2022 m. pavasario tręšimo planavimas
Šių metų pavasario pradžioje palankios orų sąlygos, sėkmingai peržiemoję žiemkenčių pasėliai ir gera jų būklė leidžia prognozuoti didesnius nei vidutiniai javų ir rapsų derlius. Kad derlius būtų didesnis, turi būti padidintos ir tręšimo normos. Viskas atrodytų paprasta – nusiperki trąšų ir jas išberi ant žiemkenčių ar būsimų vasarojaus laukų. Taip ir būtų, tačiau mineralinių trąšų kainos išaugo net 1,5–2,5 karto, palyginti su buvusiomis prieš 2–3 metus. Esame apskaičiavę, kad didelės tręšimo normos, tenkinančios intensyvių technologijų reikalavimus, šiuo metu gali būti rizikingesnės, nei tręšimas, taikant nuosaikias tręšimo normas, ypač jei visą būsimą grūdų derlių planuojama parduoti tik po javapjūtės ir jų kaina dar nėra žinoma. Tad ką daryti? Tręšti nuosaikiomis normomis ir sumažinti būsimą derlingumą ar pasirinkti aukštesnes normas? Atsakyti sunku. Tręšti jau reikės netrukus, o pasėlius kulsime tik rugpjūtį. Ar nepatirsime nuostolių, jei negausime prognozuojamo derlingumo? Finansinių lėšų turime nedaug, o visos agrotechnikai reikalingos medžiagos vis dar brangsta. Mes manome, kad šį pavasarį reikėtų pradėti tausojančių auginimo technologijų režimu. Taupyti reikia. Laikai neramūs. Mums visiems būtina bent laikinai tapti buhalteriais ir iš anksto žinoti, kokių nuostolių patirsime, keisdami jau nusistovėjusių technologijų, taip pat ir tręšimo sistemų, atskirų punktų reikšmes. Mažesnes tręšimo normas dalinai kompensuotų agrodarbų kokybės bei tikslumo didinimas. Tiktų tręšimo efekto didinimas, optimizavus tręšimo normas, laiką, darbų kokybę ir trąšų formų bei tręšimo būdų pasirinkimą.
Labai didelę reikšmę bendram trąšų efektyvumui turi optimaliai parinktas tręšimo laikas. Visų pirma reikėtų nuspręsti, ar šį pavasarį reikia ankstyvojo žiemkenčių tręšimo. Kas yra ankstyvasis žiemkenčių tręšimas? Tai trąšų išbėrimas prieš augalų vegetacijos pradžią, kai technika jau gali įvažiuoti į lauką. Taip darome, siekdami anksčiau aprūpinti augalus maistiniais elementais. Tai tikrai padeda geriau išnaudoti esamos drėgmės išteklius dirvožemyje ir stipriai suintensyvinti žiemkenčių augalų ankstyvąjį augimą bei vystymąsi. Tačiau tokiu būdu patiriami ir didesni įvairių elementų, ypač azoto, nuostoliai. Išaugus azoto trąšų kainoms, labai svarbu atsakingai vertinti investicijų atsiperkamumą. Todėl šį pavasarį tręšti azoto trąšomis būtina tik prasidėjus žiemkenčių vegetacijai, kad išbertos trąšos būtų maksimaliai pasisavinamos augalų ir panaudojamos derliui formuoti. Labiausiai augalams reikia azoto intensyvaus augimo periodu, todėl ir tręšti intensyviau turime prieš pradedant arba pradėjus augalams intensyviai augti. Tada mūsų išbertos trąšos bus panaudojamos efektyviausiai.
Jei žieminių javų ar žieminių rapsų augalai yra normaliai peržiemoję ir normaliai išsivystę, jiems visiškai nereikia ankstyvojo pavasarinio tręšimo iki jų vegetacijos pradžios. Tręšti būtina tada, kai galima įvažiuoti į dirvą ir traktoriaus ratai nepalieka žymesnių vėžių, o augalai pradeda intensyviai augti.
Pievos, ganyklos ir daugiametės žolės labai anksti tręšiamos tik tada, jei rudenį nebuvo patręštos fosforo kalio trąšomis. Tada reikėtų tręšti viena iš kompleksinių trąšų, kurių pasiūla yra didelė. Jei žolynai rudenį buvo patręšti, pavasarį berkite tik salietrą. Tręšimo pradžia turi sutapti su žolių vegetacijos pradžia.
Tręšimo kainą galima sumažinti ir tinkamai parinkus trąšų formas. Atminkite, kad trąšos tikroji kaina yra ne ta, už kurią ji perkama, o ta, kiek vidutiniškai joje kainuoja 1 kg maistinių elementų. Būtina įvertinti ir trąšose esamus mikroelementus, taip pat tokias medžiagas, kaip siera, magnis, natris ir kt. Siūlomų trąšų kainų analizė rodo, kad rudens darbams skirtos kompleksinės trąšos yra net 10–20 % pigesnės nei pavasarinio tręšimo. Todėl ekonominiu aspektu vasarojui tręšti galima pasirinkti ir vieną iš kompleksinių trąšų, skirtų žiemkenčiams prieš sėją tręšti.
Be abejo, pats svarbiausias tręšimo praktikoje klausimas yra tręšimo normos optimizavimas. Visiškai suprantamas visų žemdirbių siekis išauginti didesnius augalų derlius. Tai ne tik ekonominės naudos, bet ir prestižo klausimas. Puiku. Tačiau abu šie siekiai turi būti gerai subalansuoti. Mums tikrai nedaro garbės tai, kad aukščiausio našumo žemėse kartais prikuliame vos apie 5 t ha-1 kviečių grūdų. Tačiau ir ekonomiškai nepateisinamas noras bet kokia kaina žemo našumo ar nepakankamo sukultūrinimo dirvose stengtis išauginti 5 t ha-1 grūdų. Galėsime džiaugtis geriausiais rezultatais, jei savo ūkyje, įvertinę žemių našumą (boniteto balais) pagal atskirus laukus ir pasinaudoję dirvožemio apsirūpinimo maistiniais elementais duomenimis, suplanuosime optimalias augalų tręšimo normas. Jei nenaudojate modernių technologijų, tręšimo normas skaičiuokite balansiniu būdu: t. y. dirvai grąžinkite tiek, kiek iš jos paimate su derliumi ir ne daugiau. Varpiniai javai su 1 tona grūdų (šiaudai įskaičiuoti) vidutiniškai pasiima 25 kg azoto, 10 kg fosforo (P2O5) ir apie 15 kg kalio (K2O). Pavyzdžiui: planuojame išauginti 5 tonas kviečių grūdų iš hektaro. Tręšimo norma bus 5 x 25 = 125 kg azoto, 5 x 10 = 50 kg fosforo ir 5 x 15 = 75 kg kalio. Taip tręšdami ne tik nenualinsime savo dirvų, bet net padidinsime jų našumą. Jei vėliau norėsime padidinti grūdų derlingumą ar baltymingumą, galėsime patręšti per lapus koncentruotomis azoto trąšomis „Azo-Speed“, kurios yra ypač saugios augalui ir gali būti naudojamos vėliavinio lapo tarpsnyje ar purškiant ant varpos.
Tręšiant azoto trąšomis, labai svarbu naudoti azoto stabilizatorius. Jie ne tik išsaugo azotą augalams, sumažina azoto trąšoms skirtas išlaidas, bet ir padidina augalų derlingumą. Esant aukštoms azoto trąšų ir grūdų kainoms, azoto stabilizatoriai yra istoriškai pelningiausi sprendimai.
Galimi azoto stabilizatorių pasirinkimai:
„Limus Clear“ – skirtas naudoti su skystomis azoto trąšomis KAS. Iki 98 % sumažina azoto išgaravimą, sulėtina amidinio azoto virsmą į nitratinę formą, todėl azotas yra išsaugojamas augalams ir suteikia stabilų 3 % derliaus priedą;
„UreaMax“ – stabilizuotas karbamidas, leidžiantis sutaupyti ir azotą naudoti maksimaliai efektyviai. Karbamido sudėtyje esantis azotas visada buvo pigesnis nei amonio salietros, bet barstant paprastą karbamidą patiriami dideli azoto nuostoliai dėl garavimo. Naudojant „UreaMax“ azotas apsaugomas nuo garavimo, todėl tampa ekonomiškas ir efektyvus sprendimas tręšiant azotu;
„Vizura“ – azoto stabilizatorius srutoms. Su srutomis į dirvą patenka didelis kiekis amonio formos azoto. Jis gali būti išsaugojamas augalams, jei pasitelkiamas azoto stabilizatorius. „Vizura“ slopina nitrifikacijos procesą, todėl azotas ilgiau išlieka amonio formos, būna atsparus išplovimui ir išsaugomas dirvoje iki augalai pradeda intensyviai augti, sunaudojamas augalų derliui formuotis.
Rapsai su viena tona sėklų pasiima apie 50 kg azoto, 22 kg fosforo, apie 40 kg kalio ir 20 kg sieros. Todėl suplanavus 3 t ha-1 sėklų derlių, reikia tręšti N150P66K120S60. Azoto trąšų norma dar koreguojama pagal pavasarį dirvožemyje esamą mineralinio azoto kiekį. Jei tyrimų neketinate atlikti, galite vadovautis vidutinėmis reikšmėmis: lengvos granuliometrinės sudėties dirvose – 30–40 kg ha-1 azoto, sunkesnėse dirvose – 40–50 kg ha-1.
Dažnai mūsų klausiama, ar tręšimo efektyvumui turi įtakos trąšų paskleidimo tolygumas ir įterpimo į dirvą gylis. Taip, turi. Bet ne tokios didelės, kaip dažnai mums bandoma įrodinėti.ad geriau suprastume, būtina prisiminti, kad didžioji dalis javų šaknų (apie 90 %) yra 0–10 cm horizonte, dar apie 3,5 % šaknų yra 11–25 cm horizonte, 26–40 cm gylyje – tik 1,0 %, o giliau nei 40 cm – vos 0,5 %. Be to, giliau nei 25 cm esančios šaknys daugiau skirtos vandeniui pasiekti, o ne maisto medžiagoms paimti. Nors taip pat įrodyta, kad javai su transpiracijos vandens tėkme gauna apie 10–15 % viso įsisavinamo azoto. Vadinasi, rudens vegetacijos metu tirpūs azoto junginiai žieminiams javams pasiekiami iki 40 cm gylio, o vasarą – net iki 60 cm. Tai žinodami, galime daryti išvadą, kad mineralines trąšas išbėrus rudenį, galima jas palikti dirvos paviršiuje ar įterpti iki 10 cm gylio. Turime suprasti ir faktą, kad ilgalaikių sausrų metu, kai išdžiūsta viršutinis dirvos paviršius, trąšos augalams gali būti sunkiai prieinamos.
Aptarėme, kad neverta žiemkenčių tręšti per anksti. Vis dėlto, jei tręšti pavėluosime 10 dienų (nuo vegetacijos pradžios), žieminių rugių derlius sumažės apie 0,50, žieminių kviečių – 0,25–0,40, o žieminių rapsų – 0,20–0,40 t ha-1.
Mažinant tręšimą NPK trąšomis, augalų mitybą galima subalansuoti naudojant mikroorganizmus, gerinančius maisto medžiagų prieinamumą augalams. Pasitelkus mikroorganizmų kompleksą „BIO NPK Powder“, į dirvožemį patenka net šešių rūšių bakterijų ir grybų sporos, kurios stipriai pagerina fosforo ir kalio prieinamumą augalams, atpalaiduodamos juos iš dirvožemyje esančių netirpių junginių. Per augalų vegetaciją iš atmosferos azoto dirvožemyje fiksuojama ir kaupiama 20–40 kg ha-1 azoto veikliosios medžiagos. Esant ypač palankioms mikroorganizmams sąlygoms, fiksuoto azoto kiekis gali siekti 60 kg ha-1. Mikroorganizmai skatina ir augalų šaknų sistemos vystymąsi, gerina dirvos struktūrą, drėgmės išlaikymą, todėl augalai per visą vegetacijos periodą turi gerokai palankesnes augimo sąlygas. Be viso šito, „BIO NPK Powder“ gerina ir dirvožemį, didina humuso kiekį, mažina maisto medžiagų išsiplovimą, vėjo bei lietaus eroziją. Tai turi ilgalaikį teigiamą poveikį dirvožemiui. Galima naudoti visiems žiemkenčių ir vasarojaus pasėliams.
Vasarinių javų, rapsų ir kukurūzų pasėlius tręškite prieš priešsėjinį dirvos dirbimą ant dirvos išberdami iki 120 kg ha-1 azoto veikliosios medžiagos. Jei planuojamas didesnis pasėlių derlingumas, trūkstamas azoto trąšų kiekis išberiamas pradėjus augalams intensyviai augti.
Norint, kad anksti susiformuotų vasarojaus pasėliai, itin rezultatyvu naudoti startines trąšas „Microstar PZ“, jas įterpiant lokaliai sėjos metu. Šios trąšos yra visiškai tirpios, 100 % sunaudojamos augalų, o svarbiausia – jų sudėtyje esantys fosforas ir cinkas labai stipriai paskatina šaknų sistemą augti. Tai leidžia suformuoti stiprius, nepalankioms augimo sąlygoms atsparius pasėlius. Startinis augimo efektas pastebimas visą augalų vegetaciją, todėl augalų derlingumas padidėja 7–10 %.
Viena svarbiausių sąlygų, siekiant aukštesnio pasėlių derlingumo, yra organinių medžiagų kiekis dirvožemyje. Tai turi esminės įtakos humuso kiekiui, drėgmės ir maisto medžiagų išlaikymui, mikroorganizmų gyvybingumui ir puikioms sąlygoms formuojantis masyviai augalų šaknų sistemai. Esant galimybei, reikia naudotis visais būdais dirvožemį papildyti organinėmis medžiagomis. Vienas iš jų – naudoti organines trąšas „Fertikal NPK 4-3-3“, kurių sudėtyje yra ypač daug organinių medžiagų, taip pat dirvožemį pagerinančių makro- ir mikroelementų.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Albinas Šiuliauskas
VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas