Žiemkenčių pasėlių priežiūra rudens vegetacijos pabaigoje: augimo reguliavimas ir tręšimas

Paskutinius penkerius metus Lietuvos augalininkystės verslas pergyveno permainų laiką: smarkiai keitėsi orų sąlygos ir augalų auginimo technologijos. Pastaruosius pokyčius daugiau lėmė politiniai sprendimai: žalinimo, neliečiamų ražienų, o nuo šių metų – ir biologinės įvairovės, „nuo lauko iki stalo“. Nepaisant permainų gausos, šią vasarą užauginome rekordinius derlius. Tad kaip, baigiantis rudens vegetacijai, pasirūpinti, kad tie derliai būtų gausūs ir 2021-aisiais? 

Pasėlių būklė – aukštesnė nei patenkinama

Bendrame visų pasėlių plote šiemet žiemkenčiai užima apie 70 proc. teritorijos, tad šį rudenį dažniau nei įprastai tenka išvažiuoti į laukus jų įvertinti. Nepaisant kardinalių žiemkenčių auginimo permainų – perėjimo į minimalų žemės dirbimą bei tiesioginės sėjos į ražienas, pasėlių būklė šiuo metu yra aukštesnė nei patenkinama. 

Spalio pirmosios pusės orai buvo vėsūs bei lietingi, tačiau ir žieminiai rapsai, ir žieminiai javai savo išsivystymo laipsniu beveik atitiko esamą kalendorinę datą. Šio mėnesio antrosios pusės orai buvo šiltesni ir saulėtesni nei daugiamečiai vidurkiai, todėl tikimasi, kad baigiantis mėnesiui javų ir rapsų pasėliai bus visiškai pasiruošę žiemojimui. 

Prisiminkime, kokio išsivystymo laipsnio turėtų būti atskirų žiemkenčių rūšių augalai baigiantis rudeninei vegetacijai. Žieminiai rapsai: lapų kiekis augale – 6–8 vnt., šaknies kaklelis – apie 15–20 mm skersmens, augimo kūgelis susiformavęs ne aukščiau, kaip 20–25 mm nuo dirvos paviršiaus, o vieno augalo biomasė turi būti ne mažesnė nei 3,5–5,0 g sausųjų medžiagų. Žieminiai kviečiai: krūmijimosi tarpsnis, šalutinių ūglių kiekis augale – 2–3 vnt., nors vienas iš šių ūglių turi būti suformavęs autonominę šaknų sistemą. Žieminiai rugiai ir kvietrugiai: visiškai išsikrūmiję ir nors 2 šalutiniai ūgliai turi būti suformavę šaknų sistemas. Žieminiai miežiai: augalai suformavę 8–12 šalutinių ūglių, iš kurių 4–6 sukūrę nuosavą šaknų sistemą. Dėl šios priežasties juos sėjame rugpjūčio pabaigoje, nes priešingu atveju žieminių miežių pasėliai nepasieks optimalaus tankumo ribos.

Žieminiams rapsams – augimo reguliatorius

Mūsų ekspedicinių tyrimų bei biometrinių matavimų duomenys rodo, kad didesnė žieminių rapsų pasėlių dalis jau yra IV organogenezės vystymosi etape, tai yra, suformavę virš 6 lapelių. Tačiau šaknies kaklelio skersmuo spalio viduryje vos viršijo 10–12 mm, o vidutinė augalo biomasė tebuvo 3–4 g ribose. Yra ir ankstyvesnės sėjos peraugusių pasėlių, kurių augaluose buvo virš 9–10 lapelių. 

Tuo atveju, kai orų temperatūra dienos metu yra aukštesnė nei 6 0C, tokius pasėlius reikėtų pakartotinai nupurkšti augimo reguliatoriumi „Caryx“ (0,7–1,0 l/ha-1). Tai sisteminis augimo reguliatorius, kuris į augalus patenka per lapus ir tuomet keliauja link augalų augimo kūgelio. Reguliatoriaus veikimas mažai tepriklauso nuo aplinkos temperatūros, tačiau veikimui įtakos turi augalo augimo intensyvumas: kuo smarkiau augalas auga, tuo greičiau augimo reguliatorius juda augale ir tuo intensyviau slopinamas augimo kūgelio tįsimas. Be augimo reguliavimo, „Caryx“ dar pasižymi ir fungicidinėmis savybėmis, taip pat augalų atsparumo žiemos veiksniams didinimu. 

