Siekiantiems padidinti augalininkystės efektyvumą, rekomenduojama auginti sėjamuosius žirnius. Tai daryti skatina ir pernai patvirtinta ES programa, nes žirnių pasėliams naudojama daug mažiau azoto trąšų ir pesticidų. Be to, žirniai yra nepakeičiamas sėjomainos narys, nes mažina ligų ir kenkėjų plitimą, praturtina dirvožemį mikroorganizmais, skatina jų populiaciją ir aktyvumą, dėl to gerokai padidėja visos sėjomainos sistemos ekonominė nauda. Norint pasiekti žirnių pasėlių derlingumą 4–5 t/ha^-1 sėklų, būtina įsisąmoninti jų auginimo agrotechnikos ypatumus.

Priešsėjinio tręšimo optimizavimas

Prieš pradėdami kalbėti apie sėjamųjų žirnių tręšimą turime suprasti, kad daugumos mūsų, ūkininkų, sąmonėje žirniai niekuomet nebuvo tie augalai, kurių sėjai parenkami aukšto našumo dirvožemiai arba jiems skiriamos padidintos tręšimo normos. Dažniausiai žirniai sėjami į priesmėlių ar lengvo priemolio žemes, kurių našumas įvertintas 30–42 boniteto balais, o reakcija – apie pH 5,3–5,7.

Kaip žinia, šiose dirvose būna mažas kiekis mineralinio azoto (35–50 kg/ha^-1), nes žirnių priešsėliais dažniausiai būna silpnai tręšiami vasariniai migliniai javai. Be to, nebūtinai įsisavinamas mokslo (N¹⁵ metodu) įrodytas faktas, kad žirniai per visą savo vegetaciją naudoja ir dirvoje esantį azotą, nepaisant tuo metu vykstančio našaus gumbelinių bakterijų darbo. Nebūtinai įsisąmoninama ir tai, kad gumbelinių bakterijų darbo našumas stipriai priklauso ne tik nuo gauto sacharido iš žirnių šaknyno, bet ir nuo mikroelementų, ypač molibdeno ir boro, taip pat fosforo, kalio, sieros, kalcio bei magnio kiekio dirvožemyje. Gumbelinių bakterijų biologinė masė yra turtinga baltymų, riebalų ir įvairių fermentų, o jų sukūrimui reikia ne tik sacharido, kurio didesnė dalis sunaudojama kvėpavimo metu siekiant sukurti energijos šaltinį ir apsirūpinti reikiamais mineraliniais elementais – žinoma, jei jų yra dirvoje. Dar pirmoje šio straipsnio dalyje rašėme, kad, siekiant žemesnio bei vidutinio našumo žemėse prikulti 4–5 t/ha^-1 žirnių sėklų, prieš jų sėją reikėtų skirti apie N₂₀P_60-80K_90-120 + 20–25 kg sieros.

Mikroelementai. Žirniai jautriausiai reaguoja į molibdeno (Mo) trūkumą. Jo dažniausiai trūksta rūgščiuose dirvožemiuose, kuriuose Mo mažai judrus ir augalai jį sunkiai pasisavina. Lengvos granuliometrinės sudėties dirvose Mo taip pat būna mažiau nei sunkiuose dirvožemiuose. Pastebimai trūkstant ir kitų mikroelementų, gali pasireikšti neigiama įtaka žirnių augimui. Jei dirvožemyje kurio nors mikroelemento kiekis yra mažesnis nei vidutinis, reikia tręšti to mikroelemento trąšomis. Esant mažiau nei 0,3 mg/kg^-1 Mo, 0,6 mg/kg^-1 B, 0,8 mg/kg^-1 Zn, 2,5 mg/kg^-1 Cu ir 50 mg/kg^-1 Mn, tikslinga pasėlius tręšti per lapus šių rūšių trąšų tirpalais.

Įprastai dirvožemyje netrūksta daugiau nei 2 mikroelementų, tačiau turime labai skirtingas augimo sąlygas (sausra, šaltis, žemas pH), kurios lemia mikro- ir makroelementų pasisavinimą. Todėl prieš tręšiant mikroelementų trąšomis verta įsitikinti, kokiomis sąlygomis auga augalai ir kokie mikroelementai reikalingi, norint užtikrinti tolimesnį intensyvų augalų augimą ir derliaus formavimą. Įprastai ankstyvuose tarpsniuose žirnių pasėliai tręšiami boro ir molibdeno mišiniais: „Boronia Mo“ (1,0–1,5 l/ha^-1) arba „Oligo Boron“ (1 l/ha^-1) + „Ikar Mo“ (0,3–0,4 l/ha^-1), kartu su amino rūgštimis „Microfert“ (1 l/ha^-1). Iki žydėjimo žirnių pasėliai mikroelementų trąšomis tręšiami dar kartą, naudojant „Actiflow COMBO“ (1 l/ha^-1) + „Thiomax Oil“ (1–2 l/ha^-1) + „Yelia NPK“ (3 kg/ha^-1). Mikroelementų naudojimas suaktyvina augalų augimą ir gumbelinių bakterijų vystymąsi, dėl to augalai intensyviau apsirūpina azotu.

Azoto poreikis. Žirniai, pasėti žemesnio ar vidutinio našumo dirvožemiuose, kurių reakcija yra pH 5,3–5,7, o fosforo ar kalio kiekis nesiekia 120–150 mg/kg^-1, per metus iš atmosferos gali fiksuoti nuo 80 iki 120 kg/ha^-1 biologinio azoto. Tuo tarpu planuojamam 4–5 t/ha^-1 derliui išauginti reikia ne mažiau kaip 200 kg/ha^-1 azoto. Taigi trūkstamą kiekį (net 60–100 kg/ha^-1) žirniai turi įsisavinti iš dirvos. Tai reiškia, kad žirnių augintojai turi padidinti gumbelinių bakterijų darbo našumą, o žirnių žydėjimo metu papildomai išberti 40–50 kg/ha^-1 mineralinio azoto.

Trūkstamą mikroelementų kiekį žirnių pasėliams paprastai suteikiame tręšdami per lapus. Nepamirštame ir startinės trąšos „Microstar NP“ (15–25 kg/ha^-1), kurią į dirvą įterpiame lokaliai sėjos metu. Šios trąšos startinis efektas tęsiasi per visą augalų vegetaciją, taip pat sumažina augalų jautrumą nepalankioms augimo sąlygoms, ypač sausrai. „Microstar NP“ sudėtyje yra didelis kiekis fosforo, ypač reikalingo augalų šaknų sistemai formuoti ir gumbelinių bakterijų skaičiui šaknyse padidinti. Taip pat cinko, kuris yra vienas iš labiausiai šaknų sistemos augimą ir antžeminės augalų dalies augimą skatinančių elementų. Trąšose yra ir azoto, magnio bei sieros, kurie papildomai aprūpina augalus maisto medžiagomis.

Fosforas yra gyvybiškai svarbus ne tik žirniams, bet ir gumbelinėms bakterijoms. Jis lemia lapijos fotosintezės procesą ir spartina žirnių simbiozę su gumbelinėmis bakterijomis, taip pat biologinio azoto fiksaciją. Fosforas skatina šaknų augimą ir vystymąsi, todėl pagerėja ne tik jo, bet ir kitų maisto medžiagų pasisavinimas. Nustatyta, kad pakankamai fosforu aprūpintame dirvožemyje simbiozės sistemos geriau pasisavina ir kalio junginius. Kai fosforo trūksta, gumbelinės bakterijos prasiskverbia į šaknis, tačiau silpniau formuoja gumbelius, mažėja jų efektyvumas. Fosforas taip pat didina ankščių skaičių augale, skatina jų vystymąsi, stambumą bei augalų atsparumą ligoms.

Kalis yra svarbus visiems kultūriniams augalams, nes tiesiogiai dalyvauja įvairiuose biocheminiuose procesuose. Taip pat turi tiesioginės įtakos žirnių fotosintezės našumui ir azoto junginių apykaitai, dėl to gerėja gumbelių mityba sacharoze, stimuliuojama gumbelinių bakterijų veikla.

Tiek fosforo, kalio, tiek ir kitų mikroelementų trąšų pasisavinimą iš dirvos ženkliai padidina mikroorganizmų naudojimas. Jie turi daug įtakos ir didesniam gumbelinių bakterijų skaičiui augalų šaknyse. Visais šiais mikroorganizmais aprūpinti galima tręšiant dirvą „Biomas“ praturtintomis NPK trąšomis „BIO Mineral“ arba išpurškiant mikroorganizmus ant dirvos „Biomas Grow“ (0,1 l/ha^-1).

Pasėlių priežiūros darbai

Herbicidų naudojimas. Norime priminti, kad per pastaruosius dvejus metus dėl tam tikrų gamtinių sąlygų – šalnų, sausrų ir susiformavusių grumstų, dirviniai herbicidai ankštinių augalų pasėliuose, ypač esant ankstyvai jų sėjai, veikė nepakankamai. Todėl rekomenduojame pasirinkti herbicidus, naudojamus po žirnių sudygimo, kuomet galima sunaikinti beveik visas pasėliuose sudygusias piktžoles, nepriklausomai nuo gamtinių sąlygų. Vienas naujausių sprendimų sudygusioms dviskiltėms piktžolėms naikinti yra herbicidas „Corum“, kurį galima naudoti žirnių pasėliuose nuo dviejų lapelių tarpsnio iki devynių ar daugiau tarpubamblių pailgėjimo tarpsnio (BBCH 12-39). „Corum“, naudojamas kartu su „Dash“, puikiai naikina visas pasėliuose sudygusias piktžoles. „Dash“ norma neturėtų būti didesnė kaip 1,0 l/ha^-1, paprastai pakanka 0,5 l/ha^-1. Taip pat gali būti naudojamas puikiai žinomas herbicidų mišinys „Butoxone“ (2 l/ha^-1) + „Bazagran“ (1 l/ha^-1).

Pasėliuose atsiradus miglinėms piktžolėms, joms naikinti naudojamas ypač efektyvus herbicidas „Fusilade forte“ (0,6–1,0 l/ha^-1), kuris išskirtinai švelniai veikia kultūrinius augalus.

Tiek purškiant pasėlius herbicidais, tiek tręšiant per lapus, į darbinius tirpalus įmaišykite ir insekticidų: „Fastac“ (0,2 l/ha^-1) arba „Mavrik“ (0,2 l/ha^-1). Taip apsaugosite pasėlius nuo aršiausių gumbelinių bakterijų priešų – sitonų (gumbelinių straubliukų).

Ligos ir kenkėjai

Žirnių pasėliuose kasmet plinta gumbeliniai straubliukai, žirniniai ir pupiniai amarai, žirniniai vaisėdžiai, tripsai ir kiti. Vieni iš žalingiausių kenkėjų, galinčių padaryti didžiausius derliaus nuostolius, yra žirniniai amarai. Jie gajūs panašaus klimato Europos šalyse. Visus minėtus kenkėjus sėkmingai galima sunaikinti naudojant „Fastac“ (0,2 l/ha^-1) arba „Mavrik“ (0,2 l/ha^-1).

Žirnių pasėliuose dažniausiai plinta šios ligos: askochitozė, miltligė, netikroji miltligė, šaknų puvinys ir kt. Visas šias ligas efektyviai naikina fungicidas „Signum“ (0,5 kg/ha^-1).

 

Andrius Lukoševičius 

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Albinas Šiuliauskas 

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas