Vasarinių kviečių auginimo agrotechnika: kaip padidinti pasėlių derlių?

Norint subalansuoti pasėlio produktyvumo rodiklius – tankumą, grūdų kiekį varpoje, 1000 grūdų masę – būtina vasarinių kviečių auginimo technologijų renovacija. Jos tikslas – padidinti vasarinių kviečių derlingumą 1,0–1,5 t ha-1, lyginant su dabar gaunamais dydžiais ir esant panašioms vidutinėms auginimo sąnaudoms. Dalinamės patarimais, ką konkrečiai keisti dabar naudojamose vasarinių kviečių auginimo technologijose, kad gautume didesnį derlių.

Nuo ko pradėti?

Pirmiausia, atsisakykite vasarinių kviečių auginimo dirvose, kurių našumas žemesnis nei 40–43 balai. Žemesnį nei 43 balų dirvos našumą galima pasirinkti tik tuo atveju, jei dirvos reakcija viršija pH 5,5. Taip ne tik išvengsite per žemų derlingumo dydžių ir per didelės grūdų savikainos, bet ir sumažinsite auginimo sąnaudas. Be to, bus lengviau įsisavinti šią technologiją, padedančią optimizuoti pasėlio produktyvumo rodiklius ir išauginti ne mažesnį nei 5,0–7,0 t ha-1 vidutinį derlingumą, priklausomai nuo dirvožemio našumo.

Siekdami aukštesnių rezultatų auginant vasarinius kviečius, 2020 metų pavasario sėjai naudokite daugiau sertifikuotų sėklinių grūdų. Ūkių patirtis ir bandymų duomenys rodo, kad iš visų miglinių javų rūšių vasariniai kviečiai labiausiai reaguoja į tokių sėklų naudojimą. Be to, selekcininkai sukūrė itin produktyvių veislių, kurios pasižymi geru atsparumu ligoms, intensyviai krūmijasi ir yra ypač derlingos. Rekomenduojame rinktis veisles „KWS Collada“, „Quintus“ ir naująją „Flippen“. Jų naudojimas sėjai aukštesnio našumo žemėse vidutiniškai padidina vasarinių kviečių derlingumą net 0,45–0,70 t ha-1. Savame ūkyje išaugintus sėklinius grūdus galite naudoti sėjai, jei jų laboratorinis daigumas yra ne mažesnis nei 95 proc., o sėklų generacija ne mažesnė kaip C4.

Formuojant pasėlių produktyvumo optimalius rodiklius, vadovaukitės lentelėje pateiktomis jų orientacinėmis reikšmėmis:

Pasėlių produktyvumo elementai	Dirvožemio našumo balai
	42-45	46-49	50-60	>60
Pasėlio tankumas, mln. ha-1	4,50–4,75	4,76–5 ,25	5,25–5,75	5,70–6,25
Varpos produktyvumas, g	1,05–1,10	1,11–1,20	1,16–1,20	1,21–1,25
1000 grūdų masė, g	36–40	38-41	39-42	39-42
Grūdų skaičius varpoje, vnt.	28-28	27-29	28-30	29-31
Sėklų išsėjimo norma, mln. ha-1 daigių sėklų	5,5-6,0	5,0-6,0	5,0-5,5	4,5-5,5
Sėklų lauko daigumas,	75-80	78-82	80-84	80-84
Krūmijimosi intensyvumo koeficientas	2,0-3,0	2,5-3,0	2,5-3,5	2,5-3,5
Produktyvaus krūmijimosi koeficientas	1,25-1,35	1,36-1,50	1,51-1,70	1,51-1,70
Galimas pasėlio išretėjimas,%	20-30	15-25	15-20	15-20
Vidutinis derlingumas, t ha-1	apie 5,0	apie 6,0	apie 7,0	apie 7,5 – 8,0

Prof. Albino Šiuliausko duomenys (2014–2019 metų vidurkiai)

Vidutinio varpos produktyvumo didinimas

Eilinių ūkių vasarinių kviečių pasėlių varpose vidutiniškai išauga apie 25–30 grūdų. Po kviečių nukūlimo 1000 grūdų masė dažniausiai pasiekia 37–42 gramus. Jūsų ūkiuose šie rodikliai atitinkamai turėtų siekti 28–32 vnt. ir 40–44 gramus. Per praėjusius penkerius metus ekonomiškai stipriuose komerciniuose ūkiuose, kuriuose vidutiniškai buvo prikuliama 6–8 t ha-1 grūdų, vidutinis vasarinių kviečių pasėlių tankumas buvo 5,25–5,85 mln. ha-1 produktyvių stiebų, o vidutinis varpos produktyvumas siekė 1,05–1,25 gramo.

