenčių pasėlių žalioji vegetacija, nors nuo jos pradžios jau praėjo 150–170 dienų. Tokį reiškinį matome pirmą kartą per visą Lietuvos žemdirbystės istoriją. Vis tik artėjančios šaltos naktys gali pakenkti žiemkenčių pasėliams, ypač žieminiams rapsams bei žieminiams miežiams.

Šiemet stebime nestandartinę žiemą – be sniego ir su teigiama temperatūra. Pasėliai labai vešlūs, dauguma jų sodriai žalios spalvos. Matant tokią situaciją, ūkininkams kyla daug klausimų, susijusių su žieminių javų ir rapsų pasėlių dabartine būkle. 

Kodėl svarbu atnaujinti žolynus? Kokybiški žoliniai pašarai labai gero gyvulių produktyvumo ir sveikatos pagrindas. Gerus pašarus galima pagaminti, tik turint produktyvius ir labai gerai pagal sudėtį subalansuotus žolynus.

Pupinių javų auginimo „aukso amžius“ Lietuvoje ilgai neužtruko. Šis pavasaris jau bus trečias, kai dėl mažėjančių jų supirkimo kainų, pasėlių plotai kasmet mažėja.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, gyvulininkystės produkcijos apimtys labai sumažėjo. Kartu pradėjo mažėti ir vasarinių miežių plotai – dabar Lietuvoje jie užima trečiąją vietą pagal dydį ir rikiuojasi po žieminių ir vasarinių kviečių.

Norint subalansuoti pasėlio produktyvumo rodiklius – tankumą, grūdų kiekį varpoje, 1000 grūdų masę – būtina vasarinių kviečių auginimo technologijų renovacija.

Selekcininkai kurdami naujas veisles nuolat tobulina jų savybes, todėl jos būna atsparesnės nepalankioms augimo sąlygoms ir pranašesnės už jau auginamas. Ieškantiesiems naujų perspektyvių veislų  siūlome Švedijoje, Lantmännen  ek. för sėklininkystės įmonėje sukurtą vasarinių kviečių veislę ‘Flippen’.