Augalininkystės praktikos pamokos, auginant vasarinius kviečius ypač lietingais 2016 ir 2017 metais (sėjos darbai)

Šiame straipsnyje aptarsime vasarinių kviečių auginimo patirtį 2016-2017 metais, kai kritulių normos buvo net 1,5-2,0 karto didesnės už daugiamečius vidurkius. Be to, nežinome, kokios oro sąlygos bus 2018 m. Gal ir vėl vyraus lietingi orai? O gal žiema bus labai šalta ir iššals dalis šį rudenį pasėtų žiemkenčių. Bet kuriuo atveju 2018 metų pavasarį kvietukų, kaip ir miežių, reikės pasėti daugiau, ir 2016-2017 metų patirtis leis išvengti kai kurių klaidų bei nors truputį patobulinti vasarinių kviečių agrotechniką.

Miežiai ar kvietukai? Ką pasirinkti?

Manome, kad vasarinių kviečių pasėlių plotai 2018 metais turėtų padidėti apie 10-20 %, lyginant su 2016-2017 metais faktiškai buvusiais. Šią prielaidą darome, atsižvelgdami į kelias priežastis, kurių svarbiausia yra šį rudenį apie 50 % mažesnis pasėtas žieminių kviečių plotas.

Kita priežastis - tai ES „Žalinimo“ programos pokyčiai, iš kurių svarbiausias yra draudimas ankštinių augalų pasėliuose naudoti pesticidus. Žinoma, tai galios tuose plotuose, kuriuos norėsime deklaruoti kaip atitinkančius šios programos reikalavimus ir už juos tikėsimės tam skiriamų išmokų. O tokių Lietuvoje šiais metais buvo apie 100 tūkst. hektarų. Ūkininkų apklausos rodo, kad iki 70 % iš jų žada atsisakyti ankštinių auginimo (jeigu negalės naudoti pesticidų) arba koreguoti sėjomainas, į jas įtraukiant tarpinius augalus ar pūdymus, būtinus Žalinimo programai įgyvendinti.

Tad galima prognozuoti, jog ateinantį pavasarį ankštinių plotai sumažės, o tarp kandidatų užimti jiems skirtas žemes, be abejo, vyraus vasariniai kviečiai ir miežiai. Ekonominiu požiūriu geriau pasirinkti vasarinius kviečius, kurių vidutinis derlingumas ir grūdų supirkimo kainos yra aukštesnės nei miežių. Agronominiu požiūriu geriau pasirinkti vasarinius miežius, kurie 18-25 dienomis anksčiau subręsta ir kelia žemesnius reikalavimus dirvožemiams bei agrotechnikai.

Trečia, ne mažiau svarbi, priežastis didėti vasarinių kviečių pasėlių plotams, yra galimas nemažos dalies žieminių kviečių iššalimas, jeigu ateitų stiprių šalčių. Kol kas tai tik grėsmė.

Kita vertus, labiau padidinti vasarinių kviečių pasėlių plotus gali būti sudėtinga dėl numatomo aukštos kokybės sėklų stygiaus. Tokiu atveju didesnę atsilaisvinusių žemių dalį tikriausiai užims vasariniai miežiai. Tad jau dabar laikas paskaičiuoti, kiek turime savos vasarinių javų (kvietukų ir kitų) sėklos ir kiek jos reikės pirkti.

Sėjos darbai

Sėjos darbus sudaro dirvų ir sėklų paruošimas sėjai, sėjos laiko ir sėklų normų nustatymas bei jų suderinimas tarpusavyje ir, žinoma, pati sėja. Praėjusiais abejais metais pavasariai buvo 2-3 savaitėmis ankstyvesni, tačiau iš pradžių orai buvo lietingi ir vėsūs (5,5-8,0 °C). Buvo labai sunku paruošti sėjai ir sėti peršlapusiose dirvose (ypač priemolių). Tačiau darbai, prasidėję kovo mėnesį, vyko, nors ir daug mažesniais tempais.

Lengvesnėse žemėse 2016 metų pavasarį pirmieji vasarinių kviečių hektarai buvo pasėti kovo trečią dekadą. Tačiau jų sėja šalyje užbaigta tik gegužės viduryje. Tikriausiai tie metai buvo pirmieji, kai pavieniai ūkininkai išdrįso kvietukus pasėti kovo mėnesį, nors mes savo pranešimuose seminaruose ir straipsniuose teigėme, kad vasariniai kviečiai nėra atsparūs stipresnėms šalnoms. Praktika parodė, kad klydo teoriniai stereotipai, o ne ūkininkai. Nors po ankstyvos sėjos, šaltukas (-5-7 °C) tikrai sugrįžo, tačiau ne tik sėklos žemėje, bet net ir kai kur sudygę kvietukai nežuvo.

Dėl to 2017 pavasarį mes jau patys patarėme ūkininkams ankstinti vasarinių kviečių sėją. Kas tai padarė, vėlgi gavo teigiamus rezultatus. Tiesa, abejais aptariamais metais anksti pasėtos sėklos dygo ilgai. Tačiau balandžio pabaigoje atlikti pasėlių biometriniai įvertinimai parodė, kad sėklų bendras lauko daigumas 2016 metais buvo 80-90 % ribose, o 2017 m. – 75-80 %. Tai - geri sėklų lauko daigumo rodikliai.

Vasarinių kviečių sėklų lauko daigumą ir tolesnį augalų augimą sustiprino sėklų beicavimas preparatu Celest Trio (1,5-2,0 l ha-1), kartu pridėjus mikroelementų trąšų Wuxal Terios (1 l ha-1).

2017 metais šiek tiek mažesnis sėklų lauko daigumas buvo gautas ir dėl žemesnės sėklų kokybės, ir dėl sąlyginai per gilios sėjos (apie 4-5 cm), esant per šlapioms žemėms. Be to, 2017 metais ūkininkai sėjai naudojo sėklinius grūdus iš vėliau nukultų pasėlių, kuriuose grūdai buvo pradėję dygti dar varpose. Tuo tarpu 2016 metų pavasarį neturėjome problemų su vasarinių kviečių sėklomis. Sėklininkystės įmonės siūlė aukštos kokybės sertifikuotas sėklas. Be to, 2015-ųjų rugpjūtį orai buvo saulėti ir šilti, dėl to ir ūkiuose išaugintos sėklos buvo kokybiškos. Tada mes siūlėme ankstyvos sėjos laukuose naudoti 4,75-5,25 mln. vnt. ha-1 sėklų normas. Tuo tarpu 2017 metais, atsižvelgdami į turimų sėklų faktinę kokybę, ūkininkams siūlėme naudoti 5,0-5,5 mln. vnt. ha-1 sėklų normą. Be to, abejais metais patarėme sėklų normą po balandžio 20 dienos kasdien didinti po 0,08 mln. vnt. ha-1, sėklų įterpimo gylį derinti su dirvožemių drėgmės režimu sėjos dieną bei su orų prognozėmis. Nors 2017 metais ūkiuose išauginta sėklų kokybė buvo žemoka, tačiau optimalus drėgmės kiekis dirvožemiuose ir negili sėja paskatino gausų sudygimą.

Sėklų lauko daigumą ir tolesnį augalų augimą sustiprino ir sėklų beicavimas preparatu Celest Trio (1,5-2,0 l ha-1), kartu pridėjus mikroelementų trąšų Wuxal Terios (1 l ha-1).

Celest Trio yra kontaktinio ir sisteminio veikimo beicas, kuriame trys veikliosios medžiagos: 25 g/l fludijoksonilo, 25 g/l difenokonazolo ir 10 g/l tebukonazolo. Preparatas skirtas apsaugoti nuo ligų, plintančių su sėkla ir per dirvą: pavasarinio pelėsio, dulkančiųjų, kietųjų, stiebinių ir nykštukinių kūlių, daigų septoriozės, pašaknio ir šaknų puvinių, tinkliškosios ir juostuotosios dryžligių bei kitų ligų. Fludijoksonilas slopina grybų - ligų sukėlėjų ląstelių energetinius procesus, nutraukdamas grybienos augimą. Difenokonazolas, priešingai fludijoksonilui, gerai tirpsta vandenyje, pasižymi stipriu sisteminiu veikimu, todėl lengvai patenka į dygstantį daigą, lengvai pasiekia ligų pradus, esančius daigo audiniuose. Tebukonazolas yra sisteminio veikimo fungicidas. Greitai patenka per šaknis į daigą ir pernešamas į augimo kūgelį. Pasėjus beicuotą sėklą, nuo ligų augalas apsaugomas dygimo metu bei ankstyvuose jo vystymosi tarpsniuose.

Wuxal Terios yra mikroelementinių trąšų suspensija, skirta javų, tame tarpe ir vasarinių kviečių, sėklų beicavimui. Jos sudėtyje yra azoto, fosforo, vario, mangano, molibdeno ir cinko. Wuxal Terios atitinka specialius reikalavimus miglinių javų augalams, ypatingai jaunų augalų augimo periodu. Padeda augalams greičiau ir intensyviau krūmytis bei paankstina vystymosi tarpsnius. Taip pat padidina augalų krūmijimąsi bei atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms, tokios, kaip liūtys, sausra ar žemos temperatūros. Ypatinga Wuxal Terios savybė yra tai, kad prepartas labai tolygiai padengia sėklos paviršių bei tvirtai prilimpa prie sėklos. Šias trąšas galima naudoti ir su kitomis sėklai beicuoti skirtomis priemonėmis, kaip fungicidai ar insekticidai.

Priešsėjinis tręšimas

Nors ūkininkai, ruošdami dirvas vasarinių kviečių sėjai, rekomenduojamų trąšų normų nemažino, tačiau trąšas prieš augalų sėją paskleidė tik apie 55-65 % visų ūkių. Likusieji, siekdami per daug nesuvėlinti, pirmumą skyrė sėjai, tikėdamiesi orų sąlygų pagerėjimo, kai bus lengviau su sunkia technika įvažiuoti į lauką ir paskleisti trąšas. Deja, kai kuriems ūkiams teko ilgai laukti palankios progos paskleisti trąšas.

Visgi auginantys vasarinius kviečius ūkininkai beveik vienbalsiai teigia, kad startinis NPK ir azoto trąšų išbėrimas į dirvą prieš sėją buvo teisingas sprendimas, nes augalai geriau įsišaknijo, sparčiau augo, intensyviau krūmijosi ir jų lapai greičiau uždengė dirvos paviršių. O tuomet išsaugomos drėgmės atsargos dirvoje, kurias ilgesnį laiką gali naudoti augalai. Visi puikiai žinome, kad vasarinių kviečių pasėliams daugiausiai žalos padaro pavasarinė sausra, o ankstyva sėja ir ankstyvo intensyvaus augalų augimo skatinimas yra priemonės, padedančios išvengti sausros daromos žalos ir lengviau pasiekti planuojamą derlingumo lygį.

(Bus daugiau. Straipsnio tęsinyje rašysime apie tolesnę kvietukų agrotechniką – 2016-2017 metų patirtį.)

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122