Artėjant javapjūtei – metas pasirūpinti sėkliniais pasėliais

Liepos pradžioje beveik visi tikėjome, kad javų derlius bus gausus – tokių vešlių pasėlių dar nebuvome turėję. Vis dėlto šis mėnuo atnešė ne tik vilčių, bet ir permainingų orų – netikėtos stiprios liūtys, su stambiais ledo gabalėliais, išguldė ženklią dalį javų pasėlių. Be to, buvo ir kitų priežasčių, lėmusių pasėlių išgulimą. Tad, užuot svarsčius apie patirtus nuostolius, geriau įvertinkime faktinę turimų pasėlių būklę, siekiant išvengti tolimesnių klaidų iki pasėlių kūlimo.

Priežastys, lėmusios išgulimą

Prieš 10–12 dienų javų pasėliai daugumoje ūkių buvo labai vešlūs, tad ieškojome būdų, kaip iki javų kūlimo išsaugoti tą itin aukštą pasėlių sukauptą biopotencialą. Be abejo, į pagalbą dažnas iš mūsų pasitelkė papildomus tręšimus. Vis dėlto, orų nuspėti negalėjome, tad liūtys išguldė didelę dalį javų pasėlių. Kaimuose kilo didelis šurmulys svarstant, kas kompensuos patirtus nuostolius, tačiau visiškos kompensacijos tikėtis neverta. Ką dabar turime padaryti, tai įvertinti situaciją ir jos įtaką būsimiems derliaus dydžiams.

 Su dabartine lauko augalų, ir ypač javų pasėlių, būkle susipažinome ir mes. Pirmiausia išsiaiškinome, kad ne tik liūtys lėmė pasėlių išgulimą. Atsparesni išgulimui buvo ankstyvesnės (kovo mėnesio) sėjos vasariniai miežiai ir kiti vasariniai javai. Mažiau išgulė žieminiai ir vasariniai kviečiai, kurių pasėliai buvo daugiau nei du kartus purkšti augimo reguliatoriais. Be to, šiemet itin išryškėjo ir atskirų augalų veislių atsparumas išgulimui. Štai žieminių kviečių veislė „Etana“ patvirtino savo gerą vardą, nes ir derliaus potencialas prognozuojamas labai aukštas, ir išgulusių pasėlių yra palyginti nedaug.

Kuo vėliau išgula, tuo mažesni nuostoliai

Tarp išgulusių žieminių kviečių pastebima augalų su pusiau išrautomis šaknimis, taip pat nulūžusių stiebų. Pasėliai netgi truputį išretėjo. Ir nors vizualinė išgulusių ar net „suveltų“ javų pasėlių būklė neramina, tačiau augalininkystės teorija ir ilgametė praktinė patirtis rodo, kad kartais ir iš išgulusių pasėlių prikuliame nemažus derlius.

 Yra įrodyta, kad kuo vėliau išgula javų pasėliai, tuo mažesni būna derliaus nuostoliai. Didesni nuostoliai patiriami, kuomet pasėliai išgula iki jų žydėjimo pradžios. Šiais metais jie masiškai išgulė liepos pradžioje. Štai žieminiai miežiai prasidėjus mėnesiui jau buvo pasiekę vaškinę brandą, žieminiai kviečiai ir vasariniai miežiai buvo pieninės–vaškinės brandos pradžioje. Kitos miglinių javų rūšys dar tik buvo pradėjusios pieninę brandą. Be to, net ir stipriau išgulusių pasėlių augalai nesustabdo grūdų masės augimo. Nors fotosintezės proceso našumas išgulusiuose pasėliuose pastebimai sumažėja, tačiau varpos ir toliau aprūpinamos organiniais junginiais iš stiebuose sukaupto rezervo, o šią vasarą jis tikrai buvo gausus. Todėl žieminių miežių ar kviečių pasėlių išgulimo įtaka būsimiems derlingumo dydžiams neturėtų būti labai ženkli – 5–10 proc.

 Panašus derlingumo sumažėjimas bus ir išgulusių vasarinių miežių pasėliuose, jei tokios liūtys nesikartos. Tuo tarpu vasarinių kviečių ar avižų išgulusiuose pasėliuose derliaus nuostoliai gali siekti 10–20 proc., tačiau šių augalų pasėlių išgulimas nėra didelis.

 Taip pat daug buvo kalbėta, kaip kruša „suplėšė“ cukrinių runkelių ar kukurūzų lapus. Vis dėlto, šiuo etapu jų lapų pažeidimai praktiškai neturės įtakos būsimiems derlingumo dydžiams, nes iki šių augalų derliaus nuėmimo dar liko 65–80 dienos.

Rizika iškiltų vyraujant lietui

Didelė rizika dėl derliaus nuostolių iškiltų tuomet, jei javapjūtės periodu vyrautų lietingi orai. Sugulusiuose pasėliuose grūdai tampa ypač jautrūs sudygimui varpose, taip pat masės ir kokybinių rodiklių blogėjimui, o tai turi įtakos ir grūdų supirkimo kainai bei jų poreikiui. Šiemet ypač atsakingai reikia vertinti galimybę kiek įmanoma anksčiau siųsti kombainus į laukus, kad greičiau nuimtume subrendusį derlių ir saugiai sandėliuotume grūdų saugyklose. Tokiu būdu išvengtume dar didesnių nuostolių.

 Labai didelį pavojų kelia ir sugulusių javų brandos eiga. Jei būsimos orų sąlygos bus bent panašios į daugiamečius vidutinius, tai žiemkenčių javų technologinė (tinkama kūlimui) branda išgulusiuose pasėliuose vėluos apie 7–12 dienų, o vasarojaus – 10–17 dienų.

 Gali nutikti taip, kada tame pačiame lauke pasėlių brandos laikas bus per daug skirtingas ir javų kūlimas jame gali vykti dukart (priklausomai nuo brandos laipsnio). Pasėlių brandos dideli netolygumai ypač didelę žalą gali padaryti sėkliniams pasėliams.

 Tuo atveju, jei sėkliniai pasėliai stipriai suguldyti, pasėliams įrengti rinkitės sertifikuotas sėklas, kad suformuotumėte stiprius, aukšto potencialo būsimus pasėlius. Tik primename, kad ir šiais metais bus mokamos papildomos išmokos už sertifikuota sėkla apsėtus pasėlių plotus, o tai ženkliai sumažina išlaidas. Apie sertifikuotų sėklų pranašumus jau daug esame kalbėję ir rašę, tad šįsyk nesikartosime.

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

 

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122