Agro naujienos

Tęsiame straipsnių ciklą apie dirvožemių našumo didinimo būdus. Pirmajame iš jų aptarėme lauko reljefo, žemės granuliometrinės (mechaninės) sudėties, reakcijos laipsnio bei drėgmės rėžimo parametrų įtaką dirvožemių našumui ir auginamų augalų derlingumui.

Tęsiame pradėtą temą apie augalininkystės pelningumo didinimą. Pirmame straipsnyje  teigėme, kad dabartinės Lietuvos dirvožemių ir klimato savybės, finansinis bei darbo jėgos kapitalas (darant mažiau agrotechninių klaidų) sukuria sąlygas visos šalies mastu gauti miglinių javų vidutinį derlingumą apie 4,5-5,5 t ha-1, o rapsų – 2,5-3,5 t ha-1.

2018 metai nebuvo sėkmingi augalininkystės verslui. Ilgalaikė ir stipri sausra labai sumažino kultūrinių augalų derlių. Nors padidėjusios augalininkystės produkcijos supirkimo kainos, plius valstybinės subsidijos ir padėjo daugeliui ūkių išvengti didesnių tiesioginių nuostolių, tačiau ūkininkų nuotaikos prastokos.

Šiemet Lietuvoje prikūlėme apie 25-30 % mažiau grūdų ir rapsų nei 2016 ar 2017 metais, ir to pakako, kad net sumažėtų šių metų trečiojo ketvirčio šalies BVP vertė.

Šie metai, išsiskyrę ypač ilgu karštų ir saulėtų orų vegetacijos periodu, buvo labai palankūs kukurūzams Lietuvoje auginti. Šie šilumamėgiai augalai ne tik užaugino didelius žaliosios masės ir grūdų derlius.

Prasidėjo kalendorinio rudens paskutinis mėnuo ‒ lapkritis, o lauke dažni svečiai ‒ giedras dangus ir šiluma. Dar prieš 10‒15 metų spalio pabaigoje‒lapkričio pradžioje pasibaigdavo žiemkenčių aktyvioji vegetacija ir prasidėdavo šaltųjų orų (žiemos) periodas.

2018 metų augalų vegetacinis periodas išsiskyrė net trimis sausromis. Pirmosios dvi buvo pavasario ir vasaros metu, o trečioji prasidėjo spalio pradžioje ir tęsėsi iki šiol.

"Atžalyno" žemės ūkio bendrovė, įsikūrusi Alytaus rajone, šiemet po javapjūtės net 350 hektarų apsėjo posėliniais, arba kitaip tariant, sideraliniais augalais. Pasirinko baltųjų garstyčių ir pašarinių (aliejinių) ridikų mišinį.

Augalininkystės požiūriu spalis svarbus dėl šio laikotarpio oro sąlygų - ar jos tinkamos žiemkenčių pasėliams pasiekti optimalų vegetatyvinį ir generatyvinį išsivystymą prieš žiemojimo pradžią.

Šį rudenį ūkininkams pasisekė kokybiškai ir optimaliu laiku pasėti tiek žieminius rapsus, tiek žieminius javus.

Prasidėjus rugsėjo paskutiniam dešimtadieniui, įvyko kardinalūs oro sąlygų pasikeitimai.

Nuo balandžio pradžios Lietuvoje vyrauja šiltesni nei daugiamečiai vidurkiai orai.

Šių metų sezonas ypatingas – nors karštis ir sausra labai sumažino pasėlių derlių, bet javapjūtę galėjome pradėti ir baigti kaip niekada anksti.

Rugsėjis – pirmasis rudens mėnuo, kurio metu ūkiuose netrūksta darbų.

Pastarųjų savaičių lietūs sudrėkino dirvas ir pagerino sąlygas tiek ruošti dirvas, tiek optimaliu laiku bei kokybiškai pasėti žieminius rapsus, o po to – ir žieminius miežius.