Jei pasėlio tankumo ir grūdų kiekio varpoje reikšmes formuojame per visą augalų vegetacijos laikotarpį, tai 1000 grūdų masės didėjimas varpoje labiausiai priklauso nuo tręšimų per lapus optimizavimo periodo metu – nuo grūdų užuomazgų susidarymo iki vaškinės jų brandos. Nesunku paskaičiuoti, kad padidėjus 1000 grūdų masei tik vienu gramu, pasėlio derlingumas išauga 160 kg ha-1, o padidėjus grūdų kiekiui varpoje 1 vnt. – 215 kg ha-1.

Tuo tarpu mūsų ekspedicinių bandymų duomenys rodo, jog nuo vėliavinio lapo iki pieninės brandos tarpsnio, vasarinių kviečių pasėlius patręšus per lapus tris kartus pilnaverčiais maitinamaisiais tirpalais (Karbamidas (10–30 kg ha-1) + „Thiomax Oil“ (1,0 l ha-1) + „Yelia“ NPK (3 kg ha-1)), 1000 grūdų masė padidėja 3–5 gramais, 1,8–3,0 vnt. sumažėja grūdų nunykimas varpoje, gerėja grūdų kokybė, bendras derlingumo priedas siekia 1,47 t ha-1. Šie tręšimai per lapus beveik visada būna aukšto efektyvumo – grūdų kiekis varpoje padidėja 2,4 vnt., 1000 grūdų masė išauga 3–5 gramais. Naudojama karbamido norma vėliavinio lapo tarpsnyje – iki 10 kg ha-1, iš karto po žydėjimo – 20–25 kg ha-1, pieninės brandos tarpsnyje – iki 20–30 kg ha-1.

Kaip suformuoti optimalų pasėlio tankumą

Rūpesčių dažnai sukelia per didelės sėklų išsėjimo normos – net virš 70 proc. ūkininkų linkę jas didinti. Skaičiuojant sėklų išsėjimo normą reikia įvertinti dirvos drėgmės kiekį, paruošimo ir sėjos kokybę, nustatant pasėlių lauko daigumo procentą ir galimą krūmijimosi koeficientą. Esant aukštam dirvų sukultūrinimo ir paruošimo lygiui, kuomet dirvoje pakanka drėgmės, ir 5,5 mln. ha-1 išsėjimo norma gali būti per didelė.

Pavyzdžiui, pasirinkus 5,5 mln. ha-1 išsėjimo normą ir lauko daigumui siekiant 80 proc., sudygs apie 4,4 mln. augalų, krūmijimosi intensyvumo rodiklis bus 2,5–3,0 (nepainiokime su produktyviu krūmijimusi). Gegužės viduryje, bamblėjimo tarpsnio pradžioje, turėsime 10,0–12,5 mln.ha-1 tankumo pasėlį. Tokiu atveju įsijungs augalų savisaugos procesas ir dauguma šalutinių ūglių nunyks. Brandos sulauks tik trečdalis buvusių stiebelių. Kad to išvengtumėte, atidžiai apskaičiuokite išsėjimo normas.

Vasarinių kviečių sėklų sudygimą ir lauko daigumą galima ženkliai padidinti beicavimo metu sėklas apveliant mikroelementų kompleksu „Seednergy“ (1 l t-1). Jis pradeda veikti nuo pirmos sėjos dienos, skatindamas sėklos dygimą. Pasėliai bus stipresni, tolygesni, sveikesni, su stipresne šaknų sistema ir formuojantys didesnį derliaus potencialą, kuris gali siekti 5–13 procentų.

Esame paruošę vasarinių kviečių auginimo technologijų matmenis, kuriais siūlome vadovautis, rengiant konkrečią agrotechnikos schemą konkrečiam laukui ir konkrečiam augimo etapui atskirai. Todėl visada drąsiai galite konsultuotis su mūsų vadybininkais.

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122