Orai
0

Dėmesio: samanos vejoje!

2020 04 29

Dėmesio: samanos vejoje!

Vejoje augančios samanos, kiaulpienės ir dobilai ir gali būti vertinamos ir kaip natūralus grožis, tačiau anot specialistų, žolyne augančios samanos gali signalizuoti apie didelį dirvožemio rūgštingumą bei medžiagų trūkumą.
 

Kodėl įsigali samanos

AB „Linas Agro“ vejų produkto vadybininkas Vilmantas Petrauskas teigia, kad samanų augimą vejoje lemia keletas veiksnių. Pasak jo, kovai su samanomis kartais užtenka nukalkinti veją, o kitu atveju tenka ją šukuoti, aeruoti ir patręšti. „Pirmasis samanų augimą skatinantis veiksnys yra dirvožemio rūgštingumas, jeigu dirvožemio pH yra žemiau negu 5,5, veja aktyviai retėja, nes augalai nepaima iš dirvos maisto medžiagų ir žolės tarpuose pradeda augti samanos. Taip nutikus padeda kalkinimas. Samanos gali augti ir pavėsingose vietose, kur labai mažai šviečia saulė ir veja nesiventiliuoja, būna drėgnesnė. Tokią dekoratyvinę pievelę reikėtų dažniau pašukuoti ir aeruoti. Tačiau samanos vejoje auga ir tada, kai trūksta maisto medžiagų, ypač, kai vejos yra netręšiamos azotinėmis trąšomis arba trąšos visai nenaudojamos. Tada veja natūraliai retėja ir tose vietose pradeda augti samanos. Tokią veją kartais užtenka išaeruoti, padraskyti samanas, patręšti ir patankinti, tada pieva sėkmingai atsistatys“, – patarimus dalija ekspertas.


Kodėl samanas reikia naikinti

„Jeigu yra samanos, tai lyg ir gražu, bet jeigu mes veją eksploatuojame, po ją daug vaikštome, ji neatspari tokiems mindymams. Dingus samanoms, ypatingai žiemos ar rudens metu, tuščiose vietose atsiranda purvas. Apie veją mes jau negalime kalbėti, nes ji neturi vietos kur vystytis ir dėl to išnyksta, tad tokiu atveju samana gadina veją. Jei norime turėti žolyną, kuris būtų minkštas, aktyvai augtų ir galėtume basi pavaikščioti, pasportuoti, tą samaną mes turime išnaikinti, nes ji tiesiog išstumia vejines žoles“, – pasakoja specialistas.


Samanų naikinimas

"Linas Agro" eksperto teigimu, samanas chemiškai naikinti reikėtų geležies sulfatu, kitaip vadinamu mėlynuoju akmenuku. V. Petrauskas aiškina, kad nusipirkus šią priemonę galima veją nupurkšti arba jeigu naudojate tręšimą ir samanų vis tiek yra, galite naudoti trąšas, kuriose jau yra įdėta geležies ir taip po truputį samanas išnaikinti iš vejų. Jis prabrėžia, kad geležis tiesiog nudegina samanas, pirmiausia jos pajuoduoja, tada paruduoja, o išgrėbus mirusius augalus reikia veją sutankinti, papildomai paberiant žolės sėklų, patręšti ir tada žolynas atsistatys.

„Jeigu dirvožemio terpė yra rūgšti, kad ir kiek mes benaikintume samanas, vis tiek kas kelis metus jų atsiras, kol mes nepakeisime dirvos rūgštingumo. Tam turime naudoti kalkes, aktyvuotas arba klintis, kitas medžiagas, kurios mažintų dirvos Ph. Jeigu mes išsinaikinome samanas toje vietoje, kur yra užmirkstanti dirva ir nepašaliname tos priežasties, kodėl ji ten užmirksta, tai vis tiek tos samanos atsiranda, nes terpė yra patogi joms augti. Jeigu vejos netręšiame, tai išnaikiname samanas ir po kažkiek laiko jos vėl atsiranda“, – apie samanų augimą pasakoja jis.


Prevencinės priemonės

Pasak specialisto, prevencinė priemonė prieš samanas yra aeracija, kuri leidžia žolėms tankėti. Jo teigimu, jeigu veja yra reta, ją būtina atsėti ir patręšti. „Jeigu matome, kad dirvožemis yra drėgnas arba paviršius sumindytas, reikėtų su šake prapurenti dirvožemį, kad oras patektų giliau, vanduo pradėtų judėti, kad sumažintume mirkimą ir pasišalintų drėgmės perteklius“, – detalizuoja pašnekovas.

Šaltinis delfi.lt
 

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.