Skystas mėšlas – nepakankamai įvertinta trąša!

2020 08 19

Skystas mėšlas – nepakankamai įvertinta trąša!

Skystas mėšlas – nepakankamai įvertinta trąša: kaip padėti augalams efektyviai pasisavinti azotą?

Skystas mėšlas yra natūralus produktas, kurio gausu kiekviename gyvulininkystės ūkyje. Jo sudėtyje daug organinių ir mineralinių medžiagų, kurios yra nepakeičiamos tiek formuojant derlingą dirvožemį, tiek ir aprūpinant augalus maisto medžiagomis. Vis tik, naudojant šias trąšas ūkininkams nebūtinai pavyksta pasiekti gerų rezultatų, nes patiriami dideli azoto nuostoliai. Tad kaip efektyviai panaudoti azotą, esantį skysto mėšlo trąšose?

Azoto poreikis derliui

Skysto mėšlo sudėtyje yra didelis kiekis azoto, fosforo, kalio, taip pat įvairių mikroelementų, kurie yra labai reikalingi augalams intensyviai augant. Daugelis šių elementų dirvožemyje nėra judrūs, todėl augalai juos gali įsisavinti ilgą laiką. Vis tik didžiausią koncentraciją skysto mėšlo trąšose turintis azotas yra labai judrus ir, netinkamai naudojant šias trąšas, azoto nuostoliai gali būti labai dideli – augalai neturi galimybės jų panaudoti savo masei bei derliui auginti.

Daugelio bandymų yra nustatyta, kad kviečių augalams reikia apie 27 kg/ha-1 azoto veikliosios medžiagos 1 t/ha-1 grūdų derliui užauginti, žieminiams rapsams atitinkamai reikia apie 55 kg/ha-1 azoto veikliosios medžiagos 1 t/ha-1 rapsų sėklų derliui užauginti. O, siekiant patenkinti azoto poreikį 1 t/ha-1 kviečių derliui, ant dirvos turime išlieti 6,75 t/ha-1 skysto mėšlo, o rapsų augalams – 13,75 t/ha-1.

Kitaip tariant, skysto mėšlo, kurio sudėtyje yra apie 0,4 proc. azoto, leidžiama išlaistyti vidutinė norma yra 40 t/ha-1. Tuo atveju, jei visą šiose trąšose esantį azotą sunaudotų augalai, galėtume užauginti apie 6,3 t/ha-1 kviečių derliaus arba apie 3,1 t/ha-1 rapsų derliaus. Vis tik šias trąšas naudojantiems ūkininkams tokių rezultatų pasiekti dažniausiai nepavyksta.

Kodėl patiriame azoto nuostolių

Skysto mėšlo sudėtyje esantis azotas yra amonio formoje ir turi teigiamą krūvį, todėl šios formos azotas nėra judrus dirvoje ir yra apsaugotas nuo išplovimo į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Taip yra todėl, kad dirvožemio krūvis yra neigiamas ir pritraukia teigiamas amonio formos azoto daleles, taip išsaugodamas azotą viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, kur jis augalams yra lengvai pasiekiamas ir įsisavinamas. Tuomet kodėl nepavyksta išauginti didesnio derlingumo pasėlių?

Taip nutinka dėl to, kad dirvožemyje esančios Nitrosomonas bakterijos skaido amonį ir jį paverčia į nitratinę formą, kuri turi neigiamą krūvį – kaip ir dirvožemis, todėl ji yra judri dirvoje ir lengvai išplaunama lietaus kritulių į gilesnius dirvožemio sluoksnius, kur augalai nepajėgia azoto pasiekti ir pasisavinti. Be to, nitratinės formos azotas dirvožemyje dėl gravitacijos juda žemyn ir tai vyksta, net jei dirvožemis yra labai sausas. Nitrifikacijos intensyvumas tiesiogiai priklauso nuo temperatūros: kuo temperatūra aukštesnė, tuo greičiau amonio formos azotas virsta į nitratinės formos azotą. Jei temperatūra pakyla iki 20 0C, tuomet visam amonio formos azotui pavirsti į nitratinę formą užtrunka vos 7 dienas.

2019 m. Joniškėlio bandymų stotyje buvo nustatyta, kad azoto nuostoliai naudojant skysto mėšlo trąšas 45 t/ha-1, net labai sausringomis dirvožemio sąlygomis, vidutiniškai siekė apie 38 proc. Tai atitinka apie 73 kg/ha-1 azoto veikliosios medžiagos arba vidutiniškai 2,7 t/ha-1 kviečių ar 1,3 t/ha-1 rapsų prarasto derliaus.                            

Kaip efektyviau panaudoti azotą skystame mėšle

Siekdami išsaugoti mėšlo trąšose esantį azotą augalams, turime kuo ilgiau azotą išlaikyti amonio formoje, taip azotas bus nejudrus dirvoje ir augalai jį galės lengvai įsavinti. Įdomu tai, kad amonio formos azotui įtraukti į organinius junginius augalai sunaudoja ženkliai mažiau energijos, nei įsavinant nitratinės formos azotą.

Tam, kad azotas dirvoje išliktų amonio formos, privalome sustabdyti Nitrosomonas bakterijų, kurios yra atsakingos už azoto nitrifikacijos procesą, aktyvumą. Tai sėkmingai galima padaryti naudojant azoto stabilizatorių „Vizura“, kuris blokuoja Nitrosomonas bakterijų veiklą ir sustabdo nitrifikaciją. Ilgainiui Vizura“ poveikis išnyksta ir nitrifikacijos procesai atsinaujina, tačiau panaudojus šį stabilizatorių azotas yra išsaugomas amonio formoje net ir esant aukštai temperatūrai (20 0C) iki 6 savaičių. Jei temperatūra yra žema ir siekia apie 5 0C, tuomet „Vizura“ poveikis išlieka net iki 14 savaičių. Taigi visą šį periodą azotas yra apsaugotas nuo išsiplovimo ir jį lengvai gali pasisavinti augalai.

Kiti azoto stabilizatoriaus „Vizura“ privalumai

Be jau minėtų savybių, tokių kaip amonio formos azoto išsaugojimas iki 14 savaičių ar mažesnės energijos panaudojimas augalams įsisavint tokios formos azotą, yra ir daugiau privalumų, kurių suteikia azoto stabilizatorius „Vizura“.

Amonio formos azotas paskatina ir kitų augalo šaknų zonoje esančių elementų įsisavinimą, todėl pagerėja augalo aprūpinimas visomis reikalingomis maisto medžiagomis. Naudojant azoto stabilizatorių „Vizura“, azotas augalams yra prieinamas nepertraukiamai ir stabiliai, o tai užtikrina intensyvų augalų augimą ir aukštą jų derlingumą.

Daugelio bandymų visoje Europoje nustatyta, kad, naudojant azoto stabilizatorių „Vizura, derliaus priedai įvairiose kultūrose vidutiniškai siekia 5–7 proc., o esant itin sudėtingoms oro sąlygoms, kuomet patiriami ypač dideli azoto nuostoliai, augalų derlingumas gali padidėti ir iki 15 procentų.

Planuojantiems skysto mėšlo laistymą po derliaus nuėmimo iki žieminių augalų sėjos, teisingiausias sprendimas yra naudoti azoto stabilizatorių „Vizura“, kad pasėtiems žieminiams augalams pradėjus intensyviai augti azotas dar būtų dirvoje ir skatintų jų augimą. Jei skystas mėšlas laistomas iki augalų sėjos, esant šiltiems orams, be azoto stabilizatoriaus azotas paverčiamas į nitratinę formą per pirmąsias 7 dienas. Tai reiškia, kad, dar nespėjus pasėti žiemkenčių augalų ir nepradėjus jiems intensyviai augti, jau prasideda azoto praradimas dėl nitratinės azoto formos migracijos į gilesnius dirvožemio sluoksnius.

Planuojantiems skystą mėšlą laistyti rudenį laukuose, kur bus sėjami vasarinių javų augalai, taip pat rekomenduojama naudoti „Vizura, kuris išlaikys amonio formos azotą ir ženkliai sumažins azoto išsiplovimą per visą žiemos periodą, kuomet įprastai azoto nuostoliai būna dideli.

 

AB „Linas Agro“ informacija

 

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką