Birželis – intensyviausio pasėlių augimo mėnuo
Prasidėjo pirmasis vasaros mėnuo – birželis, bemaž svarbiausias augalams. Šis mėnuo nėra šilčiausias, tačiau išsiskiria stipriausia saulės spinduliuote. Dėl to birželį augaluose vyksta intensyviausia fotosintezė. Jos metu žieminių javų ir rapsų pasėliuose sukuriama net iki 30-35 %, o vasarinių augalų - ir iki 40 % sausųjų medžiagų. Apžvelkime išsamiau, kas per birželio tris dekadas vyksta pasėliuose, ir ką padaryti, kad užsitikrintume kuo gausesnį derlių.
Pirma dekada: pamatai būsimam produktyvumui
Birželio pirmąjį dešimtadienį išplaukėja, žydi ir apsivaisina žieminiai kvietrugiai ir kviečiai. Žieminiai miežiai šiuos augimo tarpsnius praėjo gegužės antrąją pusę, o žieminiai rugiai išplaukėja gegužės pabaigoje. Šią dekadą baigia žydėti žieminiai rapsai.
Tai - svarbiausi žieminių javų ir rapsų augimo tarpsniai. Javuose baigia vystytis žiedynai ir varpos varputėse, po to prasideda žydėjimas ir apsivaisinimas, susiformuoja grūdų užuomazgos. Būtent šiuo metu padedami pamatai būsimam varpos vidutiniam produktyvumui.
Dekados pabaigoje žieminių rapsų pasėliuose ankštaros pasiekia savo galutinį dydį ir perima fotosintezės lyderio funkcijas iš lapų.
Tad birželio pirma dekada žieminių javų pasėliuose yra paskutinis terminas iki žydėjimo pradžios dar išberti amonio salietrą. Šiam tręšimui tiktų ir kompleksinė trąša N30P4K4 (100-150 kg ha-1). Ją panaudoję, panaikintume arba labai sumažintume fosforo ir kalio galimo minimumo dėsnio pasireiškimo tikimybę formuojantis grūdų užuomazgoms. O papildomai išbertas azotas sudarytų sąlygas bent 15-20 dienų pratęsti intensyvią fotosintezę. Žinoma, pakrikas žiemkenčių tręšimas kompleksinėmis trąšomis nepakeičia tręšimo per lapus azoto ir mikroelementų su biostimuliatoriais mišiniais būtinybės.
Birželio pirma dekada žieminių kviečių pasėliuose yra paskutinis terminas iki žydėjimo pradžios dar išberti amonio salietrą. Šiam tręšimui tiktų ir kompleksinė trąša N30P4K4 (100-150 kg ha-1).
Šią dekadą beveik visi vasariniai javai ir ankštiniai augalai pradeda arba tęsia V-VI organogenezės etapus. Būtent šiuo metu prasideda intensyvaus augalų augimo periodas, kai labai svarbu panaudoti augimo reguliatorius, papildomi patręšti ir purkšti pesticidais. Apie tai rašysime kitame straipsnyje.
Antra dekada: skatiname fotosintezę
Birželio antrąją dekadą visą savo grožį ir didybę parodo žieminių rapsų pasėliai. Ypač įspūdingas viršutinis pasėlio horizontas, kuriame karaliauja ankštarų „džiunglės“. Jų apetitas sunkiai patenkinimas. Net gerai įtręštų pasėlių ankštarose pradeda nunykti pavienės sėklos. Ilgamečiai stebėjimai rodo, kad susiformavus rapsų ankštaroms (gegužės pabaiga-birželio pradžia), jose vidutiniškai būna po 22-26 vnt. sėklų. O po dviejų savaičių ankštarose vidutiniškai lieka po 18-22 vnt. sėklų.
Sėklų ankstyvo nunykimo ankštarose pagrindinė priežastis yra augalo nesugebėjimas patenkinti jų mitybos poreikių. Vėl pasitelkiame tręšimą per lapus (ankštaras) karbamido (20-25 kg ha-1) + Yelia NPK (4-5 kg ha-1) tirpalais. Jie būna ekonomiškai efektyvūs. Jei mums pasiseka sėklų nunykimą ankštaroje sumažinti dviem vienetais, tai pasėlio derlingumas padidėja 0,5 t ha-1. Toliau bręstant pasėliams, sėklų kiekis ankštarose dar sumažėja, tačiau ne dėl nunykimo, o dėl ligų ir kenkėjų.
Birželio antrą dekadą žieminių javų pasėliuose pradeda silpnėti fotosintezė. Pavyzdžiui, birželio pirmą dekadą žieminių kviečių pasėlis kasdien paprastai „pasunkėja“ po 240-270, to mėnesio viduryje – 200-235 kg ha-1 sausųjų medžiagų. Ūkininkai fotosintezės silpnėjimo tempus mažina papildomais tręšimais per lapus karbamido (30-50 kg ha-1) tirpalais.
Šiuo metu ypač išryškėja fungicidų ir insekticidų naudojimo klaidos. Stipriau ligų pažeistuose pasėliuose fotosintezės produktyvumas tesiekia 125-150 kg ha-1 sausųjų medžiagų per dieną. Palyginus su sveikais pasėliais, skirtumas - didelis. Ligų ir kenkėjų stipriau pažeistuose žiemkenčių pasėliuose mažiau efektyvūs ir tręšimai per lapus. Todėl, norint augalus išsaugoti sveikus, žieminius kviečius vėliavinio lapo tarpsnyje rekomenduojama nupurkšti aukšto efektyvumo fungicidais: Viverda (1,25 l ha-1) arba Maredo (0,5 l ha-1) + Acanto (0,4 l ha-1).
Jei fungicidai nenaudojami vėliavinio lapo tarpsnyje, tuomet varpoms plaukėjant reikia panaudoti fungicidą, kuris apsaugotų nuo ligų 3 viršutinius lapus ir išplaukėjusią varpą, nes šios augalo dalys sukuria didžiausią būsimo derliaus kiekį. Geriausi rezultatai gaunami, naudojant Librax (0,7 l ha-1) + Orius (0,8 l ha-1), Viverda (1 l ha-1) + Orius (1 l ha-1) arba Juventus (1,0 l ha-1) + Acanto (0,3 l ha-1) ir pan.
Žieminių kviečių pasėliuose varpoms plaukėjant reikia panaudoti fungicidą, kuris apsaugotų nuo ligų 3 viršutinius lapus ir išplaukėjusią varpą, nes šios augalo dalys sukuria didžiausią būsimo derliaus kiekį.
Šią dekadą pradeda žydėti pupos, suintensyvėja ligų ir kenkėjų invazija į vasarojų. Pasėliai purškiami pesticidais, į kurių tirpalus įdedama ir trąšų bei biostimuliatorių. Dekados pabaigoje savo maksimumą pasiekia fotosintezės produktyvumas (250-300 kg ha-1 sausųjų medžiagų) vasarinių kviečių pasėliuose. Tačiau šiuo laiku vasarinių javų pasėliuose daugėja ir įvairių kenkėjų bei ligų pažeistų augalų. Sprendimai dėl tolesnės priežiūros priimami, įvertinus faktinę pasėlių būklę.
Trečia dekada: karbamidas rapsams ir javams
Vizualiai gražiausiai atrodo žieminių rapsų pasėliai. Augalai aukšti, ankštaros didelės ir jų daug. Po truputį mažėja chlorofilo kiekis ankštarose ir stiebuose. Mažėja ir fotosintezės produktyvumas. Ilgamečiai tyrimai rodo, kad birželio pabaigoje sveikuose (ligų ir kenkėjų nepažeistuose) pasėliuose vidutinis fotosintezės produktyvumas paprastai siekia 120-150 kg ha-1 sausųjų medžiagų. Tačiau net ir šiuo laiku papildomi tręšimai ant ankštarų karbamido (30-40 kg ha-1) tirpalais dar būna ekonomiškai efektyvūs.
Žieminių rapsų tręšimai ant ankštarų karbamido (30-40 kg ha-1) tirpalais būna ekonomiškai efektyvūs.
Birželio pabaigoje žieminių rapsų pasėliais labai susidomi paukščiai. Jie pirmiausiai čia ieško ne sėklų degustuoti, o ankštarose esančių gumbauodžių ir paslėptastraublių lervučių. Kenkėjai mums padaro daug žalos. Siekiant jos išvengti, rapsų pasėliai žydėjimo viduryje kartu su fungicidu Cantus Gold (0,4-0,5 kg ha-1) turėtų būti nupurkšti ir insekticidu Proteus (0,75 l ha-1).
Jei rapsai žydi ilgiau nei 4 savaites, tuomet rekomenduojama purškimą fungicidu pakartoti, panaudojant Orius (0,8-1,0 l ha-1) arba Juventus (0,5-0,7 l ha-1) mišinyje su kontaktiniu insekticidu Karate Zeon (0,15 l ha-1), kuris yra mikrokapsulių suspencijos formos. Tai reiškia, kad mikrokapsulės plyšta palaipsniui per 3-4 dienas ir palaipsniui išsiskiria veiklioji medžiaga, kurios kontaktinis veikimas tęsiasi net kelias dienas. Šis purškimas būna atliekamas jau žydėjimo pabaigoje, todėl į tirpalą jau galima įmaišyti karbamido ir Yelia NPK trąšų.
Žieminių javų pasėliai birželio pabaigoje vis dar intensyviai kaupia sausąsias medžiagas grūduose. Dėl to ir tręšimai per lapus karbamido (30-50 kg ha-1) tirpalais dar būna labai efektyvūs, nes didina grūdų masę ir baltymų kiekį juose.
Birželio pabaigoje prasideda kukurūzų intensyvaus augimo periodas. Išplaukėja vasariniai javai. Pradeda žydėti žirniai. Mes žinome, kad žirnių žydėjimo metu augalai nutraukia gumbelinių bakterijų mitybą ir jos palaipsniui nunyksta. Tuo tarpu žirnių pasėliai dar būna vešlūs, o lapuose, ūsuose ir stiebuose daug chlorofilo. Būtent šiuo laiku juos reikėtų patręšti azoto trąšomis (30-50 kg ha-1), jos žirnių derlingumą gali padidinti 0,8-1,2 t ha-1. Tręšimas azoto trąšomis yra naudingas ir pupų pasėliuose.
Kitame straipsnyje išsamiau rašysime apie vasarinių augalų pasėlių priežiūros darbus birželio pirmoje pusėje.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122
Prasidėjo pirmasis vasaros mėnuo – birželis, bemaž svarbiausias augalams. Šis mėnuo nėra šilčiausias, tačiau išsiskiria stipriausia saulės spinduliuote. Dėl to birželį augaluose vyksta intensyviausia fotosintezė. Jos metu žieminių javų ir rapsų pasėliuose sukuriama net iki 30-35 %, o vasarinių augalų - ir iki 40 % sausųjų medžiagų. Apžvelkime išsamiau, kas per birželio tris dekadas vyksta pasėliuose, ir ką padaryti, kad užsitikrintume kuo gausesnį derlių.
Pirma dekada: pamatai būsimam produktyvumui
Birželio pirmąjį dešimtadienį išplaukėja, žydi ir apsivaisina žieminiai kvietrugiai ir kviečiai. Žieminiai miežiai šiuos augimo tarpsnius praėjo gegužės antrąją pusę, o žieminiai rugiai išplaukėja gegužės pabaigoje. Šią dekadą baigia žydėti žieminiai rapsai.
Tai - svarbiausi žieminių javų ir rapsų augimo tarpsniai. Javuose baigia vystytis žiedynai ir varpos varputėse, po to prasideda žydėjimas ir apsivaisinimas, susiformuoja grūdų užuomazgos. Būtent šiuo metu padedami pamatai būsimam varpos vidutiniam produktyvumui.
Dekados pabaigoje žieminių rapsų pasėliuose ankštaros pasiekia savo galutinį dydį ir perima fotosintezės lyderio funkcijas iš lapų.
Tad birželio pirma dekada žieminių javų pasėliuose yra paskutinis terminas iki žydėjimo pradžios dar išberti amonio salietrą. Šiam tręšimui tiktų ir kompleksinė trąša N30P4K4 (100-150 kg ha-1). Ją panaudoję, panaikintume arba labai sumažintume fosforo ir kalio galimo minimumo dėsnio pasireiškimo tikimybę formuojantis grūdų užuomazgoms. O papildomai išbertas azotas sudarytų sąlygas bent 15-20 dienų pratęsti intensyvią fotosintezę. Žinoma, pakrikas žiemkenčių tręšimas kompleksinėmis trąšomis nepakeičia tręšimo per lapus azoto ir mikroelementų su biostimuliatoriais mišiniais būtinybės.
Birželio pirma dekada žieminių kviečių pasėliuose yra paskutinis terminas iki žydėjimo pradžios dar išberti amonio salietrą. Šiam tręšimui tiktų ir kompleksinė trąša N30P4K4 (100-150 kg ha-1).
Šią dekadą beveik visi vasariniai javai ir ankštiniai augalai pradeda arba tęsia V-VI organogenezės etapus. Būtent šiuo metu prasideda intensyvaus augalų augimo periodas, kai labai svarbu panaudoti augimo reguliatorius, papildomi patręšti ir purkšti pesticidais. Apie tai rašysime kitame straipsnyje.
Antra dekada: skatiname fotosintezę
Birželio antrąją dekadą visą savo grožį ir didybę parodo žieminių rapsų pasėliai. Ypač įspūdingas viršutinis pasėlio horizontas, kuriame karaliauja ankštarų „džiunglės“. Jų apetitas sunkiai patenkinimas. Net gerai įtręštų pasėlių ankštarose pradeda nunykti pavienės sėklos. Ilgamečiai stebėjimai rodo, kad susiformavus rapsų ankštaroms (gegužės pabaiga-birželio pradžia), jose vidutiniškai būna po 22-26 vnt. sėklų. O po dviejų savaičių ankštarose vidutiniškai lieka po 18-22 vnt. sėklų.
Sėklų ankstyvo nunykimo ankštarose pagrindinė priežastis yra augalo nesugebėjimas patenkinti jų mitybos poreikių. Vėl pasitelkiame tręšimą per lapus (ankštaras) karbamido (20-25 kg ha-1) + Yelia NPK (4-5 kg ha-1) tirpalais. Jie būna ekonomiškai efektyvūs. Jei mums pasiseka sėklų nunykimą ankštaroje sumažinti dviem vienetais, tai pasėlio derlingumas padidėja 0,5 t ha-1. Toliau bręstant pasėliams, sėklų kiekis ankštarose dar sumažėja, tačiau ne dėl nunykimo, o dėl ligų ir kenkėjų.
Birželio antrą dekadą žieminių javų pasėliuose pradeda silpnėti fotosintezė. Pavyzdžiui, birželio pirmą dekadą žieminių kviečių pasėlis kasdien paprastai „pasunkėja“ po 240-270, to mėnesio viduryje – 200-235 kg ha-1 sausųjų medžiagų. Ūkininkai fotosintezės silpnėjimo tempus mažina papildomais tręšimais per lapus karbamido (30-50 kg ha-1) tirpalais.
Šiuo metu ypač išryškėja fungicidų ir insekticidų naudojimo klaidos. Stipriau ligų pažeistuose pasėliuose fotosintezės produktyvumas tesiekia 125-150 kg ha-1 sausųjų medžiagų per dieną. Palyginus su sveikais pasėliais, skirtumas - didelis. Ligų ir kenkėjų stipriau pažeistuose žiemkenčių pasėliuose mažiau efektyvūs ir tręšimai per lapus. Todėl, norint augalus išsaugoti sveikus, žieminius kviečius vėliavinio lapo tarpsnyje rekomenduojama nupurkšti aukšto efektyvumo fungicidais: Viverda (1,25 l ha-1) arba Maredo (0,5 l ha-1) + Acanto (0,4 l ha-1).
Jei fungicidai nenaudojami vėliavinio lapo tarpsnyje, tuomet varpoms plaukėjant reikia panaudoti fungicidą, kuris apsaugotų nuo ligų 3 viršutinius lapus ir išplaukėjusią varpą, nes šios augalo dalys sukuria didžiausią būsimo derliaus kiekį. Geriausi rezultatai gaunami, naudojant Librax (0,7 l ha-1) + Orius (0,8 l ha-1), Viverda (1 l ha-1) + Orius (1 l ha-1) arba Juventus (1,0 l ha-1) + Acanto (0,3 l ha-1) ir pan.
Žieminių kviečių pasėliuose varpoms plaukėjant reikia panaudoti fungicidą, kuris apsaugotų nuo ligų 3 viršutinius lapus ir išplaukėjusią varpą, nes šios augalo dalys sukuria didžiausią būsimo derliaus kiekį.
Šią dekadą pradeda žydėti pupos, suintensyvėja ligų ir kenkėjų invazija į vasarojų. Pasėliai purškiami pesticidais, į kurių tirpalus įdedama ir trąšų bei biostimuliatorių. Dekados pabaigoje savo maksimumą pasiekia fotosintezės produktyvumas (250-300 kg ha-1 sausųjų medžiagų) vasarinių kviečių pasėliuose. Tačiau šiuo laiku vasarinių javų pasėliuose daugėja ir įvairių kenkėjų bei ligų pažeistų augalų. Sprendimai dėl tolesnės priežiūros priimami, įvertinus faktinę pasėlių būklę.
Trečia dekada: karbamidas rapsams ir javams
Vizualiai gražiausiai atrodo žieminių rapsų pasėliai. Augalai aukšti, ankštaros didelės ir jų daug. Po truputį mažėja chlorofilo kiekis ankštarose ir stiebuose. Mažėja ir fotosintezės produktyvumas. Ilgamečiai tyrimai rodo, kad birželio pabaigoje sveikuose (ligų ir kenkėjų nepažeistuose) pasėliuose vidutinis fotosintezės produktyvumas paprastai siekia 120-150 kg ha-1 sausųjų medžiagų. Tačiau net ir šiuo laiku papildomi tręšimai ant ankštarų karbamido (30-40 kg ha-1) tirpalais dar būna ekonomiškai efektyvūs.
Žieminių rapsų tręšimai ant ankštarų karbamido (30-40 kg ha-1) tirpalais būna ekonomiškai efektyvūs.
Birželio pabaigoje žieminių rapsų pasėliais labai susidomi paukščiai. Jie pirmiausiai čia ieško ne sėklų degustuoti, o ankštarose esančių gumbauodžių ir paslėptastraublių lervučių. Kenkėjai mums padaro daug žalos. Siekiant jos išvengti, rapsų pasėliai žydėjimo viduryje kartu su fungicidu Cantus Gold (0,4-0,5 kg ha-1) turėtų būti nupurkšti ir insekticidu Proteus (0,75 l ha-1).
Jei rapsai žydi ilgiau nei 4 savaites, tuomet rekomenduojama purškimą fungicidu pakartoti, panaudojant Orius (0,8-1,0 l ha-1) arba Juventus (0,5-0,7 l ha-1) mišinyje su kontaktiniu insekticidu Karate Zeon (0,15 l ha-1), kuris yra mikrokapsulių suspencijos formos. Tai reiškia, kad mikrokapsulės plyšta palaipsniui per 3-4 dienas ir palaipsniui išsiskiria veiklioji medžiaga, kurios kontaktinis veikimas tęsiasi net kelias dienas. Šis purškimas būna atliekamas jau žydėjimo pabaigoje, todėl į tirpalą jau galima įmaišyti karbamido ir Yelia NPK trąšų.
Žieminių javų pasėliai birželio pabaigoje vis dar intensyviai kaupia sausąsias medžiagas grūduose. Dėl to ir tręšimai per lapus karbamido (30-50 kg ha-1) tirpalais dar būna labai efektyvūs, nes didina grūdų masę ir baltymų kiekį juose.
Birželio pabaigoje prasideda kukurūzų intensyvaus augimo periodas. Išplaukėja vasariniai javai. Pradeda žydėti žirniai. Mes žinome, kad žirnių žydėjimo metu augalai nutraukia gumbelinių bakterijų mitybą ir jos palaipsniui nunyksta. Tuo tarpu žirnių pasėliai dar būna vešlūs, o lapuose, ūsuose ir stiebuose daug chlorofilo. Būtent šiuo laiku juos reikėtų patręšti azoto trąšomis (30-50 kg ha-1), jos žirnių derlingumą gali padidinti 0,8-1,2 t ha-1. Tręšimas azoto trąšomis yra naudingas ir pupų pasėliuose.
Kitame straipsnyje išsamiau rašysime apie vasarinių augalų pasėlių priežiūros darbus birželio pirmoje pusėje.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122