Siekiant pašalinti minimumo efektą sukeliančius veiksnius, silpniau patręštus žieminių rapsų pasėlius dar reikėtų patręšti per lapus preparatais, kurių sudėtyje būtų fosforo, kalio, magnio, sieros ir įvairių mikroelementų, kuriuose dominuotų boras. Tirpalas sudaromas maišant: „Boronia Mo“ (0,5–1,0 l/ha-1) + „Yelia NPK“ (1 kg/ha-1). Šiame žieminių rapsų vystymosi etape boras labai reikalingas žiedinių butonų užuomazgų formavimuisi centrinio žiedyno ašyje. Tiesa, nemažos įtakos žiedynų formavimuisi bei augalų žiemkentiškumo didėjimui turi ir orų sąlygos, o ypač tiesioginės saulės spinduliuotės trukmė baigiantis rudeninei vegetacijai. 

Optimizmą, kad 2021 m. žiemkenčių derlius bus geras, didina sinoptikų prognozės. Jei šiltų orų periodas rudenį užsitęs ilgiau, siekiant išsaugoti aukštesnę pasėlių fitosanitarinę būklę ir pristabdyti stiebo tįsimą aukštyn, pasėliai turi būti pakartotinai purškiami augimo reguliatoriumi „Caryx“ (0,7 l/ha-1) kartu su minėtais mikroelementais. Tai reikalinga ir likusiems didesniems rapsų plotams, kurių augalų augimo kūgelis yra pradėjęs kilti aukštyn ir yra rizika dėl peraugimo. 

Sutelkti dėmesį į tręšimą

Nepaisant neblogos dabartinės žieminių kviečių pasėlių būklės, bendras pasėlių įvertinimo rodiklis yra žemesnis nei 2019 metais. Tačiau dar yra daug ūkių, kurie pasirenka padidintas išsėjimo ir sumažintas priešsėjinio tręšimo normas. Todėl verta turėti omenyje, kad, nors šių pasėlių būklė vizualiai dar atrodo gera, tačiau šį rudenį bus nelengva išauginti stiprius bei padidinto žiemkentiškumo žieminių kviečių augalus, o tai 2021 m. vasarą pareikalaus intensyvesnės augalų apsaugos ir papildomų tręšimų. 

Žieminių kviečių pasėliai pavasarį dar turi ilgą laiko tarpą pratęsti krūmijimosi procesą, tuo pačiu – ir gemalinių žiedynų stiprinimą. Per šį laiką jų pasėlius galima tręšti ir antžeminiu būdu, ir per lapus. Ir ne tik azoto trąšomis, bet ir fosforo, kalio, magnio bei įvairiais mikroelementais. Tuo tarpu žieminiai rugiai bei miežiai, atsinaujinus pavasarinei vegetacijai, iš karto pereina į penktąjį organogenezės vystymosi (bamblėjimo) etapą. Šias javų rūšis, siekiant prikulti aukštesnius jų derlingumo dydžius, reikėtų papildomai patręšti dar rudenį. Stipresni ir didesnę masę (antžeminę ir šaknų) turintys žieminių javų augalai jau rudenį suformuoja ir stipresnę šaknų sistemą, o pavasarį kur kas stipriau startuoja augti ir būna žymiai produktyvesni, nei rudenį fosforu bei kaliu menkai patręštų pasėlių augalai. 

Šiemet palyginti didelė žieminių javų pasėlių dalis jau yra nupurkšta herbicidais. O tie, kurie dar nespėjo sunaikinti piktžolių javų pasėliuose, neturėtų nusiminti, nes artimiausio periodo temperatūra vis dar palanki herbicidų naudojimui ir žieminių javų tręšimui per lapus. Vienaskiltes ir dviskiltes piktžoles naikina herbicidas „Legacy Pro“ (2 l/ha-1), purškiamas 1–3 lapelių tarpsnyje. Tik dviskiltes piktžoles naikina „Ergon“ (0,015 kg/ha-1) + „Sito Plus“ (0,1 l/ha-1), purškiamas nuo 3 lapelių tarpsnio. Į herbicidų tirpalą reikėtų įmaišyti ir mikroelementų trąšas: „Actiflow MCZ“  (0,5 l/ha-1) + „Yelia NPK“ (1 kg/ha-1) arba „Oligo Brava“ (0,5 l/ha-1) + „Yelia NPK“ (1 kg/ha-1) arba „Actiflow Mn“ (0,3 l/ha-1). Šis purškimas paskatins javų augalų sausųjų medžiagų kaupimąsi ir pasiruošimą žiemojimui.

Andrius Lukoševičius 
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122