Orai
0

Ar dar galime padidinti javų derlingumą

2017 07 25

Ar dar galime padidinti javų derlingumą

Liepos pabaiga-rugpjūčio pradžia įprastai laikoma žiemkenčių javų ir rapsų kūlimo datomis. Tačiau šiemet šiuo laiku pjūties brandą pasiekė tik žieminiai miežiai. Kitos žiemkenčių rūšys prie jos tik artėja. Šią vasarą žemės ūkio augalų augimo ir vystymosi tempai atsilieka nuo daugiamečių vidurkių. Baigiasi liepos mėnuo, o masinė rapsapjūtė neprasidėjo, geresniu oru tik vieną kitą kombainą galima pamatyti žieminių rapsų pasėliuose.

Lietaus pertekliniai vandenys iš dirvožemių išplovė daug azoto junginių. Nors tręšimo normos nebuvo per mažos, dabartiniu metu augalams azoto trūksta. Jo deficitas ypač matomas žiemkenčių pasėliuose. Dėl to nunyko nemaža dalis ankštarų žieminių rapsų pasėliuose, ir jiems padėti jau per vėlu. Sulėtėjo ir vasarinių javų grūdų masės kaupimas.

Žieminiai javai: pasėlių būklė ir galimas derlingumas

Šiais metais mūsų šalyje yra 769 tūkst. ha visų rūšių žieminių miglinių javų pasėlių, iš jų 634,5 tūkst. ha - žieminių kviečių. Be abejo, lietaus perteklius ir saulėtų orų stygius birželio - liepos mėnesiais turėjo neigiamos įtakos žieminių javų grūdų masės augimui ir jų brandai. Išskyrus žieminius miežius, visų kitų žieminių javų rūšių brandos eiga atsilieka nuo daugiamečių datų ir, manome, kad jų kūlimas šią vasarą vėluos apie 5-8 dienas. Masinė javapjūtė, jeigu leis orai, gali prasidėti tik rugpjūčio pradžioje.

Liepos trečioje dekadoje žieminiai kviečiai buvo vaškinės brandos pradžioje, žieminiai rugiai ir kvietrugiai - pieninės brandos pabaigoje, žieminiai miežiai – vaškinėje arba kietojoje brandoje. Šią vasarą mažai matėme tiek labai išretėjusių, tiek per tankių ar stipriai išgulusių žieminių javų pasėlių. Tiesa, pastarųjų dienų lietūs kai kuriems pasėliams padarė žalos – atsirado daugiau pagulusių plotų.

Mūsų ekspedicinių tyrimų duomenys rodo, kad 2017 m. javapjūtės pradžioje didžiosios dalies žieminių javų pasėlių tankumas sudarys tik apie 85-95 % jų agrotechninės normos, priklausomai nuo žemių našumo lygio. Tankiausi yra žieminių miežių ir kviečių pasėliai (4,5-6,0 mln. vnt. produktyvių stiebų ha-1). Dėl to būsimus grūdų derlingumo dydžius daugiau lems vidutinio varpos produktyvumo reikšmės. Didesnėje pasėlių dalyje varpos yra tik vidutinio dydžio. Antai, žieminių kviečių varpose randame apie 31-36 vnt. grūdų, toks skaičius šiek tiek viršija 2014-2016 metais buvusias reikšmes. Ar jų produktyvumas taip pat bus panašus į tais metais gautą, priklausys nuo būsimos 1000 grūdų masės. Pavyzdžiui, liepos antros dekados pabaigoje žieminių kviečių, išdžiovintų iki 14,0 % drėgnumo, 1000 grūdų masė tebuvo 36-40 g, arba 5-8 g mažiau už šių grūdų standartinį (45 g) rodiklį. Tokiu atveju, jei pasėlius paliktume be mūsų pagalbos,  vidutinis varpos produktyvumas pasiektų apie 1,25 g masę, o vidutinis derlingumas siektų apie 5,5–6,25 t ha-1. Tai būtų neblogas rezultatas, jei nepatirtume natūralių derliaus nuostolių tiek iki javų kūlimo, tiek ir jo metu.

Liepos trečioje dekadoje daugumoje pasėlių žieminiai kviečiai buvo vaškinės brandos pradžioje. Javapjūtė šiemet bus vėlyvesnė nei įprastai.

Žinant, kad žieminių kviečių grūdai, jei jiems pakanka maistinių elementų, vaškinės brandos tarpsniu dar sugeba didinti savo masę, vertėtų vėlyvesnių veislių pasėlius patręšti per lapus karbamido (30-50 kg ha-1) tirpalais. Paskaičiuota, kad taip patręštų žieminių kviečių 1000 grūdų masė dar gali kasdien padidėti po 0,5-0,8 g. Grūdų masės didėjimas tęsiasi iki jų kietosios brandos. Iki žieminių kviečių kietosios brandos (kai visiškai sustoja grūdų masės didėjimas) dar liko 6-12 dienų, tad tikėtina pasiekti 42-45 g 1000 grūdų masės vidutines reikšmes. Šis tręšimas per lapus padidintų ir pasėlio vidutinį derlingumą (apie 0,5-0,7 t ha-1), ir 0,6-0,8 procentiniu vienetu baltymų kiekį grūduose. Verta kiekviename ūkyje pasinaudoti šia galimybe.

Ilgametė praktinė patirtis rodo, kad tik retais atvejais Lietuvos ūkininkai sugeba nukulti visus žieminius javus iki rugpjūčio pabaigos. Sinoptikai prognozuoja lietingą rugpjūtį. Todėl šį sezoną, kaip ir pernykštį, javapjūtė gali užsitęsti. Dėl to labai padidėtų derliaus nuėmimo nuostoliai ir pablogėtų grūdų kokybė. Mums būtina dirbtinai užtęsti kai kurių žieminių javų pasėlių vegetaciją ir taip sumažinti javų derliaus nuostolius dėl pjūties vėlavimo. Ir vėl pasitelkiame tręšimus per lapus karbamido tirpalais. Jie būna efektyvūs, jeigu augalų lapai ir stiebas dar turi chlorofilo, t.y. dar būna žali, žalsvi. Šių metų sąlygomis rugpjūčio pirma dekada ir būtų optimalus laikas tuos žieminių javų pasėlius, kurių pjūtį žadame pradėti tik šio mėnesio antroje pusėje, nupurkšti 30-50 kg ha-1 karbamido tirpalais. Šitaip prailgintume jų brandą ir kartu sumažintume galimus derliaus nuostolius ir dar pagerintume grūdų kokybę. Išbandykime.

Vasariniai javai: derlingumą didiname tręšdami per lapus

Vasarinių javų bendras pasėlių plotas yra apie 480 tūkst. ha, iš kurių - 205,3 tūkst. ha vasarinių kviečių ir 140,2 tūkst. ha miežių. Dar auginama ir avižų, vasarinių kvietrugių. Įdomu yra tai, kad šiais metais ūkininkai sumažino vasarinių kviečių pasėlių plotus net 35-40 tūkst. ha ir vietoj jų sėjo daugiau žirnių bei pupų. Sprendimas teisingas, nes žirnių auginimo sąnaudos žemesnės, o išaugintos produkcijos vertė beveik lygi gaunamai iš kvietukų, plius žirnių gera priešsėlinė vertė.

Iš vasarinių javų ūkininkai didžiausią dėmesį skiria vasariniams kviečiams, kurių pasėlių būkle dar žavėjomės birželio trečią dekadą. Tačiau, praėjus 18-22 dienoms (liepos vidurys), vasarinių kviečių pasėliai jau kėlė daugiau nerimo nei pasigerėjimo. Prastesnę javų būklę lėmė labai sumažėjęs azoto kiekis dirvožemiuose. Birželio pabaigoje, prieš kvietukų išplaukėjimą, gemalinėje jų varpoje rasdavome 14-16 varpučių, kuriose turėjo susiformuoti 36-44 grūdai. O dabar jų varpose randame 11-13 varpučių, kuriose iš viso yra 23-26 grūdai. Be to, beveik ketvirtadalis šių grūdų labai smulkūs. Todėl jie gali nunykti. Jei toks atvejis pasitvirtintų, tai šią vasarą vidutinis kvietukų derlingumas šalyje būtų tik 3,5-4,0 t ha-1.

Mūsų nuomone, kiekvienas ūkininkas dabar privalėtų įvertinti vasarinių kviečių varpų biometriką ir, jeigu reikia, imtis agrotechninių priemonių, siekiant sustabdyti grūdų nunykimą varpose ir taip padidinti jos vidutinį produktyvumą. Būtų geriausia, jei visi vasarinių kviečių pasėliai iki liepos pabaigos būtų patręšti per lapus. Tręšimo darbinį tirpalą siūlome sudaryti: karbamidas (30-50 kg ha-1) + Bratan Foliar (3 kg ha-1). Šis tręšimas labai sumažintų azoto ir mikroelementų deficitą augalų masėje, o dėl to sumažėtų ir grūdų nunykimo varpose mastas, pagreitėtų sausųjų medžiagų sintezė ir jų kaupimasis grūduose.

Po 7-10 dienų pasėlius tręšiame pakartotinai. Šį kartą naudojame tik karbamido (30-50 kg ha-1) tirpalus. Tikslas - padidinti grūdų masę ir baltymų kiekį juose. Jei kvietukų varpose ar lapuose dar yra chlorofilo, tręšimą karbamidu pakartojame. Gamybinių bandymų duomenys rodo, kad šie du - trys tręšimai per lapus liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje padidina vasarinių kviečių derlingumą apie 1,2-1,5 t ha-1. Be to, labai pagerėja grūdų kokybė, o tai leidžia gauti ir aukštesnę kainą parduodant derlių.

Tręšimas per lapus yra ekonomiškai efektyviausia vasarinių javų pasėlių priežiūros priemonė liepos mėnesį.

Ankštiniai augalai

Šią vasarą šalyje auginame 244 tūkst. hektarų ankštinių augalų – žirnių ir pupų. Toks plotas yra visų laikų šalies rekordas. Liepos antros dekados pabaigoje atlikome pupinių augalų įvertinimą. Išvada – tokių gerų žirnių ir pupų pasėlių mes dar nesame turėję. Pupiniams augalams azoto deficitas dirvožemiuose neturėjo įtakos. Jo pakankamai iš atmosferos įsisavino gumbelinės bakterijos ir juo pasidalijo su augalu-šeimininku.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.