Kaip padidinti sėjamų žirnių vidutinį derlingumą: nuo dirvožemių iki veislių parinkimo

2021 01 18

Kaip padidinti sėjamų žirnių vidutinį derlingumą: nuo dirvožemių iki veislių parinkimo

Pasaulinėse rinkose didėja pupinių javų sėklų supirkimo kainos, be to, pernai patvirtintos naujos ES programos, skatinančios prisiminti šiuos augalus. Pupinių javų pasėlių išplėtimas itin svarbus visiems ūkiams, siekiantiems padidinti augalininkystės verslo ekonominį efektyvumą ir išsaugoti ar pagerinti dirvožemių savybes, tokiu būdu išsaugant konkurencingumą pasaulinėse rinkose. Vis tik, siekiant, kad pasėlių plotai plėstųsi, reikia didesnio jų derlingumo. Tad šįkart aptarsime, kaip padidinti vidutinį sėjamųjų žirnių derlingumą.

Koks žirnių derlingumas yra pelningas

Kaip žinia, didesnė dalis žemių, kuriose sėjami žirniai, paprastai būna šiek tiek per rūgščios (pH 5,0–5,5). Tad siekiant, kad gumbelinių bakterijų darbo našumas nors 70–75 proc. tenkintų žirnių poreikį azotui (likusią dalį azoto jie paima iš dirvos), šias žemes būtina periodiškai – du kartus per sėjomainos rotaciją, kalkinti, o tam reikalingos papildomos lėšos.

Maskvos Žemės ūkio universiteto mokslininkai yra paskaičiavę, kad vidutinio našumo dirvožemiuose, kurių reakcija yra iki pH 5,5, gumbelinės bakterijos žirniams tesugeba perduoti vos iki 150 kg/ha-1 azoto. Ir taip 3,0–3,5 t/ha-1 žirnių pasėlių, netręštų azoto trąšomis, vidutinis derlingumas yra nulemtas tiek šių dirvų esamo derlumo laipsnio, tiek gumbelinių bakterijų faktinio darbo našumo.

Didėjant dirvų derlumui ir gerėjant agrotechninei drausmei, didėja ir gumbelinių bakterijų įsisavinamo azoto kiekis, dėl to išauginami didesni žirnių derliai. Vis tik aukšto našumo dirvožemiuose ūkininkai retai sėja žirnius. Čia sėjami kviečiai, pupos, cukriniai runkeliai bei žieminiai rapsai, kurių auginimas yra pelningesnis nei žirnių. Todėl toliau kalbėsime apie žirnių auginimą tik žemesnio ir vidutinio našumo dirvožemiuose, kuriuose po priešsėlinių javų pjūties sėjami tarpiniai pasėliai. Jų žalioji masė (apie 30 t/ha-1) pakeičia organines trąšas, kurios beveik visada teigiamai veikia ir žirnių pasėlių, ir jų šaknyse esančių gumbelinių bakterijų produktyvumą.

Žinoma, taip pat yra svarbu gebėti išvengti minimumo dėsnio pasireiškimo mineralinės mitybos srityje ir laiku reguliuoti dirvožemių pH reakciją. Paskaičiavome, kad jei minėtuose dirvožemiuose į žirnių auginimo sąnaudas įskaičiuosime būtino dirvožemių kalkinimo išlaidas, tai bendra jų auginimo ir realizacijos sąnaudų suma jau gali siekti apie 700 eurų hektarui pasėlių. Tokiu atveju žirnių auginimas gali tapti pelningu, tik jei vidutinis jų derlingumas bus virš 4 t/ha-1.

Didesnis dėmesys – pasėlių išretėjimui mažinti

Paanalizuokime, ar tikrai minėtuose dirvožemiuose taip sudėtinga išauginti 4–5 t/ha-1 žirnių sėklų. Pavyzdžiu imkime eilinių ūkių žirnių pasėlių biometrinių matavimų faktinius duomenis. Vidutinis pasėlio tankumas eiliniuose pasėliuose būna nuo 0,5 iki 0,8 mln./ha-1 augalų. Viename augale paprastai randamos 4–8 ankštys ir kiekvienoje iš jų yra po 3–6 sėklas. Vienos sėklos masė 0,23–0,32 g. Tokiu atveju 1000 sėklų masė būtų 230–320 g, skaičiavimams naudokime 0,25–0,30 kg reikšmes. Žirnių derlingumas (t/ha-1) apskaičiuojamas pagal šią formulę: D= A x S x M x T, čia: D – sėklų derlingumas t/ha-1; A – ankščių kiekis augale vnt.; S – sėklų kiekis ankštyje vnt.; M – 1000 sėklų masė kg; T – pasėlio tankis brandos metu mln./ha-1 produktyvių augalų.

Skaičiavimo pavyzdžiai: įveskime į formulę eilinio ūkio žirnių derliaus struktūros vidutinius duomenis. Pirmas atvejis, jei 1000 sėklų masė yra 0,25 kg, tai D = 6 x 4,5 x 0,25 x 0,65 = 4,39 t/ha-1. Antras atvejis, jei 1000 sėklų masė siekia 0,30 kg, tai D = 6 x 4,5 x 0,30 x 0,65 = 5,26 t/ha-1.

Derliaus struktūros rodiklių reikšmės buvo net šiek tiek sumažintos, nei nustatytos ūkiuose, o skaičiavimo rezultatus gavome per gerus. Tokių dydžių žirnių vidutinį derlingumą pasiekia tik retas eilinis ūkis. Tai lemia kelios priežastys: ūkių dirvožemiai yra aiškiai per rūgštūs; ūkių praktikoje patiriami per dideli derliaus nuostoliai arba pasėliai atskirose lauko dalyse būna per daug išretėję. Dėl to patariame prieš žirnių sėją pakalkinti dirvas. Be to, kaip rodo patirtis, eiliniuose ūkiuose dėl įvairių priežasčių atskirose lauko dalyse gali stipriai išretėti pasėliai, derliaus nuostoliai taip pat būna nemaži. Todėl skaičiavimuose sumažinkime pasėlio tankumo reikšmę iki 0,55 mln./ha-1. Skaičiuojame: D = 6 x 4,5 x 0,25 x 0,55 = 3,71 t/ha-1   ir D = 6 x 4,5 x 0,30 x 0,55 = 4,45 t/ha-1 . Šį kartą gauti rezultatai panašesni į realybę.

vada skirkime didesnį dėmesį pasėlių išretėjimui mažinti. Iš gamybinės praktikos patirties žinome, kad agrotechniniu požiūriu vidutinio našumo dirvose žirnių pasėlių minimalus tankumas turėtų būti šiek tiek didesnis nei 0,65 mln./ha-1. Tokį rezultatą pasieksite, jei sėklų išsėjimo norma bus ne mažesnė kaip 1,0 mln./ha-1 daigų sėklų, o sėjos darbų kokybė aukšta. Dar geriau, jei sėjai naudotumėte sertifikuotas sėklas – tuomet ne tik tolygiau dygtų pasėliai, bet ir sumažėtų augalų apsaugos sąnaudos, nes sertifikuotos sėklos būna aukštesnės kokybės: aukštesnės reprodukcijos, be ligų pradų ir žalingų priemaišų, tolygesnės frakcijos.

Mūsų nuomone, jei žirnių augintojai tiksliau vykdytų auginimo agrotechnikos reikalavimus ir vengtų klaidų, galėtų prikulti ir 4,5–5,5 t/ha-1 žirnių, auginamų žemesnio ar vidutinio našumo dirvožemiuose, sėklų.

Žirnių auginimo agrotechnika

Žemesnio ar vidutinio našumo dirvožemiuose, siekiant išvengti didesnių nuostolių dėl galimų gamtinių kataklizmų, žirniai paprastai auginami pagal tausojančias technologijas. Pagal jas svarbiausia optimaliai tarpusavyje suderinti augalų veislės savybes, sėklų kokybės rodiklius, dirvožemio savybių ypatumus, tręšimo ir pasėlių priežiūros sistemos optimizavimą. Taip pat –parinkti tikslinę pasėlių priežiūros sistemą, siekiant išvengti padidinto masto kenkėjų ir ligų invazijos, minimumo dėsnio pasireiškimo augalų mityboje ir optimaliu laiku nuimti derlių. Primename, kad tausojančių technologijų pasėliuose naudojamos tik sertifikuotos sėklos.

Dirvožemių parinkimas

Mūsų siūlymas sėti žirnius žemesnio (30–35 balai) ir vidutinio (35,1–42 balai) našumo dirvose remiasi siekiu išplėsti žirnių pasėlių plotus žemėse, kuriose jie yra pajėgūs ekonomiškai konkuruoti su čia auginamais kitais gdiniais augalais: kviečiais, rugiais, kvietrugiais, miežiais, avižomis ar vasariniais rapsais, ir taip padidinti augalininkystės ekonominį efektyvumą. Be abejo, žirniai kelia didesnius reikalavimus dirvožemių aeracijai, lyginant su kviečiais, kvietrugiais ar vasariniais rapsais. Taip pat jie yra reiklesni dirvožemių reakcijai nei rugiai, kvietrugiai ir avižos. Todėl patikimiausia žirnius sėti priesmėlių ar lengvų priemolių dirvose, neužmirštant jas pakalkinti („Nordkalk“), jei dirvų reakcija nesiekia pH 5,6. Būtų gerai, jei dirvožemių reakcija po kalkinimo siektų bent pH 6. Primename, kad žirniai visuomet labai teigiamai reaguoja į organinių junginių kiekio didėjimą dirvose. Todėl jie visada būna derlingesni, jei priešsėlių šiaudai paliekami lauke, o po priešsėlio nukūlimo pasėjami tarpiniai pasėliai žaliajai trąšai.

Žirnių veislių parinkimas

Naujai siūlomų sėjamųjų žirnių veislių nėra tiek daug, kiek kitų javų rūšių, tačiau pakankamai, kad galėtumėte pasirinkti tinkamiausią savo ūkio žemėms. Linas Agro“ siūlo tris žirnių veisles: Ingrid“, „Respekt ir Manager“.

Ingrid“ – švedų selekcijos, labai ankstyvos brandos veislė. Derlinga (4,5–6,25 t/ha-1) ir labai atspari išgulimui, nes augalai vidutinio aukščio, o jų stiebai storesni. Sėklos stambios, 1000 jų masė siekia net iki 300 g. Šios veislės augalai atsparūs ligoms. Pavyzdžiui, atsparumas askochitozei skirtingais metais buvo įvertintas net iki 9 balų.

Respect – sukurta Danijoje, „Maribo Seed A/S“ sėklininkystės firmoje, vidutinio ankstyvumo veislė. Vidutiniškai išauginamas 4,89 t/ha-1 sėklų derlius, o didžiausias – 7,77 t/ha-1 buvo išaugintas 2008 metais Kauno AVTS. Pasėlio atsparumas išgulimui įvertintas net 8,4 balo, o sėklų išbyrėjimas iš ankščių – iki 8,8 balo. Veislės tyrimo metais įrengtuose bandymuose askochitozė pažeidė tik iki 5 proc. augalų.

Manager Prancūzijos selekcijos veislė, ankstyvos brandos. Lietuvoje registruota 2019 m. Atspari išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankščių (9 balai). 1000 sėklų masė – apie 290 gramų. Derlingumas – apie 6,0 t/ha-1.

Ūkininkams, prieš pasirenkant veislę, rekomenduojama atkreipti dėmesį ne tik į jos derlingumą, bet ir į atsparumą išgulimui, ligoms bei sėklų išbyrėjimui iš ankščių. Norint išauginti 4–5 t/ha-1 žirnių sėklų, galima rinktis daugumą veislių, įrašytų į Lietuvoje tinkamiausių auginti žirnių veislių sąrašą, vis tik siekiant stabilumo rekomenduojame rinktis aukščiau paminėtas veisles.

Pasėlių tankumo optimizavimas

Žirnių auginimo agrotechnikoje gebėjimas suformuoti optimalių parametrų pasėlį yra labai svarbus veiksnys, norint išauginti aukštesnį derlingumą ir sumažinti derliaus savikainą. Straipsnio autorių darytų kolekcinių bandymų, kuriuose buvo įrengta drėkinimo sistema, gauti duomenys parodė, kad vienam žirnių augalui, visiškai aprūpintam drėgme ir kitais pagrindiniais veiksniais, minimaliai reikia 120–125 cm2 erdvės, siekiant, kad pasėliui pakaktų saulės energijos. Nelaistomoje dirvoje šio rodiklio reikšmė buvo 135–145 cm2 ribose. Nesunku paskaičiuoti: pirmuoju atveju žirnių pasėlio optimali tankumo reikšmė būtų apie 0,080–0,083 mln./ha-1 produktyvių augalų, o antruoju atveju – 0,069–0,074.

Taip, mes įrodėme, kad esant drėgmės deficitui mažėja augalų gebėjimas įsisavinti saulės energiją fotosintezės procese, tačiau atsakyti, kokios turėtų būti optimalaus tankumo žirnių pasėlių reikšmės skirtingo našumo dirvožemiuose, nežinant būsimos vasaros klimatinių sąlygų, yra nelengva, nes reikėtų daugiau bandymų duomenų. Aišku tai, kad fotosintezės produktyvumo parametrai dar tiesiogiai priklauso ir nuo kitų augalų augimą sąlygojančių faktorių. Ir bendrai gamybinėmis sąlygomis žirnių derlingumo dydžių reikšmes lengviau koreguoti, mažinant ankščių augale ir sėklų ankštyse nunykimo proceso mastus ir didinant sėklų vidutinę masę ankštyse, nei koreguoti pasėlio tankumą. Todėl liekame prie rekomenduojamų sėklų išsėjimo normų – 1,0–1,2 mln./ha-1 daigių sėklų.

Priešsėjinis tręšimas

Norint žemesnio bei vidutinio našumo žemėse prikulti 4–5 t/ha-1 žirnių sėklų, prieš jų sėją reikėtų skirti apie N20P60-80K90-120 + 20–25 kg sieros.

Dirvožemyje ar trąšose esančio fosforo prieinamumą augalams ir gumbelinėms bakterijoms ženkliai padidina mikroorganizmų preparato Biomas Grow“ naudojimas, apveliant sėklas arba išpurškiant ant dirvos augalams sudygus. Jo sudėtyje esančios bakterijos Bacillus Megaterium dirvožemyje esantį netirpų fosforą paverčia į augalams ir gumbelinėms bakterijoms prieinamą formą, todėl augalai ne tik formuoja daug stipresnį šaknyną ir geriau auga, bet ir jų šaknyse įsikuria ženkliai didesnis gumbelinių bakterijų skaičius, kuris aprūpina žirnių augalus dideliu kiekiu azotu, reikalingu augalų masės ir pupų sėklų derliaus formavimui.

Žirnių pasėliuose ypač efektyvios „BIO Mineral“ trąšos. Šių trąšų sudėtyje yra didelis kiekis fosforo ir kalio, bet svarbiausia, kad šios trąšos yra apveltos Bacillus Megaterium ir Bacilus Subtilis bakterijomis, kurios ne tik ženkliai padidina trąšų veiksmingumą, bet ir pagerina dirvožemio savybes, augalų augimo sąlygas ir ženkliai padidina gumbelinių bakterijų skaičių žirnių šaknyse. Kartą patręšę „BIO Mineral“ trąšomis gauname daugybę įvairių naudų, įskaitant ir didesnį žirnių augalų derlių.

Apie žirnių pasėlių tręšimo ypatumus ir jų priežiūrą rašysime šio straipsnio tęsinyje.

 

Andrius Lukoševičius 

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Albinas Šiuliauskas 

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką