Pasibaigus kasmetinei pareigai – žemės ūkio pasėlių deklaravimui, paaiškėjo, kaip šiemet atrodo situacija šalyje. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, bendras deklaruotas pasėlių plotas šiemet atitinka 2024 m. rodiklius – siekia 1,783 mln. hektarų, arba 2 proc. mažiau nei 2025 m.
Nors bendras pasėlių plotas sumažėjo nežymiai ir išlaikė 2024 m. lygį, ryškiausi pokyčiai pastebimi tarp rapsų, miežių, žirnių ir pupų. Vertinama, kad per metus 45 tūkst. hektarų sumažėjo rapsų plotai, kviečių susitraukė 5 tūkst. hektarais. Išsamesni duomenys atskleidžia, jog labiausiai sumažėjo žieminiais javais apsėtų plotų – 44 tūkst. hektarų, o žieminių rapsų – net 50 tūkst. hektarų.
„Didžiulis kiekis lietaus, vandens, sudėtingas patekimas į laukus su žemės ūkio technika praėjusiais metais pastebimai pakenkė kito sezono žieminiams pasėliams: kviečiams, kvietrugiams ir rapsams. Ypač pastaroji kultūra nukentėjo labiausiai“, – sako Linas Agro Grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas.
Jis prideda, kad prastos oro sąlygos praėjusiais metais apribojo galimybes laiku pasėti žieminius pasėlius. „Ypač nukentėjo ūkininkai, norėję pasėti žieminius rapsus. Jų sėjos laikas – labai ribotas: nuo rugpjūčio pradžios iki maždaug 25-os dienos. Jei per šias kelias savaites pavyksta išvažiuoti į laukus ir pasėti rapsus, net ir esant prastoms gamtinėms sąlygoms vėliau galima tikėtis vienokio ar kitokio derliaus.“
Į pagalbą – vasariniai pasėliai
Siekiant kompensuoti prastų oro sąlygų sukeltus nuostolius, šiemet ūkininkai savo laukuose sėjo daugiau vasarinių pasėlių. Remiantis pasėlių deklaravimo duomenimis, vasariniais javais užsėtų plotų padaugėjo 63 tūkst. hektarų.
„Ūkininkai savo laukus nori išnaudoti, ir jei gamta neleido auginti žieminių pasėlių, tenka rinktis vasarinius. Todėl duomenyse iš pateiktų deklaracijų matome žymiai didesnius vasarinių javų – kviečių, miežių, kitų kultūrų laukus“, – pastebi J. Eimontas.
Traukėsi žirnių, bet didėjo pupų plotai
Tačiau daugiausiai nuostabos sukėlė pokyčiai deklaruotų žirnių ir pupų plotuose. Po kelių metų pertraukos bendras deklaruotas žirnių plotas susitraukė iki 79 tūkst. hektarų, arba 22,5 proc. Tuo metu pupų plotai išaugo iki 113 tūkst. hektarų – beveik 30 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Analizuodamas šiuos pokyčius J. Eimontas pastebi, jog žirnius paveikė tos pačios prastos oro sąlygos, kaip ir žieminius rapsus. Anot jo, praėjusią vasarą dėl šlapių laukų ūkininkams buvo labai sudėtinga nukulti žirnius, todėl dalis jų šiemet atsisakė šios kultūros.
„Ūkininkai, įsivertinę visas galimybes, nusprendė išvengti prasto derliaus rizikos ir rinkosi kitus pasėlius. Labai tikėtina, jog kai kurie pasirinko auginti pupas, dėl ko šiemet turime rekordinį jų plotą“, – sako pašnekovas.
Ekspertas taip pat išskiria antrus metus iš eilės tebesitęsiančią tendenciją, jog šalyje auginama vis daugiau kukurūzų. Turimais duomenimis, bendras šiemet jais užsėtų laukų plotas siekia apie 66 tūkst. hektarų, kai pernai siekė 63 tūkst. hektarų. Palyginti su 2024 m., kai iš viso buvo užsėta vos 14 tūkst. hektarų, plotų augimas siekia daugiau nei 371 procentą.
„Jau ne vienerius metus pastebime, jog kukurūzų paklausa Lietuvoje – didesnė už pasiūlą, ir net kelis kartus išaugus plotams paklausos nepavyksta patenkinti. Deja, bet prastos oro sąlygos pernai rudenį pakenkė tuometiniam derliui. Vis dėlto tikimasi, jog šie metai bus kur kas palankesni kukurūzų augintojams“, – teigia Linas Agro Grūdinių kultūrų pirkimo vadovas J. Eimontas.
Klientų aptarnavimo centras