Orai
0

Žieminių kviečių produktyvumas: kokios įtakos turi naujos veislės ir sertifikuotos sėklos?

2020 12 01

Žieminių kviečių produktyvumas: kokios įtakos turi naujos veislės ir sertifikuotos sėklos?

Didžiausią įtaką sparčiam augalų derlingumo padidėjimui per pastarąjį dešimtmetį padarė auginimo technologijų modernizacija, sėjos darbų ir sėklų kokybės gerėjimas, sparti naujų produktyvių veislių pasiūla, dirvožemių našumo išsaugojimas arba net didėjimas. Tai – duomenys, gauti apsilankius ūkiuose ar telefonu apklausus ūkininkus, kurie atskleidžia ir  augančią sėklų kokybės bei veislių svarbą augalininkystėje. Todėl šįkart kviečiame susipažinti su žieminių kviečių veislių ir sertifikuotų sėklų naudojimo aktualijomis ūkiuose.

Tai, kad sėklų kokybė bei veislių vaidmuo šalies ūkininkų iškelti kaip vieni svarbiausių, ne tik maloniai stebina, bet ir atskleidžia, kad augalininkystės verslas eina teisinga linkme. Prie to iš dalies prisidėjo ir mūsų kompanija, gebanti išlaikyti glaudžius ryšius su žemės ūkio veiklą vykdančiais partneriais. Nuoseklus kryptingas visos komandos darbas padeda ne tik rasti eksporto rinkas jų išaugintai produkcijai realizuoti, bet ir surasti, atrinkti, patikrinti bei pateikti tinkamiausių jų žemėms augalų veislių sertifikuotas sėklas, trąšas, pesticidus, augimo reguliatorius, biologiškai aktyvius preparatus ir daugelį kitų produktų, reikalingų augalų auginimo moderniųjų technologijų reikalavimams patenkinti.

8 geriausios žieminių kviečių veislės

Aptariant aukštos kokybės sėklų bei augalų veislių naudojimą ūkinėje praktikoje, verta pradėti nuo veislių pasirinkimo. „Linas Agro“ atrinko aštuonias žieminių kviečių veisles, kurių, mūsų nuomone, pakanka, kad bet kuris ūkis galėtų pasirinkti 2–4 veisles, geriausiai tinkančias esamų dirvožemių savybėms, įvertinant atsėliavimo atvejus ir galimybę sudaryti derliaus nuėmimo grafiką.

Šešios iš minėtų veislių yra importuotos iš ES šalių – tai Etana, „Balitus“, „KWS Emil“, Hallfreda, „SU Hymalaya“, „SU Hylux“, likusios dvi yra lietuviškos selekcijos – „Ada“ ir „Kena DS“. Visos šios veislės atrinktos taip, kad atitiktų ūkininkų poreikius, nepriklausomai nuo ūkių geografijos ar auginimo technologijų skirtumų.

Svarbios genetinės bei biologinės savybės

Neabejojame, kad apie sertifikuotų sėklų svarbą esate daug girdėję bei skaitę, todėl norime tik priminti svarbiausius jų privalumus. Retai kalbama apie tai, kad sertifikuotų sėklų gamintojai nuolat bendrauja su selekcininkais ir ieško jų sertifikuotos sėklos tiekimo zonoje potencialiai geriausiomis savybėmis pasižyminčių veislių. Didesnis sertifikuotos sėklos naudojimo mastas šalyje labiau atkreipia selekcininkų dėmesį, todėl pastarieji daugiau investuoja į naujų veislių kūrimą atitinkamoms zonoms, kur veislės gali būti naudojamos apsėjant didesnius pasėlių plotus. Toks nuolatinis bendradarbiavimas tarp sertifikuotos sėklos gamintojų ir selekcininkų kartu augina galimo augalų derliaus potencialą, kuomet išvedamos naujos veislės su ženkliai stipresnėmis genetinėmis savybėmis.

Vertinant sertifikuotos sėklos kokybę, svarbią reikšmę vaidina jos genetinės (veislei būdingos) ir biologinės (ūkinės vertės) savybės. Genetinės savybės yra užprogramuotos veislės genetinėje atmintyje. Tai nulemia derliaus potencialą, atsparumą ligoms, augalo aukštį ir žiemkentiškumą. Biologinės savybės yra nulemtos pasirinktų auginimo technologijų. Jos apima  daigumą ir dygumo energiją, sėklų vienodumą, 1000 grūdų masę bei grūdų kokybę. Sertifikuotos sėklos gali maksimaliai padidinti derlių tuo atveju, jei šios abi savybės yra geresnės už ūkio sėkliniuose pasėliuose išaugintus sėklinius grūdus.

Sertifikuotų sėklų pranašumai

Pirmasis sertifikuotų sėklų pranašumas, lyginant su užaugintomis savame ūkyje, yra geresnė genetinė atmintis atkurti gerąsias veislės savybes. Žinoma, geriausią genetinę atmintį turi pradinio dauginimo, superelitinės, elitinės ir pirmos generacijos sėklos. Mūsų šalies ūkininkams sėklininkystės įmonės parduoda C2 generacijos sėklas, kurios, palyginti su aukštesnės reprodukcijos sėklomis, būna praradusios vos iki 20 proc. savo genetinės atminties.

Antrasis sertifikuotų sėklų pranašumas yra tas, kad sėklininkystės įmonės geba geriau parinkti dirvožemius, išpildyti visus agrotechninius reikalavimus, optimaliu laiku nukulti pasėlius, kokybiškai išdžiovinti sėklinius grūdus, išrūšiuoti sėklas į atskiras frakcijas pagal jų stambumą, optimaliai parinkti beicus ir sudaryti tinkamas laikino sandėliavimo sąlygas.

Verta atminti, kad esant tam tikroms sąlygoms sertifikuotos sėklos negali pasižymėti minėtais pranašumais. Tai gali lemti per žemas dirvų našumas, per silpnas augalų tręšimas ir kiti veiksniai, turintys žemą auginimo technologijų išpildymo lygį.

Sertifikuotų sėklų produktyvumas

Mūsų kompanijos praktikoje neteko sutikti nė vieno grūdų augintojo, kuris neigtų sertifikuotų sėklų svarbą. Vis dėlto, didžioji dalis eilinių ūkių šias sėklas skiria sėkliniams pasėliams ir tik stambesni komerciniai ūkiai bent 25–35 proc. gamybinių pasėlių apsėja sertifikuotomis sėklomis. Toks pasirinkimas dažniausiai grindžiamas tinkamų žemių trūkumu ir tik retais atvejais – lėšų stygiumi.

Sertifikuotų sėklų nauda galima įsitikinti, palyginus tos pačios veislės gamybinių pasėlių produktyvumą su jos sėkliniais pasėliais. Esame atlikę nemažai stebėjimų bei matavimų ir, apibendrinus šių stebėjimų duomenis, galime teigti, kad sėklinių pasėlių vidutinis derlingumas, bent 50–60 proc. atvejų, būna 10–15 proc. didesnis už bendrus gamybinius pasėlius, o 25–35 proc. atvejų viršija gamybinių pasėlių derlingumą apie 5–10 proc. Likusių sėklinių pasėlių produktyvumas mažai skiriasi nuo ūkio vidutinių reikšmių. Žinoma, sėklinių pasėlių didesnį derlingumą lemia ne tik sertifikuotų sėklų geresnės savybės, bet ir jiems parinktų dirvų aukštesnis našumas ir kruopštesnė jų auginimo agrotechnika nei gamybiniuose pasėliuose. Ši išvada paaiškina ir tuos atvejus, kai sertifikuotų sėklų naudojimas neduoda tokio ryškaus rezultato.

Mūsų pareiga – informuoti ūkininkus, kuriais atvejais sertifikuotos sėklos gali neviršyti ūkinių sėklinių grūdų efektyvumo. Neretai ūkiuose naudojamos per didelės sertifikuotų žieminių kviečių sėklų išsėjimo normos, ypač ankstyvos sėjos pasėliuose: 4,0–4,5 mln./ha-1 daigių grūdų. Tuo tarpu net vidutinio našumo dirvožemiuose pakanka 3,5–4,0, o aukšto našumo žemėse – 3,0–3,5 mln./ha-1. Taip išsėjamų sėklų kaina padidinama 15–18 eurų hektarui ir dar gaunami per tankūs pasėliai, kurie padidina jų priežiūros darbų sąnaudas.

Didesniam žieminių kviečių sertifikuotų sėklų efektyvumui reikalingas didesnis dirvožemių našumas ir intensyvesnės auginimo technologijos. Todėl verta pamąstyti, ar tikslinga naudoti sertifikuotas sėklas, jei žieminius kviečius ketinate sėti į žemo našumo dirvožemius arba planuojate juos auginti pagal tausojančias technologijas. Tiesa, ir aukšto našumo žemėse tikimybė išauginti daugiau nei 8–9 t/ha-1 kviečių grūdų, naudojant ūkinius sėklinius grūdus, yra 40–60 proc. mažesnė, nei pasirinkus sertifikuotas sėklas.

 

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

 

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.