Apie žieminių javų sėją šį rudenį
Pastarųjų savaičių lietūs sudrėkino dirvas ir pagerino sąlygas tiek ruošti dirvas, tiek optimaliu laiku bei kokybiškai pasėti žieminius rapsus, o po to – ir žieminius miežius. Labai gera pradžia, sėjant žiemkenčius. Šių rūšių augalų sėjai sąlygos buvo beveik optimalios. Sakome „beveik“, nes kai kurios lengvesnės dirvos buvo per sausos kokybiškos žieminių rapsų ar žieminių miežių sėjos reikalavimams, tačiau didelė dalis ūkių sėjos darbų nestabdė. Teisingai pasielgė, nes po lietaus ir rapsai, ir miežiai tolygiai sudygo, o dabar jau vyksta jų priežiūros darbai.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie žieminių kvietrugių, rugių ir kviečių sėją. Šią vasarą, po dvejų metų pertraukos, mums vėl pavyko paruošti pakankamą žieminių javų kokybiškų sėklų fondą, kuriame yra ne tik žinomos, bet ir naujausios kartos aukšto produktyvumo žieminių kviečių veislės. Per paskutiniuosius dvejus metus labai geri rezultatai įvairiomis augimo sąlygomis buvo gauti naujausių žieminių kviečių veislių Etana, KWS Emil ir Balitus. Jas ir šiemet rekomenduojame rinktis kaip pagrindines veisles, kurios bus auginamos didžiuosiuose ūkio plotuose. Šios veislės dėl stabiliai aukšto derlingumo buvo ypač pelningos, lyginant su daugeliu kitų veislių.
Šį rudenį reikėtų daugiau pasėti ir hibridinės kviečių veislės Hylux. Ji yra ankstyvos brandos, aukšto ir stabilaus derlingumo. Šias metais Hylux veislės kviečių derlingumas Šakių r. Lukšių žemės ūkio bendrovėje, 20 ha plote, buvo 9,01 t/ha. Jos pranašumas prieš linijinės selekcijos veisles ypač pasireiškia žemesnio našumo žemėse arba esant nepalankioms augimo sąlygoms. Tačiau jokiu būdu negalima vėlinti hibridinių kviečių sėjos.
Dirvožemių parinkimas ir jų ruošimas sėjai
Dirvožemių našumui mažiausius reikalavimus kelia žieminiai rugiai. Jeigu juos auginame žemo našumo (20-30 balų) dirvose, pagal gaunamą derlingumą jie lenkia visas kitas javų rūšis. Tačiau rugiai prastai žiemoja padidinto drėgmės režimo žemėse. Dėl to juos vengiama sėti į sunkesnių priemolių ar molių žemes bei į laukus, kuriuose drenažas veikia blogai. Dažniausiai ūkininkai rugius sėja į priesmėlio ar net smėlio žemes, mažai kreipdami dėmesį į pH reakcijos lygį ar dirvoje esančių maistinių elementų kiekį. Dėl to ir rugių derlingumas būna mažas. Vis dėlto rugiai nėra tokie „abejingi“ dirvožemių našumui. Bandymų duomenys rodo, kad priesmėlių našumo padidėjimas nuo 20 iki 40 balų žieminių rugių derlingumą vidutiniškai padidina net 2,5-3,5 t ha-1. Nors rugių sėklos į dirvą įterpiamos sekliai, tačiau visada didesnį derlingumą gausime suartose žemėse, nes padidėja jų aeracija, kuriai rugiai yra labai jautrūs. Arimo poreikį didina ir tas faktas, kad jie dažnai atsėliuojami.
Žieminiai kvietrugiai ūkininkus domina dėl savo atsparumo rūgščioms ir šlapioms dirvoms. Dėl to rugiai ir kvietrugiai paprastai tarpusavyje nekonkuruoja dėl žemių. Žinoma, ir vieni, ir kiti gali būti auginami ir aukštesnio našumo dirvose. Šiuo atveju pirmenybę reikėtų skirti žieminiams kvietrugiams, nes jų grūdai yra brangesni, nors abiejų augalų rūšių derlingumas paprastai būna panašus. Žemių priešsėjinis ruošimas kvietrugiams yra panašus į jų ruošimą žieminiams kviečiams.
Žieminiai kviečiai. Visi seniai esame supratę, kad žieminiai kviečiai yra „elitinio gyvenimo“ mėgėjai. Tiesa, didelė meilė kviečiams neretai mus gundo daryti klaidas. Antai, kartais juos sėjame net į žemo našumo (30-35 balai) žemes, o auginame „prabangiai“. Kartais iš tokių pasėlių pavyksta prikulti ir per 5 t ha-1 grūdų, bet pelno būna mažai.
Kviečiai nemėgsta nei per sausų, nei per šlapių, nei šalnas traukiančių žemių. Be to, jie reikalauja sau padidinto ir nepigaus dėmesio visą vegetacijos periodą. Taigi, prieš pasirinkdami dirvas žieminių kviečių sėjai, prisiminkite Jums įkyrėjusias vadovėlines tiesas apie žemes, kuriose geriausiai auga kviečiai, ir tas dirvų savybes, kurios neigia kviečių sėkmingo auginimo galimybes.
Žemių ruošimo žieminių kviečių sėjai schema nėra sudėtinga: priešsėlinių pasėlių ražienų gilus skutimas 0-3 dienų laikotarpiu po pasėlio nukūlimo, toliau – priešsėjinis mineralinių trąšų išbėrimas, dirvos paviršiaus purenimas ir sėja. Jei kviečius atsėliuojame, tai žemių ruošimo schema tokia: kviečių ražienų arimas 15-20 cm gyliu, priešsėjinis trąšų išbėrimas, arimo paviršiaus purenimas, sėja. Be abejo, kiekvienas ūkininkas turi sukūręs ar patobulinęs savas žemių ruošimo sėjai sistemas. Svarbu tik kokybiškai ir laiku jas įgyvendinti.
Per paskutiniuosius dvejus metus labai geri rezultatai įvairiomis augimo sąlygomis buvo gauti naujausių žieminių kviečių veislių: Etana, KWS Emil ir Balitus. Jas ir šiemet rekomenduojame rinktis kaip pagrindines veisles, kurios bus auginamos didžiuosiuose ūkio plotuose. Šios veislės dėl stabiliai aukšto derlingumo buvo ypač pelningos, lyginant su daugeliu kitų veislių.
Sėjos laikas ir sėklų normos
Tai – vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių pasėlių žiemkentiškumą ir būsimą produktyvumą. Žinome, kad sėkmingo peržiemojimo tikimybė ir būsimas pasėlių produktyvumas labai padidėja, jei žieminiai kvietrugiai ir rugiai sėjos metais iki rudens vegetacijos pabaigos ne tik suspėja išsikrūmyti, bet ir pirmojo krūmijimosi ciklo šalutiniai ūgliai suspėja išsivystyti iki III-IV organogenezės etapo. Siekiant, kad taip atsitiktų, reikia 50-60 dienų laikotarpio (priklausomai nuo dirvų našumo ir orų sąlygų) nuo sėjos iki rudens vegetacijos pabaigos. Tad optimalus jų sėjos laikas yra 08.25-09.10 periodas. Žieminiai kviečiai sėjami vėliau (09.05-25), nes jie dar gali pratęsti krūmijimąsi ir pavasarį, augalų vegetacijai atsinaujinus. Nors didžiausias jų derlingumas gaunamas, pasėjus rugsėjo viduryje (09.13-18 d.) ir auginant juos pagal padidinto intensyvumo technologijas. Daugeliu atveju pasėliai stipresni būna, juos pasėjus šiek tiek per anksti nei per vėlai. Šio rudens orų sąlygos žada būti palankios, dėl to manome, kad ūkininkams pasiseks įvykdyti žieminių javų sėjos laiko reikalavimus.
Žieminių javų pasėlio tankumo reikšmes lemia dirvų sugebėjimas išmaitinti ir pagirdinti augalus bei jiems sutilpti erdvėje, kurioje pakanka saulės energijos optimaliai fotosintezės eigai. Praktikos ir mokslo duomenys rodo, kad esant vidutinėms Lietuvos klimato sąlygoms, saulės energijos pakanka 6,5 mln. stiebų ha-1 tankumo žieminių javų pasėliui aprūpinti. Tačiau tokio tankumo pasėliai susiformuoja tik aukšto (>50 balų) našumo žemėse ir esant optimalioms augimo sąlygoms. Paprastai ūkiuose žieminių rugių pasėlių tankumas tesiekia 3,5-5,0, žieminių kvietrugių – 4,0-5,25, o žieminių kviečių – 5,0-6,0 mln. vnt. ha-1 produktyvių stiebų. Siekiant suformuoti tokio tankumo pasėlius vidutinio ir aukšto našumo dirvose, po sėjos turėtų sudygti 250-300 vnt. m-2 augalų. Tiksli sėklų norma dar priklauso ir nuo sėjai naudojamos sėklų kokybės, dirvos drėgnio bei šilumos lygio. Ilgametė praktinė ir mokslinė patirtis rodo, kad norimą rezultatą pasieksime, jei išsėsime 3,5-4,5 mln. ha-1 daigių sėklų. Žemėjant dirvožemio našumui arba vėlinant sėją, didiname ir sėklų normas.
Priešsėjinis tręšimas
Nors apie jį esame daug kartų kalbėję, tačiau dar kartą priminsime, kad visų rūšių žiemkenčių pasėlių žiemkentiškumas ir būsimas jų produktyvumas labai priklauso nuo jų priešsėjinio tręšimo fosforo ir kalio trąšomis. Fosforas dar dalyvauja krūmijimosi procese ir yra „atsakingas“ už gemalinių varpų kokybišką formavimąsi. Dėl to beveik visada laimėsite, jei apskaičiuotas trąšų normas išbersite prieš javų sėją. Vienai tonai žieminių javų grūdų (kartu su šiaudais) išauginti augalai turi sunaudoti 11-12 kg P2O5 ir apie 15 kg K2O veikliosios medžiagos. Planuojant žieminių kviečių būsimą derlių 6 t ha-1, vidutinė trąšų norma turėtų būti P – 70 kg ha-1 ir K – 90 kg ha-1 veikliosios medžiagos. Mūsų patarimas Jums – sudarydami savo ūkio sąlygoms pritaikytas auginimo technologijas, vadovaukitės šio portalo skyriuje „Auginimo technologijos“ pateiktais siūlymais.
Apie pasėlių priežiūros darbus rašysime vėliau.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122