Orai
0

Būtina tobulinti vasarinių kviečių agrotechniką (I dalis)

2017 02 14

Būtina tobulinti vasarinių kviečių agrotechniką (I dalis)

2010–2016 metais Lietuvoje įvyko augalininkystės intensyvumo revoliucinis šuolis. Per šį laikotarpį šalyje prikultų grūdų (svarbus eksporto objektas) derliaus suma buvo: 2010 m. – 2,8 mln. tonų, 2011 m. – 3,7, 2012 m. – 4,7, 2013 m. – 4,4, 2014 m. – 5,7, 2015 m. – 6,5, 2016 m – 5,8 mln. tonų. Pradedant 2014 metais, kasmet prikuliame per milijoną tonų vasarinių kviečių grūdų, kurių kokybė kai kuriais sezonais jau lenkia žieminių kviečių grūdų kokybę. Pagal vidutinį derlingumą vasariniai kviečiai taip pat jau baigia prisivyti žieminius. Tačiau dar reikia (ir galime!) patobulinti vasarinių kviečių auginimo agrotechniką – pasiekti aukštesnį derlingumą, per daug nepadidinant savikainos.

Kasmet prikuliame per milijoną tonų vasarinių kviečių grūdų, kurių kokybė kai kuriais sezonais jau lenkia žieminių kviečių grūdų kokybę. Pagal vidutinį derlingumą vasariniai kviečiai taip pat jau baigia prisivyti žieminius. Tačiau galime siekti dar aukštesnio derlingumo, per daug nepadidindami savikainos.

Sąnaudos ir tikslai

Palyginome abiejų formų kviečių auginimo ekonominį efektyvumą. Jei skaičiuosime pagal nukultų pasėlių plotus, tai šiek tiek pelningiau auginti žieminius kviečius. Tačiau įskaičius išlaidas iššalusių plotų atsėjimui, vasarinių kviečių auginimo ekonominis efektyvumas susilygina su žieminių. Taigi, vasariniai kviečiai priklauso pelningiausių javų grupei. Jų ekonominė reikšmė, laikui bėgant, tik didės. Mums tereikia patobulinti kvietukų auginimo agrotechniką, kuri užtikrintų grūdų vidutinio derlingumo padidėjimą nors 1,5-2,0 t ha-1, palyginus su faktiškai gautu (apie 4 t ha-1) per pastaruosius 2013-2016 metus.

Be abejo, agrotechnikos tobulinimas jokiu būdu neturėtų padidinti grūdų savikainos. Ji  neturėtų viršyti 120 EUR t-1 ribos, nes priešingu atveju javų auginimo ūkiai nesugebės apsirūpinti lėšomis, reikalingomis gamybos priemonėms atnaujinti. Vadinasi, tobulinant vasarinių kviečių agrotechniką, pirmiausiai privalome: pasirinkti produktyvesnes veisles, sėti tik aukštos kokybės sėklas, optimaliai paruošti dirvas sėjai, optimizuoti sėklų normas ir sėjos laiką, tiksliai ir nustatytu laiku atlikti kitus pasėlių priežiūros bei kūlimo darbus. Tai – pirmiausiai tie agrotechnikos veiksniai, kuriems įgyvendinti reikia mažiausiai finansinių bei kapitalinių sąnaudų.

Dirvos ir priešsėliai

Iš visų miglinių javų rūšių vasariniai kviečiai yra reikliausi dirvožemių našumo bei jų sukultūrinimo lygiui. Kvietukų pagal intensyvias technologijas nepatariama auginti žemėse, kurių našumas įvertintas mažiau nei 40 boniteto balų. Tuo tarpu žieminiams kviečiams ši riba yra 35 balai. Sprendžiant pagal granuliometrinę dirvožemio sudėtį, vasarinius kviečius pirmiausiai reikėtų auginti priemolių bei molių žemėse. Priesmėliuose juos sėti galima tik tada, jeigu pastarųjų podirvis yra priemoliai. Nepatariama kvietukų sėti į žemes, kurių pH rodiklis žemesnis nei 5,5.

Senesnėse rekomendacijose vasarinius kviečius siūlydavo sėti po mėšlu tręštų augalų: bulvių, runkelių, kukurūzų. Dabartiniais laikais, kai labai sumažėjo minėtų augalų plotų, o kvietukų pasėjama net 3-5 kartus daugiau nei prieš 10-15 metų, pagrindiniu jų priešsėliu tapo žieminiai kviečiai, kurie buvo pasėti po pūdymų, rapsų ar ankštinių augalų. Tokių žieminių kviečių jau turime net daugiau nei dabar planuojama sėti kvietukų.

Be to, Lietuvoje yra nemažai ūkininkų, kurie nukūlę žieminius kviečius, į jų ražienas paskleidžia iki 150 kg ha-1 salietros, o po to su specialiais skutikliais įsėja baltųjų garstyčių. Tą padarius rugpjūčio viduryje, iki spalio trečios dekados garstyčios pasiekia net žydėjimo tarpsnio pradžią. Jas galima užarti rudenį arba palikti žiemai ir užarti pavasarį. Tarp šių variantų pagal naudingumą vasarinių kviečių derlingumui skirtumo nėra. Gaunamas svarbiausias efektas: pagerėja žemės sanitarinė būklė, dirva praturtinama organine mase. Dėl tarpinių augalų auginimo vasarinių kviečių derlingumas gali papildomai padidėti 0,3–0,5 t ha-1. Be to, lengviau įvykdomi „Žalinimo programos“ reikalavimai.

Veislių parinkimas

Žinant, kad per paskutiniuosius 5-7 metus ES selekcininkai labai patobulino naujų javų veislių kūrimo metodiką, 2017 metų pavasario sėjai AB „Linas Agro“ savo partneriams siūlo tris naujausios genetinės kartos vasarinių kviečių veisles: QuintusWicki ir KWS Collada. Visos šios veislės yra aukšto produktyvumo, išaugina aukštos kokybės grūdus ir yra atsparios pagrindinėms kviečių ligoms. Dviejų veislių varpos yra su akuotais – QuintusWicki ir viena be akuotų – KWS Collada.

Quintus. Veislė sukurta Nyderlanduose, „Wiersum Plantbreeding B.V.“ sėklininkystės įmonėje. Lietuvoje registruota 2015 m. Šios veislės grūdai yra maistinio tipo ir atitinka I kokybės klasės reikalavimus. Veislė vidutinio ankstyvumo. 2013–2014 tyrimų metų vidutiniais duomenimis, AVT skyriuose vidutinis derlingumas siekė 8,12 t ha-1. Didžiausias derlingumas gautas 2014 m. Kauno AVTS – 9,56 t ha-1. 1000 grūdų vidutinė masė – 45 g. Varpos su akuotais. Šios veislės atsparumas išgulimui įvertintas maksimaliai – 9 balais. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 88 dienos (nuo sudygimo iki kietosios brandos). Veislė atspari varpų fuzariozei, vidutiniškai atspari septoriozei ir miltligei.

Wicki. Veislė sukurta Vokietijoje, „Secobra Saatzucht“ sėklininkystės įmonėje. Lietuvoje registruota 2015 m. Šios veislės grūdai yra maistinio tipo ir atitinka Extra – I kokybės klasės reikalavimus. Veislė vidutinio ankstyvumo. Augalai vidutinio aukščio, labai atsparūs išgulimui. Varpos su akuotais. 2013–2014 tyrimų metų vidutiniais duomenimis, didžiausias derlingumas buvo gautas 2014 m. Kauno AVTS – 9,74 t ha-1. 1000 grūdų vidutinė masė – 44,5 g. Šios veislės atsparumas išgulimui įvertintas maksimaliai – 9 balais. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 87 dienos. Veislė atspari varpų fuzariozei, kviečių dryžligei ir miltligei.

KWS Collada. Veislė sukurta Vokietijoje, „KWS Lochow“ sėklininkystės įmonėje. Lietuvoje registruota 2013 m. Šios veislės grūdai yra maistinio tipo ir atitinka Extra – I kokybės klasės reikalavimus. Veislė ankstyva. Augalai vidutinio aukščio, labai atsparūs išgulimui. 2014–2016 m. tirta Kauno AVTS – derlingumas siekė 104 proc., lyginant su standartu. Didžiausias KWS Collada veislės kviečių derlingumas buvo gautas 2015 m. Kauno AVTS – 9,58 t ha-1, arba 109,2 proc., lyginant su standartu. 1000 grūdų vidutinė masė – 44,65 g. Veislė atspari miltligei ir varpų fuzariozei.

Sėklų kokybė

Kokybiškos sėklos – vienas svarbiausių agrotechnikos veiksnių, padedantis labai padidinti augalų derlingumą minimaliomis papildomomis sąnaudomis. 2008–2010 metais Šakių rajono „Grūduvos“ ŽŪB buvo atlikti lauko bandymai, kuriuose tirta skirtingų genetinių (generacijos) ir biologinių (sėklų laboratorinis daigumas) savybių sėklų įtaka jų lauko daigumui, augalo biomasei ir grūdų derlingumui (1 lentelė).

1 lentelė. Sėklų kokybės įtaka vasarinių kviečių sėklų lauko daigumui, augalų masei ir grūdų derliui

A.Šiuliauskas, 2008–2010 m. (Šakių rajonas, ŽŪB „Grūduva“)

Sėklų biologinė kokybė

Laboratorinis

sėklų

daigumas,

%

Lauko daigumas,

%

Vidutinė augalo masė derliaus nuėmimo metu, g

Grūdų derlingumas,

t ha-1

10 dienų po sėjos

20 dienų po sėjos

antžeminė

šaknys

Antros generacijos sertifikuotos sėklos

Trečios klasės

90,0–92,0

69,0

76,7

2,15

0,55

6,05

Antros klasės

92,1–95,0

75,3

83,6

2,28

0,63

6,42

Pirmos klasės

95,1–98,5

80,7

85,4

2,36

0,70

7,06

Ekstra klasės

>98,5

86,9

91,4

2,53

0,74

7,55

Ketvirtos generacijos ūkinės sėklos

Trečios klasės

90,0-92,0

62,8

71,7

2,01

0,54

5,63

Antros klasės

92,1-95,0

70,4

79,1

2,12

0,58

6,01

Pirmos klasės

95,1-98,5

77,0

84,0

2,30

0,65

6,52

Ekstra klasės

>98,5

83,7

90,2

2,43

0,66

6,95

Tyrimų duomenys patvirtino ilgalaikės gamybinės praktikos pastebėjimus, kad sertifikuotos sėklos turi esminį pranašumą prieš ūkyje išaugintąsias (esant panašioms jų biologinėms savybėms). Tačiau jei ūkinių sėklų biologinės savybės yra dviem klasėmis aukštesnės už sertifikuotų, tai iš tokių ūkinių sėklų išaugę pasėliai bus derlingesni, palyginus su pasėliais, išaugintais iš žemos biologinės kokybės sertifikuotų sėklų. Būtent dėl šio faktoriaus labai didelę svarbą sertifikuotų sėklų kokybei turi jų paruošimas: kai pažangiame sėklų fabrike iš sėklinės medžiagos atskiriamos priemaišos, šiukšlės taip pat, atskiriamos labai stambios ir labai smulkios sėklos, beicavimo metu nusiurbiamos dulkės ir naudojama pažangiausia beicavimo technologija su efektyviausiais beicais. Tik įvykdžius visus išvardintus reikalavimus, gaunamos aukščiausio lygio sėklos, kurių naudojimas visuomet duoda ženklų derliaus priedą, su kaupu atperkantį išlaidas sertifikuotos sėklos įsigijimui.

Antroje straipsnio dalyje pratęsime kvietukų agrotechnikos aptarimą.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122 

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.