Agro naujienos

Efektyviai dirbti siekiančių gyvulininkystės ūkių vienas svarbiausių tikslų yra paruošti daug energijos turinčius, bet nebrangius pašarus. Tokius pašarus galima pagaminti, tik turint produktyvius ir labai gerai pagal sudėtį subalansuotus žolynus.
Plačiau

Tęsiame straipsnių ciklą apie mūsų šalies augalininkystės verslo stabilumo bei jo pelningumo padidinimo galimybes. Ankstesniuose dviejuose straipsniuose aptarėme pagrindinius veiksnius, kurie užtikrina kultūrinių augalų derlingumo dydžių didėjimą su mažiausiomis papildomomis finansinėmis bei darbo sąnaudomis.
Plačiau

Tęsiame straipsnių ciklą apie dirvožemių našumo didinimo būdus. Pirmajame iš jų aptarėme lauko reljefo, žemės granuliometrinės (mechaninės) sudėties, reakcijos laipsnio bei drėgmės rėžimo parametrų įtaką dirvožemių našumui ir auginamų augalų derlingumui.
Plačiau

Tęsiame pradėtą temą apie augalininkystės pelningumo didinimą. Pirmame straipsnyje teigėme, kad dabartinės Lietuvos dirvožemių ir klimato savybės, finansinis bei darbo jėgos kapitalas (darant mažiau agrotechninių klaidų) sukuria sąlygas visos šalies mastu gauti miglinių javų vidutinį derlingumą apie 4,5-5,5 t ha-1, o rapsų – 2,5-3,5 t ha-1.
Plačiau

2018 metai nebuvo sėkmingi augalininkystės verslui. Ilgalaikė ir stipri sausra labai sumažino kultūrinių augalų derlių. Nors padidėjusios augalininkystės produkcijos supirkimo kainos, plius valstybinės subsidijos ir padėjo daugeliui ūkių išvengti didesnių tiesioginių nuostolių, tačiau ūkininkų nuotaikos prastokos.
Plačiau

Šiemet Lietuvoje prikūlėme apie 25-30 % mažiau grūdų ir rapsų nei 2016 ar 2017 metais, ir to pakako, kad net sumažėtų šių metų trečiojo ketvirčio šalies BVP vertė.
Plačiau

Šie metai, išsiskyrę ypač ilgu karštų ir saulėtų orų vegetacijos periodu, buvo labai palankūs kukurūzams Lietuvoje auginti. Šie šilumamėgiai augalai ne tik užaugino didelius žaliosios masės ir grūdų derlius.
Plačiau

Prasidėjo kalendorinio rudens paskutinis mėnuo ‒ lapkritis, o lauke dažni svečiai ‒ giedras dangus ir šiluma. Dar prieš 10‒15 metų spalio pabaigoje‒lapkričio pradžioje pasibaigdavo žiemkenčių aktyvioji vegetacija ir prasidėdavo šaltųjų orų (žiemos) periodas.
Plačiau

2018 metų augalų vegetacinis periodas išsiskyrė net trimis sausromis. Pirmosios dvi buvo pavasario ir vasaros metu, o trečioji prasidėjo spalio pradžioje ir tęsėsi iki šiol.
Plačiau

"Atžalyno" žemės ūkio bendrovė, įsikūrusi Alytaus rajone, šiemet po javapjūtės net 350 hektarų apsėjo posėliniais, arba kitaip tariant, sideraliniais augalais. Pasirinko baltųjų garstyčių ir pašarinių (aliejinių) ridikų mišinį.
Plačiau

Augalininkystės požiūriu spalis svarbus dėl šio laikotarpio oro sąlygų - ar jos tinkamos žiemkenčių pasėliams pasiekti optimalų vegetatyvinį ir generatyvinį išsivystymą prieš žiemojimo pradžią.
Plačiau

Šį rudenį ūkininkams pasisekė kokybiškai ir optimaliu laiku pasėti tiek žieminius rapsus, tiek žieminius javus.
Plačiau

Prasidėjus rugsėjo paskutiniam dešimtadieniui, įvyko kardinalūs oro sąlygų pasikeitimai.
Plačiau

Nuo balandžio pradžios Lietuvoje vyrauja šiltesni nei daugiamečiai vidurkiai orai.
Plačiau

Šių metų sezonas ypatingas – nors karštis ir sausra labai sumažino pasėlių derlių, bet javapjūtę galėjome pradėti ir baigti kaip niekada anksti.
Plačiau