Augalininkystės aktualijos kovo mėnesį

2022 03 15

Augalininkystės aktualijos kovo mėnesį

Prasidėjo kovas, skelbiantis kalendorinio pavasario pradžią. Pirmąją kovo savaitę aplankėme atskirus Lietuvos regionus, šių kelionių tikslas buvo susipažinti su augalininkystės verslo faktine padėtimi pavasario pradžioje. Malonu buvo matyti žaliuojančius žiemkenčių pasėlius. Žinoma, žalumą pasėliams suteikia praėjusį rudenį susiformavusių ir išlikusių iki pavasario augalų žali lapai. Mums labai rūpėjo įvertinti pasėlių dirvų faktinę būklę ir sužinoti, kiek dar reikės laukti, kol bus galima su technika išvažiuoti į pasėlius. Pirmas faktas: pasėlių dirvose jau beveik nėra paviršinių balų ir kitų vandens telkinių, kurie trukdytų įvažiuoti į laukus. Taip, priemolių žemėse dirvų paviršius dar per drėgnas traktoriams su sunkia technika važiuoti, tačiau priesmėlių žemių atskiruose laukuose jau patys važiavome per pasėlius. Bendra pasėlių būklė tikrai gera ir jie jau laukia pavasarinio tręšimo. Ilgalaikės orų sąlygų prognozės nevienareikšmės: kritulių kovą bus mažai, o saulės energijos daug, tačiau faktinė orų temperatūra (3–6 °C) dar per žema žiemkenčių augalų vegetacijai visiškai atsinaujinti ar pradėti vasarojaus sėją. Kovo pirmoje pusėje lengvose žemėse gali pasireikšti šaltosios sausros. Jei taip nutiktų, reikėtų jas išnaudoti ankstyvajam žiemkenčių tręšimui, išberiant 150–200 kg ha-1 vienos iš kompleksinių trąšų: NPK 15- 15-15 + 11S; NPK 15-15-15 + 8S arba NPK 16-16-16. Žieminiams rapsams, kurių pirminis tręšimas atliekamas pirmiausia, geriau būtų pasirinkti pirmąją trąšų formą (200 kg ha-1 NPK 15-15-15+11 S). Iš žieminių javų ankstyvasis antžeminis tręšimas visų pirma taikomas žieminių rugių ir miežių pasėliuose (150 kg ha-1), nes jie, atsinaujinus augalų vegetacijai, pereina į penktąjį organogenezės vystymosi etapą ir jiems reikia daug maistinių elementų.

Negalime delsti ir su dirvų, kuriose bus sėjamas kitų rūšių vasarojus, tręšimu, dirvų paviršiniu purenimu ir vasarojaus sėja. Tręšti dirvas ir jas supurenti 6–8 cm gylyje galima ir dabar, tačiau vasarinių javų sėją siūlome pradėti ne anksčiau kaip kovo viduryje ar antroje pusėje, kai dirvos daugiau sušils. Visi esate išbandę vasarinių miglinių javų sėją kovo mėnesį. Dažniausiai kovą pasėtus pasėlius dar uždengia ir sniego danga, naktimis gerokai pašąla, tačiau po to javai vis tiek sudygsta ir dar subrandina gausesnį derlių. Taip pat žinote, kad supurentos dirvos paviršius stipriai sumažina vandens išgaravimą, nes kovą kritulių bus visai mažai ir neaišku, kiek palis balandį. Tad kovą skubiai ruoškime dirvas vasarojaus sėjai ir pradėkime sėti. Dabar dar kartą reikėtų paanalizuoti savo ūkio sėjomainų sistemą. Pirmiausia rekomenduojama atsisakyti žieminius kviečius auginti žemesnio nei vidutinis našumo dirvožemiuose, nes, pabrangus trąšoms, pesticidams, degalams ir kitoms medžiagoms, labai stipriai išaugs auginimo sąnaudos, o gautos įplaukos už parduotus grūdus nesugebės kompensuoti išlaidų. Tačiau jau dabar reikia žinoti, kuo juos pakeisite rudenį. Žemesnio nei vidutinio našumo dirvožemiuose neblogai auga kukurūzai, kurių ir grūdų derliai, ir supirkimo kaina mažai skiriasi nuo kviečių. Kukurūzų derlingumas didesnis, bet grūdų kaina šiek tiek mažesnė. Sėjomainos schemoje kukurūzai gerai dera ir su vasariniais rapsais, ir su žirniais ar pupomis. Be to, kukurūzai mažiau bijo atsėliavimo, mažiau serga ir jiems reikia mažiau pesticidų. Žieminiai kviečiai – viena pelningiausių javų rūšių, jei auginami aukšto našumo dirvožemiuose. Tai ir auginkime juos aukšto našumo dirvose. Lietuvoje jų pasėjama apie 0,65 mln. ha. Per daug. Be to, renkantis augalų rūšis ar jų veisles, didesnį dėmesį reikėtų skirti jų atsparumui ligoms ir kenkėjams, gebėjimui iš dirvos geriau įsisavinti drėgmę ir maistinius elementus. Būtent tokios savybės ir būdingos kukurūzams, rapsams, sėjamiesiems ir pašariniams žirniams, sėjamosioms ir belukštėms avižoms ir kt. Pirmiausia siūlome suintensyvinti augalininkystės veiką žemesnio (iki 35–40 balų) našumo dirvose, kurių Lietuvoje turime arti milijono hektarų, o iš jų – apie 0,45 mln. yra per rūgščios kukurūzams, kviečiams, žirniams ar rapsams auginti. Būtina dirvas kalkinti. Esame paskaičiavę, kad, esant dabartinėms šių augalų produkcijos supirkimo kainoms, gautos piniginės įplaukos už parduotą derlių kompensuoja ir auginimo, ir dirvų kalkinimo išlaidas. Taip pat 35–50 % sumažėja pesticidų ir 25 % sumažėja trąšų paklausa, padidėja bioįvairovė.

Stipriai išaugo (2,2 karto) azoto trąšų kaina, todėl sėjomainų rotacijoje būtina padidinti „biologinio azoto“ derlingumą. Į sėjomainos schemą būtinai įtraukiame vieną iš pupinių javų rūšių. Be to, į tarpinių pasėlių sėklų mišinį įmaišome ir pupinių augalų. Būtina tarp atsėliuojamų žieminių kviečių daryti dobilų įsėlį, tačiau dobilų sėklos brangios ir ne kiekvienais metais šis trumpalaikis įsėlis atsipirks. Dobilų įsėlis atsipirks, jei dobilus įsėsime į žieminius kviečius, po kurių sėsime vasarinius kviečius. Tada ir „biologinio azoto“ derlius bus didesnis, ir jo įtaka vasariniams kviečiams bus ekonomiškai efektyvi. Dar vienas patarimas: šį pavasarį numatykite galimybę patys išsiauginti įvairių rūšių tarpinių pasėlių sėklų.

 

 

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Albinas Šiuliauskas

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką