2022 metų vasarojaus sėja ir priešsėjinio tręšimo planavimas
2021 metų rudenį ūkininkai sėkmingai pasėjo didesnius nei įprastai žieminių kviečių plotus. Daugiau pasėjome ir žieminių rapsų. Dėl to žemių, skirtų vasarojaus sėjai liko daug mažiau. Ypač sumažėjo dirvų, skirtų vasariniams kviečiams ir dalinai vasariniams miežiams. Be abejo, turime pasilikę dirvų cukrinių runkelių, pupų, žirnių bei bulvių sodinimui. Sėjai yra palikta dirvų įvairių rūšių vasarojaus sėkliniams pasėliams. Žinoma, dar kovo viduryje, kada vyravo saulėti orai, planavome vasarinius kviečius, avižas, pupas ir cukrinius runkelius pasėti iki balandžio vidurio. Tačiau iki balandžio pirmos savaitės pabaigos visoje šalyje tebuvo pasėta tik apie 12-15 tūkst. hektarų vasarojaus arba mažiau nei 1,2-1,5 % planuoto kiekio. Masinė, visuotinė šių metų pavasario sėja prasidėjo tik balandžio antros dekados viduryje arba 7-10 dienų vėliau nei vidutiniškai per paskutinius 10 metų. Tai retas atvejis, klimatui pasikeitus.
Svarbiausias straipsnio autorių tikslas paskatinti (padėti) ūkininkams kažkiek renovuoti ūkių sėjomainas ir naujas modernias augalų auginimo technologijas, tenkinančias dabartines naująsias ES programas - pesticidų ir trąšų vartojimo mažinimas, įgyvendinti augalų bioįvairovę ūkių žemėse ir kt. Po Nepriklausomybės atkūrimo šis pavasaris yra pirmas, kada įvyko ekstremalūs ekonominiai pokyčiai ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniu mastu. Stipriai pakito tiek gamybos priemonių, tiek vartojimo prekių kainos. Šis reiškinys ypač palietė augalininkystės sektorių tiek gerąja, tiek blogąja prasme. Padidėjo visų reikalingų augalų agrotechnikai cheminių preparatų ir ypač azoto trąšų kainos, o pastarųjų - ypatingai stipriai. Jų dabartinis lygis, palyginus su buvusiomis 2021 metų pavasarį, išaugo net apie 4-6 karto. To nebuvo per visą Nepriklausomybės atkūrimo laiką. Pabrango energijos šaltiniai, technika, trąšos ir pesticidai. Tačiau padidėjo ir žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, o tai privalėtų sušvelninti augalų auginimo sąnaudų stiprų išaugimą. Dabar viskas nurašoma vykstančiam Rusijos - Ukrainos karui. Ir viskas lyg tai įgauna pateisinamą priežastį. Tačiau spartus kainų augimas prasidėjo dar 2021 metų rudenį, kada dar nebuvo ekonominės krizės ar geriau matomų jos požymių. Peršasi išvada, kad ši krizė (kainų išaugimas) ir šis karas buvo planuojami pasauliniu mastu, ir net jam ruoštasi iš anksto. Bet tokios mintys yra politikos komentatorių tema, o mums žemdirbiams (taikiausiai visuomenės daliai) reikia jau dabar tęsti žiemkenčių pasėlių priežiūrą, ir vasarojaus sėją. Ypač šį pavasarį yra svarbūs žiemkenčių pasėlių priežiūros darbai, kaip pasėlių purškimai herbicidais, mikroelementais bei biostimuliatoriais ir taip toliau. Dabar ūkininkai tikrai turi daug darbų. Labai greitai jau galutinai reikia apsispręsti - ką, kada ir kuriuose laukuose sėsime. Dauguma smulkesnių ūkių didesnių santaupų neturi, o viskas, ko reikia kokybiškai sėjai, yra stipriai pabrangę. Tokiu atveju optimizuokime logistikos ir agrotechnikos veiksnius. Svarbiausias tikslas yra šiek tiek renovuoti sėjomainų schemas. Iš keturlaukių pereikime į šešialaukes. Į sėjomainų schemą reikėtų būtinai įjungti pupinius javus. Labai svarbu yra parinkti auginamiems įvairiems augalams agrotechniškai palankius dirvožemius, išvengti netinkamų priešsėlių ir sudaryti sąlygas modernių auginimo technologijų vartojimui, augalus išdėstyti tokia tvarka, kad visi sėjomainų nariai gautų optimalius priešsėlius ir būtų galima įgyvendinti visų sėjomainos narių optimalaus sėjos laiko ir derliaus nuėmimo grafiką. Nauji ES nutarimai ragina ūkininkus sudaryti tokius sėjomainų projektus, kurių schemoje būtų nemažiausiai šeši nariai, kurių tarpe būtų ir pupiniai javai. Šešialaukėje sėjomainos schemoje privalėtų pakakti vietos bent trims tarpinių pasėlių rūšims, kas padidintų augalų bioįvairovę. Be to reikėtų išlaikyti optimalų santykį tarp žieminių ir vasarinių augalų rūšių, siekiant išvengti darbų grūsties. Mokėti tarpusavyje suderinti pagrindinių sėjomainos narių ir tarpinių pasėlių augalų rūšių biologines savybes. Atsižvelgiant į azoto trąšų kainų stiprų išaugimą, būtina didinti pupinių pasėlių plotus. Laikas nuspręsti į kuriuos sėjomainos narius įsėsime ankštines žoles, kaip tarpinius pasėlius. Teorine prasme šiam tikslui tinkami ir žieminiai, ir vasariniai migliniai javai, kurių derliaus nuėmimas vyksta liepos pabaigoje – rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį. Tai būtų žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai, žieminiai rugiai ir kvietrugiai. Tačiau žinant, kad dažniausiai žieminiai rugiai sėjami rūgštesnėse dirvose, tai iš galimų įsėlinių augalu pasirenkame seradėles arba baltuosius dobilus, o vasariniuose miežiuose arba žieminiuose kviečiuose – raudonuosius dobilus. Norime priminti, kad įsėlinių dobilų įsėlis į žieminių kviečių pasėlius, po kurių vėl bus sėjami kviečiai, iki jų pjūties (rugpjūčio pradžia) sugeba sukaupti apie 25 kg ha-1 azoto, o jų atolas (rugpjūtis-rugsėjo 15 d.) dar papildomai sukaupia apie 30-35 kg ha-1 biologinio azoto. Iš viso 50-60 kg ha-1 azoto, kurio kaina siektų 150-180 eurų ha-1. Tikrai 3-4 kartus daugiau už sąnaudas įsėlio auginimui. Be to nustatyta, kad šis įsėlis atlieka ir sanitarinę funkciją dirvožemiuose - mažina ligų plitimą ir atsėliavimo žalą bei papildo dirvožemį vertinga organine žaliąja mase, gerinančia humifikacijos procesą.
Sertifikuotų sėklų svarba
Šiuo klausimu Jūs esate daug girdėję bei skaitę. Pakartojame tik tai, kad sertifikuotos sėklos turi geresnes ir genetines (veislei būdingas), ir biologines (ūkinė vertė) savybes. Genetinės (derliaus potencialas, atsparumas ligoms, augalo aukštis, žiemkentiškumas) – tai tokios, kurios užprogramuotos veislės genetinėje atmintyje. Biologinės (daigumas ir dygumo energija, sėklų vienodumas, 1000 grūdų masė, grūdų kokybė) yra nulemtos pasirinktų auginimo technologijų. Sertifikuotos sėklos duoda maksimalų derliaus priedą tais atvejais, jei jų abi savybės yra geresnės nei ūkio sėkliniuose pasėliuose išaugintų sėklinių grūdų. Dažniausiai taip ir būna. Pirmasis sertifikuotų sėklų pranašumas, lyginant su užaugintomis savame ūkyje, yra jų geresnė genetinė atmintis atkurti gerąsias veislės savybes. Žinoma, geriausią genetinę atmintį turi pradinio dauginimo, superelitinės, elitinės ir pirmos generacijos sėklos. Tačiau mūsų šalies ūkininkams sėklininkystės įmonės parduoda vis dar aukštą genetinę atmintį turinčias C2 generacijos sėklas. Antrasis sertifikuotų sėklų pranašumas yra tas, kad sėklininkystės ūkiai bei įmonės geba geriau parinkti dirvožemius, išpildyti visus augalo rūšies agrotechninius reikalavimus, optimaliu laiku nukulti pasėlius, kokybiškai išdžiovinti sėklinius grūdus, išrūšiuoti sėklas į atskiras frakcijas pagal jų stambumą, optimaliai parinkti beicų ir aktyviųjų biologinių preparatų rūšis, kurie naudojami mišinyje su beicais. Dėl to sertifikuotos sėklos dažniausiai turi ir aukštesnes biologines savybes. Pagrindinė sertifikuotų sėklų ne gebėjimo parodyti ženklesnį pranašumą yra pasirinktų dirvų per žemas našumas, per silpnas tręšimas, per vėlyva sėja ir kitų auginimo technologijų veiksnių išpildymo žema kokybė.
Sėjos laiko optimizavimas
Esant sunkiai prognozuojamoms orų sąlygoms, padidėja vasarojaus augalų sėjos laiko optimizavimo reikšmė jų pasėlių struktūros formavimuisi, ligų ir kenkėjų išplitimui bei galutiniam rezultatui – pasėlių derlingumo dydžiams. Bandymų duomenys ir ilgametė gamybinė patirtis rodo, kad Lietuvoje galima išskirti bent keturias augalų rūšių grupes, pagal jų poreikį sėjos laikui: labai ankstyvos sėjos; ankstyvos sėjos; vidutinio laiko, pagal biologinius poreikius; vėlyvos sėjos.
Labai ankstyvos sėjos augalai. Sėjamosios ir belukštės avižos, sideraliniai ir geltonieji lubinai.
Ankstyvos sėjos. Vasariniai kviečiai, vasariniai rugiai, vasariniai kvietrugiai, cukriniai runkeliai, vasariniai rapsai, pluoštiniai linai, sėjamieji ir pašariniai žirniai ir pupos.
Vidutinio ankstyvumo. Kukurūzai, bulvės, vienmečių žolių mišiniai, įsėlinės žolės, saulėgrąžos.
Vėlyvos sėjos arba pagal biologinius poreikius. Grikiai, kmynai, tabakas ir kiti.
Norint pasiekti maksimalų galimą avižų ir vasarinių kviečių vidutinį derlingumą, dabartinėmis klimato sąlygomis jų sėją reikėtų užbaigti iki balandžio 15-20 dienos. Viena sėjos vėlavimo diena potencialų šių javų rūšių derlingumą gali sumažinti 115-135 kg ha-1. Pastebima, kad, didėjant dirvožemių našumui ir intensyvėjant auginimo technologijoms, didėja ir sėjos datos ankstinimo efektyvumas. Tiesa, sėjos laikas turi mažesnės įtakos vasarinių miežių derlingumui. Viena sėjos vėlavimo diena šį rodiklį sumažina tik 65-80 kg/ha Pastaruosius 25 metus vykstantys klimato pokyčiai vasarojaus sėją leidžia pradėti bent 10 dienų anksčiau ir pasiekti didesnį (apie 1,0-1,3 t ha-1) vidutinį vasarinių javų derlingumą. Deja, ne šį pavasarį, kada sėja prasidėjo 7-10 dienų vėliau. Ilgalaikė bandymų ir ūkinės praktikos patirtis rodo, kad šį pavasarį iki balandžio 15-25 dienos reikėtų užbaigti sėjamųjų avižų, vasarinių kviečių, vasarinių miežių ir kvietrugių sėją. Sunki užduotis.
Stiprius vasarojaus pasėlius jau ankstyvame tarpsnyje padeda suformuoti startinių trąšų Microstar PZ naudojimas, jas įterpiant lokaliai sėjos metu. Su startinėmis trąšomis subalansuojant augalų augimą, turime stipresnę augalų šaknų sistemą, kuri geriau aprūpina augalus svarbiausiais elementais ir drėgme visos vegetacijos periodu. Dėl to augalai kur kas tolygiau sudygsta, intensyviau auga ir užaugina didesnę biomasę, bei didesnį augalų derlių. Naudojant startines trąšas, augalai būna labiau atsparūs nepalankioms augimo sąlygoms, o tai ypač aktualu visiems vasarojaus augalams, kurie kasmet nukenčia ir nuo trumpalaikių sausrų.
Pasėlių tankumo planavimas
Tankiausius pasėlius (iki 6,5-7,0 mln. ha-1) našesnėse dirvose gali suformuoti tik vasariniai miežiai ir vasariniai kviečiai. Tiesa, tokio tankumo pasėliai ūkiuose įprastai randami labai retai. Net ir pasėjant didesnius sėklų kiekius, vasarinių kviečių ar miežių pasėliai dėl įvairių priežasčių išretėja ir ūkiuose vyrauja 4,5-5,5 mln. ha-1 pasėlių tankumas. Avižos ir vasariniai kvietrugiai paprastai sėjami į žemesnio našumo dirvas, todėl ir jų pasėlių tankumas svyruoja apie 4-5 mln. ha-1. Produktyvus pasėlių tankumas šalia sėklų išsėjimo normų, didele dalimi priklauso ir nuo sėklų lauko daigumo bei krūmijimosi intensyvumo. Tarp vasarinių miglinių javų būtent vasariniai miežiai pasižymi ir aukščiausiu (75-85 %) sėklų lauko daigumu, ir intensyviausiu produktyviu krūmijimusi (2,2-2,8). Jei vasariniai kviečiai pagal sėklų lauko daigumą (75-80 %) beveik prilygsta vasariniams miežiams, tai pagal produktyvų krūmijimąsi nuo jų stipriai atsilieka (1,5-1,8). Dar silpniau krūmijasi vasariniai kvietrugiai (1,4-1,70) ir sėjamosios avižos (1,35-1,50), o silpniausiai – belukštės avižos (1,15-1,30). Be to, jos ne tik silpnai krūmijasi, bet ir pasižymi mažesniu sėklų lauko daigumu (65-75 %). Dėl to apskaičiuojant vasarinių javų išsėjimo normas, reikia būti atidiems. Sėklų normų apskaičiavimui mes esame sukūrę įvairias formules į kurių rodiklių sudėtį įeina sėklų kokybės rodikliai ir jų paruošimo sėjai metodai (beicavimas, biologiškai aktyvūs priedai prie beicų, dirvožemių drėgmės rėžimo reikšmės sėjos metu, sėjos gylis ir kita.
Ruošiant vasarojaus sėklas, prie beico pravartu įdėti ir sėklų apvėlimui skirtas specializuotas trąšas Seednergy (1 l/ha-1) arba Fertigrain Start (1,0 l ha-1). Šios trąšos ypač pagerina sėklų dygimo energiją. Tai padeda suformuoti tolygius, greitai augančius pasėlius. Priedai prie beicų padeda iki 15 proc. kompensuoti žemą sėklų daigumą ir net blogai sėjai paruoštos dirvos neigiamą poveikį sudygimui.
Mikroorganizmų BIO NPK Powder (1 kg ha-1) naudojimas sėklos apvėlimui beicavimo metu, užtikrina geresnę augalų mitybinę aplinką visos vegetacijos periodu. Mikroorganizmai stimuliuoja augalų šaknų sistemos formavimą, padidina augalams prieinamo fosforo, kalio ir azoto kiekį, gerina drėgmės išlaikymą dirvoje, mažina patogenų neigiamą poveikį augalui, todėl pasėliai auga ir vystosi kur kas geriau ir būna ženkliai produktyvesni.
Sėklinių grūdų auginimas (dauginimas) galimas tik aukštos sanitarinės būklės ir našumo bei optimalios reakcijos dirvožemiuose, kurie pasižymi gerai sureguliuotu drėgmės režimu ir yra pakankamai aprūpinti maistiniais mineraliniais elementais. Auginimo agrotechnika – moderni, o žemės paruošimas sėjai – tradicinis. Tradicinis dirvos priešsėjinis dirbimas pastebimai pagerina žemių sanitarinę būklę, bet padidina darbo sąnaudas. Taip gaunama žaliava sertifikuotoms sėkloms ruošti. „Dotnuva Seeds“ sėklų ruošimo fabrikas gerai aprūpintas reikiama įranga, o darbuotojai – aukštos kvalifikacijos.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Albinas Šiuliauskas
VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas