Gegužės orų ypatumai ir augalų produktyvumo pokyčiai
Šiemet išskirtinai vėsaus pavasario orai pakoregavo vasarinių augalų sėjos eigą, ūkiams sudėtinga planuoti žieminių javų ir rapsų pasėlių tręšimo ir purškimo darbus. Pakalbėkime, kaip tokios sąlygos gali paveikti būsimą augalų derlingumą.
Ką dar galima sėti
Pirmiausiai norime pagirti ūkininkus ir žemės ūkio įmones, kad jie sugebėjo išnaudoti nors ir trumpą gerų orų periodą ir iki gegužės 7 dienos jau buvo užsėję 100 % cukrinių runkelių ir apie 90-95 % planuojamų auginti vasarinių javų ir ankštinių augalų. Preliminariais skaičiavimais, jau pasėjome ir apie 50 % vasarinių rapsų. Tiesa, kai kurie ūkininkai jų neskuba sėti, nes turi „svarbesnių“ darbų.
Nėra tikslesnių duomenų, kiek pasėta grūdams skirtų kukurūzų. Kukurūzų, numatytų auginti grūdams, sėją būtina stabdyti, nes mažai tikėtina, kad vėliau pasėtieji sugebės pasiekti vaškinę brandą. Jeigu nuspręsite dar sėti, vertėtų rinktis pačias ankstyviausias jų veisles: Recolt FAO 170, Karriol FAO 180.
Tuo tarpu vasarinius rapsus ar žirnius galima sėti net iki gegužės trečios dekados pradžios.
Orai, kaip prieš 50 metų
Taigi, 2017 metų pavasario sėja artėja prie finišo, prasideda vasarinių javų, rapsų ir kukurūzų pasėlių priežiūros darbai, tęsiasi žiemkenčių pasėlių priežiūra. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo neblogai: vasarojaus sėja baigta beveik laiku, žiemkenčių pasėlių būklė gera, ankstyvos sėjos vasariniai javai sudygo tolygiai ir net gausiau nei įprastai. Tačiau šio pavasario orų sąlygos mums buvo ir yra „per sudėtingos“, kad galėtume garantuoti, jog šiais metais pavyks išauginti didesnius nei įprasta derlius.
Šių metų balandžio ir gegužės orai labiau panašūs į XX amžiaus VI-VII dešimtmečių orus, kai beveik kasmet balandžio mėnesį bent 1-3 dienas temperatūra pakildavo virš +20 °C, o po dienos kitos pasėlius kartais „svilindavo“ stiprios šalnos. Silpnesnių ar stipresnių šalnų pavojus išlikdavo iki gegužės trečios dekados. Po to atėjo klimato šiltėjimo periodas, ir per šiuos 40-50 metų jau buvome pamiršę vėlyvas pavasario ar ankstyvas rudenio šalnas. Tačiau šį pavasarį grįžo ankstesni orų kaitos dėsniai.
Susipainiojo net ir orų žinovai (sinoptikai). Jų ilgalaikių dviejų savaičių orų prognozių turinys kartais keičiasi kasdien. Todėl pasikliauti orų prognozėmis negalime, nes pasėlių priežiūros schemos kasdien nekeisime. Tai daryti ir per brangu, ir tam laiko nepakaktų. Mūsų nuomone, šį pavasarį ir vasarą ūkininkams geriau vadovautis klasikinėmis rekomendacijomis. Jų tikslas - stiprinti augalų augimą, vystymąsi ir, svarbiausia, sustiprinti bendrą augalų imunitetą visoms „negandoms“, ar tai būtų šalnos, ar karšti orai, lietūs ar sausros. Tokį tvirtą augalų imunitetą galima pasiekti, optimaliai parinkus veisles. Jos turėtų tikti pagal konkretaus lauko dirvožemio savybes. O jų derliaus nuėmimo laikas neturėtų trukdyti laiku paruošti dirvas kitų augalų sėjai. Tinkamos veislės turėtų tikti taikomai sėjomainai, kad būtų galima suderinti priešsėlius, kad iš eilės auginami augalai neturėtų bendrų ligų ir kenkėjų, kad būtų galima suderinti tręšimo ir augalų apsaugos sistemas ir t.t. Gal tai ir būtų pigiausias ir, manomai, efektyviausias būdas priešintis sunkiai prognozuojamoms orų išdaigoms. Jei ir ateityje išliktų nenuspėjami ir staigūs orų sąlygų pokyčiai, tai į juos atkreiptų dėmesį ir selekcininkai. Jie tikrai sukurtų naujų veislių, atsparesnių orų revoliuciniams pokyčiams.
Bendrame pasėlių plote net 75 % sudaro javai ir rapsai, tarp jų vyrauja kviečiai ir žieminiai rapsai. Dėl to apie juos kalbėsime plačiau.
Žieminiai rapsai: tręšimas ir apsauga nuo kenkėjų
Pietiniuose šalies rajonuose gegužės pirmąjį savaitgalį žieminiai rapsai išskleidė pirmuosius žiedus (IX organogenezės etapas). Šiauriniuose rajonuose rapsai pradės žydėti vėliau. Šį sezoną rapsų žydėjimas tikriausiai tęsis iki gegužės pabaigos. Biometriniai pasėlių įvertinimai rodo, kad šių metų žieminiai rapsų pasėlių būklė gera. Jie ir tankesni, ir žiedinių pumpurų turi daug. Rapsų žydėjimo pradžia buvo sutikta silpnomis šalnomis, o kai kur - ir sniegu. Kadangi pirmiausiai pražysta tik centrinio žiedyno viršūninės kekės pumpurai, tai nei menkos šalnos, nei sniegas didesnių vizualiai matomų nuostolių dar nepridarė.
Optimaliu laiku pasėti rapsai, atsižvelgiant į augalų išsišakojimą ir išsivystymą, šį pavasarį suformavo net po 400-600 vnt. žiedinių pumpurų. Žinoma, ne visos žiedpumpurių užuomazgos pasieks pasiruošusių žydėjimui butonų tarpsnį ir ne visi „subrendę“ butonai pražys, nes dalį jų gali sužaloti kenkėjai (žiedinukai). Jei gegužės viduryje ir vėliau padaugės saulėtų dienų, padidės ir žiedinukų armija. Pagal klasikinę agrotechniką žydėjimo tarpsnio metu pasėlius reikės du kartus purkšti fungicidais kartu su biostimuliatoriais. Saulėtų orų atveju reikėtų nepamiršti įdėti ir insekticidų. Jei orai bus vėsoki ir lietingi, pakaks tik fungicidų.
Atsižvelgdami į galimus orų pokyčius, šią vasarą galime realiai tikėtis, kad vienas augalas susiformuos apie 300 ankštarų. Tai gerokai viršija įprastines augalo produktyvumo normas. Šiame rapsų vystymosi etape svarbiausias ūkininkų uždavinys yra stimuliuoti apsivaisinimą ir išsaugoti kuo daugiau susiformavusių ankštarų. Tam naudojamas tręšti per lapus skirtas maitinamasis tirpalas, sudarytas mikro-, makroelementų ir biostimuliatorių: Karbamidas (20-30 kg ha-1) + Microfert (1,0 l ha-1) + Yelia NPK (4,0-5,0 kg ha-1).
Žieminiai kviečiai: augimo reguliavimas ir apsauga nuo ligų
Gegužės pirmą dekadą žieminiai kviečiai buvo bamblėjimo tarpsnyje (V-VI organogenezės etapai). Ankstyvas pavasaris, vėsūs orai labai tiko javų krūmijimosi procesui (III-IV organogenezės etapai). Kviečių pasėliai labai sutankėjo. Tačiau balandžio antroje pusėje dažnai lijo, dirvos permirko, jų temperatūra buvo žemoka, todėl susiformavę šalutiniai ūgliai labai vangiai formavo nuosavą šaknyną. Jei dabar staigiai ateitų šilti ir saulėti, be lietaus orai, tai nemaža dalis šalutinių ūglių, kurie neturi savo šaknų, gali nunykti. Pasėliai stipriai praretėtų. Kol kas dirvose drėgmės yra daug, ir net šaknų nesuformavę šalutiniai ūgliai iki šiol normaliai vegetuoja. Tačiau augalams jau pradeda trūkti šviesos, nes dabar našiose žemėse pasėlių tankumas jau viršija 700-750 vnt. ūglių m-2. Vadinasi, pasėlių didesnis ar mažesnis išretėjimas yra neišvengiamas arba dėl saulės energijos, arba dėl maistinių elementų trūkumo. Svarbu tik tai, kad jis būtų ne per didelis.
Mus guodžia tas faktas, kad pasėliuose yra daug pagrindinių stiebų – 300-350 vnt. m-2. Tokiu atveju, net ir nunykus daliai šalutinių ūglių (apie 50-60 %) ir apie 10-20 % pagrindinių stiebų, pasėlio tankumas vis tiek siektų 450-475 vnt. ūglių m-2. O tai - jau neblogas rodiklis. Tokiu atveju žieminių kviečių būsimas derlingumas priklausytų nuo ūkininkų sugebėjimo apsaugoti pasėlius nuo didesnio išgulimo ir išauginti „sunkias“ varpas.
Kai kviečiai pasiekia antro bamblio tarpsnį, reikia panaudoti ilgą veikimą turinčius augimo reguliatorius Moddus (0,25-0,3 l ha-1), Medax Max (0,3-0,5 kg ha-1) arba Optimus (0,3-0,4 l ha-1). Šį purškimą rekomenduojama derinti su fungicidų panaudojimu nuo anksti plintančių ligų.
Pagal dabartines orų prognozes, nors gegužės mėnesį lietingų dienų bus daug, tačiau jos bus su pragiedruliais. Vadinasi, saulės energijos augalai šiek tiek gaus, todėl augalų išgulimo rizika gali būti truputį mažesnė. Jei gegužės antroje pusėje orų sąlygos bus daugiamečių parametrų ribose, tai turime realią galimybę išauginti optimalaus tankumo (550-650 vnt. ūglių m-2) ir aukšto derlingumo žieminių kviečių pasėlius. Tačiau šį gegužės mėnesį dar bent du kartus reikės naudoti augimo reguliatorius. Artimiausiu metu, kai augalai pasieks antro bamblio tarpsnį, reikės panaudoti ilgą veikimą turinčius augimo reguliatorius Moddus (0,25-0,3 l ha-1), Medax Max (0,3-0,5 kg ha-1) arba Optimus (0,3-0,4 l ha-1). Šį purškimą rekomenduojama derinti su fungicidų panaudojimu nuo anksti plintančių ligų: stiebalūžės, septoriozės, kviečių dryžligės, miltligės ir rūdžių. Tam galimas labai platus fungicidų pasirinkimas: Capalo (1,0-1,3 l ha-1), Leander (0,3 l ha-1) + Maredo (0,5 l ha-1), Maredo (0,5 l ha-1) + Acanto (0,2-0,3 l ha-1) ir t.t. Tik laiku ir tinkamai panaudoję augimo reguliatorius ir fungicidus, nukreipsime visą augalo energiją į jo masės auginimą, o vėliau - į grūdų ir derliaus formavimą.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122