Agro naujienos

Labūnava, Kėdainių r. 2020 m. gegužės 20 d. Praėję lietūs labai teigiamai paveikė visų rūšių pasėlius. Šiemet pasėlių būklė yra nepalyginamai geresnė nei praėjusiais 2019 metais.

Šių metų pavasario gamtinės sąlygos augalams sudėtingos, vyraujančios žemos temperatūros ar net šalnos neleidžia jiems augti ir vystytis. Vandenyje tirpstančios trąšos - tai pirmoji pagalba silpniems augalams. Laistant ar purškiant juos per lapus, užtikrinamas efektyvus augalo maitinimas.

2020 metų pavasaris buvo vienas ankstyviausių šalies istorijoje. Tai atspindėjo ir vasario pabaigoje prasidėjusi žiemkenčių pasėlių pavasarinė vegetacija. Pietinėje Lietuvoje buvo ūkių, kurie jau kovo mėnesį užbaigė sėti vasarinius miglinius javus. Vis tik didesnė ūkininkų dalis buvo atsargesnė ir sėjos kovo mėnesį atsisakė. Kurie buvo teisūs, parodys javapjūtės rezultatai. O šįkart aptarsime dabartinę vasarinių miglinių javų pasėlių būklę ir jų vystymosi prognozes iki gegužės pabaigos.

Lietuvoje augančių žieminių javų pasėlių būklė šių metų gegužės pradžioje yra geresnė, palyginti su pernai metų geguže. Žiemos metu buvo galima stebėti, kaip pamažu vyksta augalų vystymosi procesas, o pavasarį jis smarkiai suintensyvėjo. Pasėlių priežiūros darbai šiuo metu atitinka klasikinius agronominius reikalavimus, o tai, kokius tręšimo bei purškimo darbus reikia atlikti ir kokias priemones tam pasirinkti, priklauso nuo pasėlių rūšies bei būklės.

Žinoma, kad norinti iš augalo paimti derlių, jam reikia duoti ir pakankamai maistinių medžiagų, nes niekas iš niekur neatsiranda. Kalbant paprasčiau – būtina tręšti. Tačiau taip pat negalima persistengti ir supainioti laikotarpių, nes, pavyzdžiui, rudenį didelis azotinių trąšų, kurios skatina augimą, kiekis vaismedžiui ar kitam daugiamečiui augalui gali būti pražūtingas, rašoma pranešime. „Kai po žiemos atsinaujina augalo vegetacija, jam reikia didelio kiekio fosforo, kuris būtinas, kad geriau vystytųsi šaknų sistema, augtų šakniaplaukiai ir augalas greičiau įsitvirtintų, nes geriau įsisavina maisto medžiagas ir vandenį. Ši taisyklė liečia sodą – vaiskrūmius, vaismedžius ir kitus daugiamečius augalus. Netgi veją. 

Pirmiausia samanotos vejos priežastis yra dirvožemio rūgštingumas, jeigu dirvožemio pH yra žemiau negu 5,5, veja aktyviai retėja, nes augalai nepaima iš dirvos maisto medžiagų ir žolės tarpuose pradeda augti samanos. Samanos vejoje auga ir tada, kai trūksta maisto medžiagų, ypač, kai vejos yra netręšiamos azotinėmis trąšomis arba trąšos visai nenaudojamos.

Vejos įrengimas nėra paprastas procesas, kaip gali pasirodyti iš pradžių, nes padarius klaidą jai ištaisyti gali prireikti metų. Sėjant veją labai svarbu išsirinkti tinkamiausias sėklas, nes nuo jų priklausys būsimos vejos kokybė ir paskirtis. Specialistas atsako į pagrindinius klausimus apie teisingą sėklų pasirinkimą ir naujausias tendencijas.  

Šiais ūkiniais metais turėjome ne tik šilčiausią žiemą per visą Lietuvos istoriją, bet ir turime daugiausiai geros kokybės žiemkenčių pasėlių – apie 1,2 mln. ha. O svarbiausia – džiaugiamės realia galimybe anksčiausiai užbaigti vasarojaus sėją. Dar kovo viduryje prasidėjo šie lauko darbai: vasarojaus sėjai skirtų dirvų purenimas, žieminių kviečių, miežių bei kvietrugių pasėlių pavasarinis akėjimas, siekiant sumažinti drėgmės išgaravimą iš žemės. Be to, skubėjome tręšti žiemkenčius ir dirvas vasarojaus sėjai bei daugiamečius žolynus.

Nors žiema šiemet nebuvo labai atšiauri, tačiau vejų atgaivinimas po šio laikotarpio reikalauja nemažai laiko ir pastangų. Anot AB „Linas Agro“ vejų produkto vadybininko Vilmanto Petrausko, svarbu veją prižiūrėti ne tik po žiemos, bet ir tinkamai ją paruošti šaltajam sezonui. Specialistas dalinasi rekomendacijomis, kaip reikia teisingai po žiemos atgaivinti ir pagražinti veją.

Lietuvoje itin neįprastas reiškinys, kad žieminių javų, taip pat ir žieminių kviečių, pavasarinė vegetacija prasidėtų kovo mėnesio viduryje. Nors jų pasėliai rudens metu ne tik tolygiai sudygo, bet ir suspėjo gausiai išsikrūmyti (4-5 šalutiniai ūgliai), tačiau nebuvo periodo, kuriuo vyktų užsigrūdinimas žiemai. Pasėliai žaliavo visu žiemos laikotarpiu, lapai buvo išsaugoję turgorinę būseną, tačiau krūmijimosi ir vystymosi procesai buvo sustoję. Šių metų pavasario kviečių augalų vegetacijos atsinaujinimo pradžioje nustatėme, jog fotosintezės proceso metu sausųjų medžiagų sintezė aiškiai viršijo augalų sąnaudas, kvėpavimo, fotosintezės ir šaknų renovacijos poreikius.

Vertinant vizualiai – žieminių rapsų pasėlių būklė „gera“. Dabar viskas priklausys nuo mūsų pačių gebėjimų pasėlių priežiūroje, nes prognozuotoss balandžio mėnesio sausros veikiausiai nebus, o lietaus pakaks. Šaltos naktys taip pat baigsis balandžio pirmosiomis dienomis. Sinoptikai prognozuoja normalius orus visam mėnesiui. Be abejo, su trumpalaikiais nukrypimais, kadangi Lietuvoje tai įprastas reiškinys.

Beprasidedant pavasario darbams laukuose, siekdama skatinti ūkininkus tinkamai skalauti augalų apsaugos produktų pakuotes, Lietuvos augalų apsaugos asociacija (toliau – LAAA) parengė gerosios praktikos internetinę svetainę, skirtą ūkininkams ir visiems besidomintiems augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymu www.skalaukteisingai.lt.

Srutos – vertinga organinė trąša, turinti apie 4 proc. azoto. Su jomis į dirvą patenka didelis kiekis azoto, kurį augalams maksimaliai išsaugant, galima papildomai užauginti apie 880 kg/ha kukurūzų grūdų arba 3,5 t/ha ir daugiau žaliosios masės. Pakankamą azoto prieinamumą kukurūzų augalams užtikrinti svarbiausia tuomet, kai jie intensyviausiai auga – nuo liepos pradžios iki subrendimo.

Lietuvoje dabar turime net 1,2 mln. hektarų puikios būklės žiemkenčių pasėlių – tokios kokybės dar nesame išgavę. Vasarojaus sėjai sąlygos geros, sėklinių grūdų pakanka ir jų sėja tikrai nevėluos. Kai kurie specialistai jau dabar prognozuoja aukštus žieminių rapsų ir javų būsimus derlingumo dydžius. Tad kokios gali būti abejonės dėl aukšto augalininkystės verslo ekonominio efektyvumo 2020 metais? Pasirodo, abejonių kilti gali.

Stipriai sumažėjus lietingų dienų kiekiui, greitai išdžiūvo ir dirvos. Kai kurių ūkių savininkų nuomone, paruoštų dirvų ar žiemkenčių pasėlių plotų didėjimas lenkia ūkininkų galimybes šiuos plotus patręšti, nupurkšti mikroelementų ir įvairių biologiškai aktyvių preparatų mišinio tirpalais ar supurenti pavasario sėjai skirtas dirvas. Savalaikis pirminis dirvos dirbimas padeda apsaugoti sukauptą drėgmę dirvožemiuose – sumažinti jos išgaravimo tempus iš žemės. Svarbių pavasario augalininkystės darbų yra ir daugiau – juos šiame tekste ir aptarsime.

Pasak sėklininkystės ekspertų, avižos Lietuvoje niekada nebuvo dominuojančiu kultūriniu augalu. Šį vaidmenį atliko žieminiai rugiai, soros ir vasariniai miežiai, o dabar – žieminiai ir vasariniai kviečiai. Tačiau avižų pasėlių plotai visada užimdavo 4–5 vietą tarp šalyje auginamų grūdinių javų. Net ir per pastaruosius 10 metų vidutiniai avižų pasėlių plotai išsilaikė 65–75 tūkst. ha ribose. Mažiems ūkininkams avižos – itin vertingas kultūrinis augalas, o stambesni avižas augina todėl, kad jos auga ir nenašiose žemėse.