Žieminių miežių sėja: nuo vietos parinkimo iki pirminės pasėlių priežiūros
Praėjusį rudenį šalies ūkininkams pavyko pasėti daugiausia – 1 187 690 ha – žiemkenčių pasėlių per visą Lietuvos žemdirbystės istoriją ir beveik visi iš jų sėkmingai peržiemojo. Tai rodo, kad Lietuvoje žieminiais javais ir rapsais jau galima užsėti didesnius žemių plotus ir taip padidinti ūkininkavimo ekonominį efektyvumą. Tiesa, reikėtų atsižvelgti į klimato atšilimą ir keisti pasėlių struktūrą: išplėsti žieminių rapsų ir hibridinių veislių žieminių miežių bei rugių pasėlius. Tad šįkart aptarsime žieminių miežių auginimo subtilybes.
Žieminiai javai patvarūs įvairioms oro sąlygoms
Minėtas faktas, kad tokia didelė dalis žiemkenčių pasėlių buvo pasėta ir sėkmingai peržiemojo, atsitiko tik kartą ir būtent minėtą žiemą. Iš kitos pusės, per 2014–2019 metų žiemas pasitaikė po keletą labai šaltų (> -20 °C) periodų, tačiau tik mažumoje laukų žieminiai javai (tarp jų ir žieminiai miežiai) nukentėjo nuo per žemos temperatūros. Mažai žiemkenčių nukentėjo ir nuo pavasarinio iššutimo. Laukų su masiškai žuvusiais augalais pasitaikė tik atskiruose Rytų Lietuvos kaimuose.
Šie faktai įrodo, kad Lietuvoje žieminiais javais ir rapsais jau galima užsėti didesnius žemių plotus. Tik reikia atsižvelgti į klimato atšilimo sąlygas ir pradėti keisti pasėlių struktūrą. Reikėtų mažinti žieminių kviečių pasėlių plotus žemesnio nei vidutinio našumo žemėse, kuriose pasėjama apie 0,15–0,20 mln. ha kviečių pasėlių, ir vietoje jų stipriai išplėsti žieminių rapsų bei hibridinių veislių žieminių miežių bei rugių pasėlius.
Du derliai per metus – įmanoma
Šį rudenį padidinti žieminių rapsų pasėlių plotus, kurių vasarą turėjome net 0,28 mln. hektarų, vargu ar pavyks, nes dėl užsitęsusios javapjūtės paprasčiausiai pritrūksime laisvų žemių. Vis tik padidinti žieminių miežių pasėlių plotus bent iki 0,04–0,05 mln. hektarų gali pavykti. Be to, galima pasimokyti iš kaimynų – Lenkijos Suvalkų vaivadijos ūkininkų, kurie po žieminių miežių sėjomainos lauke išaugina du derlius: žieminius miežius grūdams, o po jų – silosui ar šienainiui skirtus augalus.
Svarstantiems, ar nepritrūks laiko siloso ar šienainio gamybai skirtų augalų visavertei masei užaugti, verta atsižvelgti į faktus: Lietuvoje žieminius miežius kuliame liepos 5–15 dienomis. Silosui ar šienainiui skirtus augalus (ankštinius javus ar žoles, kukurūzus ir įvairius mišinius, kurių augimui reikalinga ne žemesnė kaip 10–15 0C temperatūra) vėliausiai sėjame birželio 16 d. Augalai sudygsta per 8–12 dienų. Tokiu atveju iki rugsėjo 25 dienos turime apie 60 dienų žalios vegetacijos periodą. Žaliajai masei užaugti faktiškai pakanka ir 45–55 dienų. Lenkai per šį laiką suspėja paruošti ir kokybišką šienainį.
Taip žieminiai miežiai gali į Lietuvos žemdirbystės praktiką įnešti nemažai egzotikos – du derlius per metus, ko šalyje dar nėra buvę. Tuo tarpu hibridinių veislių žieminiai miežiai dar ir 3–6 dienomis anksčiau subręsta, iš jų prikuliama 1,5–2,0 t/ha-1 daugiau grūdų, palyginus su linijinės selekcijos veislių pasėliais. Tokiu atveju bendrame žieminių miežių pasėlių plote pirmenybę reiktų skirti hibridinių veislių miežiams, kuriuos jau esame neblogai išmokę auginti.
Kaip sėti ir prižiūrėti žieminius miežius
Vieta sėjomainoje. Iki šiol žieminius miežius sėdavome po kitų miglinių javų, tačiau, jei palaipsniui atsisakysime žieminių kviečių sėjos žemesnio nei vidutinio (< 42,1 balo) našumo žemėse, tai jie turėtų būti sėjami po žieminių rapsų, pupinių javų ar žolių, o tai iš esmės padidins jų produktyvumą.
Reikalavimai dirvožemiams. Nesėkite žieminių miežių į žemes, kurių našumas mažesnis nei 35 boniteto balai, o reakcijos lygis mažesnis už pH 5,3. Mūsų gamybinių bandymų duomenys rodo, kad pakalkinus priesmėlių ant priemolių dirvas ir jų pH rodiklį padidinus nuo 5,5 iki 6,0–6,5, žieminių miežių derlingumas padidėja net 1,2–2,0 t/ha-1 ir dirvos kalkinimo sąnaudos atsiperka per 1,5–2 metus, o kalkinimo efektas tęsiasi 4–5 metus. Geriausiai žieminiai miežiai auga arba priesmėlių ant priemolių, arba lengvų priemolių dirvožemiuose. Nesėkite jų į durpžemius, smėlingas ar molingas žemes.
Priešsėjinis dirvų dirbimas. Reikėtų vengti tiesioginės sėjos į priešsėlių neskustas ražienas, tačiau nebūtinas ir tradicinis žemės dirbimas. Jei dirvožemiuose yra susidaręs sukietėjęs „dirvos padas“, jį reikėtų suardyti giluminiais skutikais.
Priešsėjinis tręšimas. Rudeninio tręšimo užduotis – prieš žemių dirbimą išberti visą fosforo ir kalio trąšų normą (P60-80K80-100) ir šias trąšas įterpti į dirvožemį 5–8 cm gylyje. Fosforo kalio trąšos stipriai padidina žieminių miežių žiemkentiškumą bei pasėlio produktyvumą ir dar suteikia gerą startą posėliniams augalams. Turint omenyje, kad žieminiai miežiai sėjami anksti ir gausiai krūmijasi, rudens vegetacijos metu jie sunaudoja palyginti daug azoto. Todėl prieš jų sėją arba pasėliams sudygus reikia išberti apie 30–40 kg/ha-1 azoto.
Sėjos laikas. Iš visų žieminių javų miežiai sėjami anksčiausiai. Ši savybė padeda jiems neskubant išauginti gerai išsivysčiusius augalus, kurių pagrindiniai ir šalutiniai ūgliai rudenį jau būna pasiekę IV organogenezės vystymosi etapą: būna išsikrūmiję ir suformavę autonomišką šaknų sistemą tiek pagrindiniuose, tiek šalutiniuose ūgliuose. Pagal vystymąsi jie jau būna suformavę ir centrinę žiedynų ašį, ir varputes ant žiedyno ašies narelių.
Atsižvelgdami į klimato kaitą, ūkininkai juos sėja nuo rugpjūčio 22 iki rugsėjo 1–5 dienos, priklausomai nuo ūkio geografinės vietos. O štai sėjos laiko ankstinimas ar vėlinimas sukelia problemų, trukdančių pasiekti optimalų augalų išsivystymą prieš rudens vegetacijos pabaigą.
Sėklų išsėjimo normos. Bendrose jų auginimo rekomendacijose nurodoma, kad hibridinių veislių žieminių miežių sėklų išsėjimo normos dydis yra 1,5–2,0 mln./ha-1 (70–90 kg/ha-1). Konkretus dydis priklauso ir nuo sėjos laiko, ir nuo dirvožemio našumo. Tokios sėklos brangios, todėl geriau šiuos miežius pasėti trečią rugpjūčio dekadą ir taip sėklų išsėjimo normą sumažinti iki 1,5 mln./ha-1 – tai padės 33 proc. sumažinti sėklų sąnaudas. Sėjos metu sėklos į dirvą įterpiamos 3–5 cm gylyje. Jei tuo metu dirva yra sausoka, tai po sėjos laukas voluojamas.
Pirminė pasėlių priežiūra. Po 6–10 dienų dirvos paviršiuje pasirodo pirmieji sudygusių augalų lapeliai. Tai metas, kuomet dirvai reikalingi „Biomas“ linijos bakteriniai preparatai. Įvairiais bandymais nustatyta, kad itin geri rezultatai pasiekiami „Biomas Grow“ (0,1 l/ha-1) maišant su „Biomas Universal“ (0,1 l/ha-1) ir pridedant „Iperen Humic“ (2,0 l/ha-1) arba „Microfert“ (1,0 l/ha-1). Panaudojus šių bakterijų preparatų, sukuriamos palankesnės sąlygos augalams augti – suformuojama geresnė aplinka augalų mitybai mineralinėmis medžiagomis, augalas skatinamas formuoti galingesnę šaknų masę ir auginti didesnę antžeminę dalį su daugiau būsimų šakų užuomazgų. Šios bakterijos padeda lengviau pasisavinti maisto medžiagas, išskiria įvairius hormonus, kurie skatina natūralius augalo augimo ir vystymosi procesus. Svarbu prisiminti, kad kuo anksčiau panaudojame bakterijų preparatų, tuo anksčiau ir ilgesnį laiką bakterijos dirvoje vykdo savo funkcijas, taigi ir galutinis rezultatas būna geresnis.
Herbicidų naudojimas. Turint omenyje, kad žieminiai miežiai pasižymi daug spartesniu ir gausesniu krūmijimosi procesu, piktžoles būtina pradėti naikinti dar iki joms sudygstant arba joms sudygus. Paskutinių 2–3 metų patirtis parodė, kad tiek linijinių, tiek hibridinių veislių žieminių miežių pasėliuose aukštu efektyvumu išsiskiria „Legacy Pro“ (2,0 l/ha-1). Tai yra selektyvus kontaktinis ir dirvinis herbicidas, skirtas dviskiltėms ir vienaskiltėms piktžolėms naikinti žieminių kviečių, žieminių miežių ir žieminių kvietrugių pasėliuose. „Legacy Pro“ yra koncentruota suspensija, kurios sudėtyje esantis trijų veikliųjų medžiagų derinys – 40 g/l-1 diflufenikano, 300 g/l-1 pendimetalino ir 250 g/l-1 chlorotolurono – užtikrina platų naikinamų piktžolių spektrą, aukštą efektyvumą, taip pat sumažina piktžolių atsparumo išsivystymą. „Legacy Pro“ turi kontaktinį bei išliekamąjį poveikį dirvai ir šis poveikis palankiomis augalų augimo sąlygomis išlieka iki 8 savaičių.
Apie tolimesnius priežiūros darbus rašysime vėliau.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob. 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob. 8 698 46122