Pupų auginimo praktika ir teorija

2021 01 14

Pupų auginimo praktika ir teorija

Žiemos metu beveik nevyksta lauko darbai, tad ūkių šeimininkai turi daugiau laisvo laiko. Tai  geras metas prisiminti atskirų kultūrinių augalų biologines savybes ir jų auginimo agrotechnikos ypatumus, atsižvelgiant į naujų ES programų reikalavimus. Šįkart aptarsime, kodėl verta pavasarį daugiau dėmesio skirti pupų sodinimui – pastarųjų plotai šalyje ėmė mažėti, nors pupų auginimas yra naudingas tiek dirvožemiui, tiek ir miglinių javų pasėlių būklei.

Prikuliama 1,5 karto mažiau pupų sėklų

Pupų plotų mažėjimo tendencija matoma atsižvelgus į paskutinių kelerių metų statistiką: 2016 metais pupų pasėlių plotai šalyje apėmė 73,6 tūkst. hektarų; 2017 m. – 72,8; 2018 m. – 73,2; o 2019 m. ir 2020 m. – atitinkamai tik 56,5 ir 58,7 tūkst. hektarų. Šiam reiškiniui įtakos turėjo ir ES sprendimas neįtraukti pupinių javų į žalinimo programos reikalavimų sąrašą, ir derlingumo mažėjimas dėl stiprių sausrų per 2018 ir 2019 m. Vis tik pupinių javų auginimas ariamoje žemėje yra labai svarbus agrotechninis veiksnys, siekiant nuo degradacijos apsaugoti turimus dirvožemius. Taip pat jų auginimas sušvelnina miglinių javų atsėliavimo daromą žalą jų pasėlių fitosanitarinei būklei visoje sėjomainos rotacijoje.

Lietuvos ūkiuose dažniausiai prikuliama tik apie 2,5–3,5 t/ha-1 pupų sėklų arba 1,5 karto mažiau, nei būtų galima, esant dabartinio intensyvumo auginimo technologijoms. Tad svarbu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ūkiams nesiseka išauginti prognozuojamų derlingumo dydžių. Pupų derlingumo dydžiai, esant dabartinėms veislėms, prognozuojami pagal šią formulę:  A = Bn x k, čia: A pasėlio derlingumas t/ha-1; Bn – dirvožemio našumas boniteto balais; k – balo vertė t/ha-1. Nerūgščiuose dirvožemiuose (> pH 6,0) našumas yra 0,09 t/ha-1 vertės, o žemesnės reakcijos (pH 5,6–5,95) dirvose – 0,07 t.ha-1. Dirvose, kurių reakcija žemesnė nei pH 5,6, pupos nesėjamos. Skaičiavimo pavyzdžiai: A = 45 x 0,09 = 4,05 t/ha-1; A = 55 x 0,09 = 4,95 t/ha-1.

Trumpa botaninė ir biologinė charakteristika

Pupos yra vienmetis žolinis augalas, išaugantis iki 90–120 cm aukščio. Turi ilgą liemeninę šaknį ir statų stiebą, poromis priešiškai plunksniškus lapus. Žiedai daugiausia balti ir rausvi, susitelkę po 5–8 į kekes ant papėdlapių, su juodomis aksominėmis dėmėmis. Vaisiai – nuo 4 iki 10 cm ilgio. Ankštyse būna 3–5 stambios sėklos. Nors pupos priskiriamos šilumamėgiams augalams, sudygusios pakelia šalnas net iki -5–6 °C temperatūros. Kaip ir kiti ankštiniai augalai, sudaro simbiozinius santykius su gumbelinėmis bakterijomis, kurios turi genetinę savybę įsisavinti atmosferinį azotą, paversti jį į amoniako formą ir dalytis juo su augalu. Mainais už azotą pupos gauna sacharozės.

Šiuo metu yra išskiriama 11 gumbelinių bakterijų genčių: pupų ir žirnių šaknynuose įsikuria Rhizobium leguminosarum bakterijų rūšis. Gumbeliai ant augalų šaknų pradeda formuotis, kai daigai turi keturis–šešis tikruosius lapelius (pradedant III–IV organogenezės etapais), tačiau sparčiausiai gumbeliai auga bei fiksuoja atmosferinį azotą – VI–IX organogenezės etapais. Šių bakterijų efektyvumą didina fosforo, boro bei molibdeno trąšos ir pupinių pasėlių geresnė fiziologinė būklė. Gumbelinės bakterijos į augalo audinius patenka per jų šakniaplaukius, o tose vietose, kur yra įsiskverbusios bakterijos, ant šaknų palaipsniui susiformuoja gumbeliai.

Poreikis dirvožemiams

Pupų augalai geriausiai auga nerūgščiuose (>pH 6,0–6,5), bet neįmirkusiuose priemolio dirvožemiuose, nes yra jautrūs ne tik per žemai dirvožemių reakcijai, bet ir dirvos aeracijos susilpnėjimui. Vienam azoto gramui įsisavinti sunaudojama 3 g deguonies. Iš visų ankštinių augalų pupos kelia didžiausius reikalavimus dirvožemių savybėms. Dėl šios priežasties pupų auginimas komerciškai pasiteisina tik aukšto našumo dirvose. Taip, jos gali būti sėjamos ir sukultūrintose priesmėlio dirvose, jei jų našumas viršija 47 boniteto balus. Komerciniams tikslams skirtų pupų nereikėtų sėti ir į dirvas, kuriose humuso yra mažiau kaip 2,0–2,5 proc., o apsirūpinimas fosforu ir kaliu yra žemesnis nei 150 g/kg-1. Tokiais atvejais geriau pasirinkti žirnių sėją.

Veislių parinkimas ir sėjos optimizavimas

Linas Agro“ siūlo įsigyti įvairiomis augimo sąlygomis išbandytas ir ūkininkų pamėgtas pupų veisles „Fuego ir Vertigo“. Siekiant sukurti augalams optimalias augimo sąlygas, labai svarbu sėjos metu suformuoti optimalaus tankumo pasėlius. Todėl reikia atsakingai įvertinti galimą lauko daigumą, kurį nulemia dirvožemio granuliometrinė sudėtis, dirvos dirbimo kokybė, drėgmės kiekis, sėklos daigumas ir sėjos kokybė. Įvertinus šiuo parametrus, reikia pasirinkti tokią sėjos normą, kad pasėliuose sudygtų 0,4–0,45 mln./ha-1 augalų.

Tręšimo optimizavimas

Mūsų nuomone, negebėjimas optimizuoti pupų tręšimo ir yra pagrindinė priežastis, kodėl faktiškai gaunami per žemi vidutinio derlingumo dydžiai. Todėl ūkininkams primename, kad vienai tonai pupų sėklų išauginti suvartojama: apie 50–55 kg azoto, 11–15 kg fosforo (P205) ir 20–30 kg kalio (K2O). Nesunku paskaičiuoti, kiek iš dirvožemio išnešama NPK elementų tik su vidutiniu pupų derlingumu – 4 t/ha-1. Be to, ir trąšos nėra įsisavinamos 100 procentų. Didelė jų dalis paimama iš dirvožemio rezervo. Dar vis vyrauja mitas, kad pupos sugeba pačios visiškai apsirūpinti azotu, nes jų šaknyne beveik visada randame daug bakterinių gumbelių. Tačiau praktika rodo, kad daugeliu atvejų net neutralios reakcijos dirvose pupų pasėliams dažnai trūksta būtent azoto. Dėl to sunyksta nemaža dalis užsimezgusių ankščių, nunyksta ir dalis sėklų ankštyse. Net dalis augalų, kurių šaknys neįsileido bakterijų, palaipsniui sumenksta, nes nesugeba pasipriešinti kaimynų konkurencijai dėl šviesos bei maisto.

Šio reiškinio priežasčių yra daug. Pirma per žemos mineralinio azoto ir fosforo atsargos dirvoje prieš pupų sėją, todėl pirminis augalų augimas būna silpnas ir tokie skurdūs augalai nedomina gumbelinių bakterijų. Taip buvo 2018 ir 2019 metais, kai dirvožemiuose mineralinio azoto rasdavome vos 30–40 kg/ha-1. Žinoma, tais metais didelės neigiamos įtakos turėjo ir ilgalaikės sausros. Vis tik net ir tada pupų pasėliai, kurie prieš sėją buvo gausiau ir subalansuotai patręšti, subrandino apie 4 t/ha-1 sėklų.

Antra priežastis – per menka gumbelinių bakterijų veikla žemesnės aeracijos dirvose. Šią problemą galima pašalinti grįžus prie tradicinio žemės dirbimo. Trečia priežastis – reikalingos optimalios priešsėjinio tręšimo azotu normos, kurios privalo užtikrinti bent normalų pupų pasėlių vešlumą pirmaisiais augimo etapais, kad augalai anksčiau pradėtų dalyvauti mainų procese su gumbelinėmis bakterijomis. Tiesa, negalima naudoti ir didesnių nei 30–35 kg/ha-1 azoto normų, kad augalai norėtų palaikyti kontaktą su bakterijomis. Galiausiai, būtina apsaugoti gumbelius nuo jų aršaus priešo – sitonų.

Gumbelinių bakterijų darbo našumą taip pat stipriai padidina dirvožemių tręšimas organinėmis trąšomis, kurios praturtina žemę įvairiais mineraliniais elementais ir dar pagerina dirvų aeraciją. Šį klausimą padeda spręsti tarpiniai pasėliai. Paskaičiuota, kad dvi tonos garstyčių žaliosios masės prilygsta tonai galvijų kraikinio mėšlo. Dažniausiai pupas sėjame po žieminių kviečių. Paprastai apie pusė ūkių šiaudus įterpia į dirvą ir iš karto sėja posėlinius tarpinius augalus. Prieš pupas reiktų sėti garstyčių ir aliejinių ridikų mišinį. Patartina jį patręšti 150–200 kg/ha-1 amonio salietros. Tuomet tikimybė išauginti 35–40 t/ha-1 žaliosios masės pasieks 80 proc. Tokiu atveju organinių trąšų norma būtų optimali ir būtų išspręsta daug pupų auginimo problemų, išskyrus tręšimo PK normų dydžius, kurie turėtų būti apie P80K150.

Dirvožemyje ar trąšose esančio fosforo prieinamumą augalams ir gumbelinėms bakterijoms ženkliai padidina mikroorganizmų preparato Biomas Grow“ naudojimas. Jo sudėtyje esančios bakterijos Bacillus Megaterium dirvožemyje esantį netirpų fosforą paverčia į augalams ir gumbelinėms bakterijoms prieinamą formą, todėl augalai ne tik formuoja daug stipresnį šaknyną ir geriau auga, bet ir šaknyse įsikuria ženkliai didesnis gumbelinių bakterijų skaičius, kuris aprūpina pupų augalus dideliu kiekiu azotu, reikalingu augalų masės ir pupų sėklų derliaus formavimui.

Pupų pasėliuose ypač efektyvios yra „BIO Mineral“ trąšos. Šių trąšų sudėtyje yra didelis kiekis fosforo ir kalio, bet svarbiausia, kad šios trąšos yra apveltos Bacillus Megaterium ir Bacilus Subtilis bakterijomis, kurios ne tik ženkliai padidina trąšų veiksmingumą, bet kartu pagerina dirvožemio savybes, augalų augimo sąlygas ir ženkliai padidina gumbelinių bakterijų skaičių pupų šaknyse. Kartą patręšę „BIO Mineral“ trąšomis, gauname daugybę įvairių naudų, įskaitant ir didesnį pupų augalų derlių.

Pasėlių priežiūra

Pagrindinė užduotis – apginti pasėlius nuo piktžolių, ligų, kenkėjų ir patręšti per lapus mineraliniais elementais bei biologiškai aktyviais preparatais. Efektyviai sunaikinti piktžoles galima naudojant kontaktinio veikimo herbicidą „Corum“ (1,0 l/ha-1) + „Dash“ (0,5–1,0/l ha-1). „Corum“ naudojamas nuo dviejų lapelių tarpsnio iki 5 šoninių ūglių susiformavimo.

Pupoms sudygus ankstyvuose tarpsniuose labai svarbu apsaugoti augalus nuo kenkėjų ir paskatinti intensyvų augalų augimą, taip pat didesnio gumbelinių bakterijų skaičiaus formavimą augalo šaknyse. Šį tikslą pasiekiame sudarydami tirpalą purškimui per lapus: Wilis NPK 10-53-10“ (2–3 kg/ha-1) + Thiomax Oil“ (1 l/ha-1) + Boronia Mo (1,5 l/ha-1) + insekticidas Fastac (1,0 l/ha-1).

Iki žydėjimo ar jo pradžioje pupų augalai paskutinį kartą tręšiami per lapus, siekiant paskatinti augalų žydėjimą ir intensyvesnį ankščių užmezgimą. Tręšimo tirpalas sudaromas naudojant: Actiflow COMBO“ (1,0 l/ha-1) + „Thiomax Oil“ (2,0 l/ha-1) + „Bratan Foliar“ (3,0 kg/ha-1).

Pupų pasėliuose didesnę žalą padaro kenkėjai, ypač vaisėdžiai ir amarai. Todėl pupų pasėlius insekticidais purškiame tiek profilaktiniais tikslais, tiek siekiant sunaikinti kenkėjų sankaupas ant augalų.

Siekiant apsaugoti augalus nuo žalingiausių ligų žydėjimo pradžioje turėtų būti taikomas purškimas fungicido ir insekticido mišiniu: „Signum“ (0,5 kg/ha-1) + „Fastac“ (0,25 l/ha-1). Pupos yra ilgos vegetacijos augalai, todėl jų pasėliuose žydėjimo pabaigoje turi būti atliekamas antras purškimas fungicidu Signum“ (0,5 kg/ha-1) + insekticidu „Fastac“ (0,25 l/ha-1).

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Albinas Šiuliauskas

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas

 

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką