Orai
0

Gera pradžia vėl siekti rekordinio žieminių kviečių derlingumo

2017 03 22

Gera pradžia vėl siekti rekordinio žieminių kviečių derlingumo

2015 metais Lietuvos ūkiai išaugino tiek augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos, kad teoriškai ja galėjo prasimaitinti net 10–12 mln. žmonių ir dar būtų likę dalis eksportui. Mes dar niekada nebuvome taip gerai apsirūpinę maisto produktais, kaip dabar. Pagrindinis proveržis įvyko per paskutiniuosius 12 metų, po šalies įstojimo į Europos Sąjungą. Pagal technikos parką ir gamybinius pastatus bei pasėlių būklę dabartiniai mūsų stambesni ūkiai jau mažai atsilieka nuo senųjų ES šalių. O kai kurie lietuvių ūkiai pasėlių produktyvumu netgi beveik prilygsta vakariečiams. Tačiau vertinant pagal vidutinius išaugintus derlingumus visos šalies mastu, mes vis dar 1,35–1,50 karto mažiau prikuliame grūdų iš hektaro. Geriausiai sekasi auginti žieminius ir vasarinius kviečius. Pagal jų vidutinį derlingumą 2015 m. nuo Vakarų Europos šalių atsilikome tik 15–20 %. Pernai dėl nepalankių klimato sąlygų žieminių kviečių iš hektaro prikūlėme 10–15 % mažiau, nei 2015 m. Ką Lietuvos ūkininkams žada 2017 metų kviečių auginimo sezonas? Apie tai ir rašysime šiame straipsnyje.

Prisiminus rudenį

Norint tiksliau prognozuoti būsimą žieminių kviečių vidutinį derlingumą šiais metais, pirmiausiai reikėtų prisiminti rudens vegetacijos metu buvusią pasėlių faktinę būklę ir jų peržiemojimo rezultatus 2016–2017 metų žiemą. Pernai visas ruduo pernelyg neišsiskyrė saulėtais orais. Užsitęsė javapjūtė, padidėjo grūdų nuostoliai tiek priešpjūtiniu periodu, tiek pjūties metu. Manoma, kad dėl šios priežasties iš hektaro netekome apie 0,8 t ha-1 grūdų. Iš jų apie 0,35 t ha-1 sudarė fiziniai (grūdų išbyrėjimas iš varpų ir kombainų) nuostoliai ir apie 0,45 t ha-1 grūdų masės netekome dėl redukcinių procesų, kuriuos sukelė perteklinė drėgmė lietingų periodų metu. Redukcija – sausųjų medžiagų išsiplovimas iš perbrendusių grūdų.

Dar viena blogybė buvo tai, kad daugelyje laukų dėl kūlimo vėlavimo grūdai sudygo varpose. Jie labai atpigo, nes prarado tiek geriausias maistines, tiek sėklines savybes. Ne visi ūkiai buvo pasilikę pirmųjų kūlimų aukštos kokybės grūdų ir ne visi turėjo lėšų nusipirkti didesnius kiekius sertifikuotų sėklų. Dėl to pernai rudenį ne mažiau kaip 30 % pasėlių buvo apsėti daug prastesnės kokybės varpose sudygusiais grūdais, naudojant padidintas sėklų normas. Kaip ir visais ankstesniais metais, taip ir pernai, dalies žieminių kviečių sėja persikėlė į spalį.

Visa tai tikrai turėjo neigiamos įtakos žiemkenčių augimui ir vystymuisi 2016 m. rudenį. Tačiau ji buvo ne tokia didelė, kaip manėme. Spalio šiltoki orai ir drėgnos dirvos sudarė sąlygas gausiai sudygti net ir daug prastesnės kokybės sėkliniams grūdams. Buvo neprastas ir tolesnis jų augimas. Optimalaus sėjos laiko laukuose ir sėklai naudojant aukštos kokybės grūdus, mažai kur matėme žemesnės nei „geros būklės“ pasėlių. Jų vidutinis tankumas buvo ne mažesnis kaip 300–350 vnt. augalų m-2 (tai – optimalus tankumas). Vėlyvos sėjos pasėliai buvo daug tankesni (400-500 vnt. augalų m-2), nes ūkininkai sėjo padidintas sėklų normas.

Spalio pabaigoje atlikti žieminių kviečių pasėlių įvertinimai parodė, kad jų būklė tada buvo nevienareikšmė. Kaip ir kasmet. Jei išskirtume tik rugsėjo sėjos laukus, tai juose vyravo geros bei patenkinamos būklės pasėliai. Mažai matėme labai gerų, tačiau ne per daug buvo ir silpnų. Tačiau spalio sėjos pasėlių būklė (ir dar naudojant sėjai sudygusius varpose grūdus) buvo kur kas prastesnė. Tik pavienių laukų vėlyvos sėjos pasėlius galėjome įvertinti, kaip patenkinamos būklės. Visi kiti spalio sėjos pasėliai buvo žemiau vidutinės arba silpnos būklės. Pastaruosiuose augalai dar nesikrūmijo o kai kurie tebuvo suformavę vos 1–1,5 lapelio.

Žiemojimo sąlygos

Nors per 2016–2017 metų žiemą tebuvo vos keli labai šaltų (> -20 °C) orų periodai, tačiau dėl plonos sniego dangos (arba jos visiškai nebuvo) kai kuriuose laukuose žieminiai kviečiai mažiau ar daugiau nukentėjo nuo per žemos orų temperatūros. Tiesa, laukų su masiškai žuvusiais augalais praktiškai nėra. Teko matyti tik kalvų viršūnėse arba lengvo priesmėlio žemėse esančių plotelių su šalčių ir šaltų vėjų nudžiovintais augalais. Žinoma, šias vietas teks atsėti.

Be to, šią žiemą šalčiai stipriau praretino rugsėjo 25-spalio 10 dienų periode net ir lygiuose laukuose pasėtų žieminių kviečių pasėlius (15-20 %). Šis praretėjimas buvo ne atskirais lopais, o beveik tolygus visame lauke. Vadinasi, žemos orų temperatūros atliko selektyvinę, t.y. silpniau išsivysčiusių augalų atranką ir juos numarino. Išretėjimo mastai buvo didesni tankesniuose arba silpnesniuose pasėliuose. Žuvo kas ketvirtas-penktas augalas. Tuo tarpu optimalaus sėjos laiko pasėliuose augalų išretėjimas tesudarė 1014 %.

Pradedant kovo trečia dekada ir iki balandžio pirmos dekados pabaigos rekomenduojame atidžiai įvertinti turimus žiemkenčių pasėlius kiekviename lauke. O po to, vadovaujantis gautais duomenimis, koreguoti dar rudenį sudarytas auginimo technologijas.

Pavasarinė pasėlių būklė

Ūkininkų apklausų ir vizitų ūkiuose rezultatai rodo, kad 2017 metų kovo viduryje žieminių kviečių pasėlių būklė buvo tokia:

  • Ūkiuose pasėlių tankumas (skaičiuojant tik pagrindinius ūglius) buvo 125–547 vnt. m-2 ribose. Iš jų optimalaus tankumo (300–350 vnt. m-2) – apie 43,5 % visų pasėlių ploto, padidinto tankumo (351–500 vnt. m-2) – 23,1 %; per didelio tankumo (>500 vnt. m-2) – 13,1 %. Retoki (150–300 vnt. m-2) pasėliai sudarė apie 8,5–10,6 %, o per retų (<150 vnt. m-2) buvo terasta apie 9,7–10,4 % visų pasėlių. Taigi, 2017 metų pavasarį didžioji žieminių kviečių pasėlių dalis yra arba optimalaus tankumo, arba padidinto. Gera pradžia aukštesniam derlingumui išauginti;
  • ankstyvojo pavasario pradžioje dauguma žieminių kviečių buvo pasiekę krūmijimosi fazę. Iš jų 40,2 % augalų buvo suformavę daugiau kaip po 2 šalutinius ūglius; po 1–2 ūglius – 34,3 %; iki vieno ūglio – 9,5 %; nepradėję krūmijimosi – 6,6 %. Tiesa, bendras augalų krūmijimosi koeficientas 2017 metais yra mažesnis nei derlingaisiais 2015 m.;
  • net optimalaus sėjos laiko pasėliuose apie 24,8 % visų kviečių kovo viduryje dar buvo nepradėję šaknų pavasarinio atnaujinimo, o spalio mėnesio sėjos tik 3,7 % augalų buvo pradėję formuoti pavasarines šaknis.

Apibendrinus gautus pasėlių įvertinimo kompleksinius duomenis, galima daryti išvadą, kad šį pavasarį bus palikta tolesniam auginimui didžioji žieminių kviečių pasėlių dalis. Jei taip atsitiks, tai būsime pasiekę peržiemojimo rekordą.

Dabar mums tik reikia vengti klaidų, atliekant pirmus pasėlių priežiūros darbus. Šių metų kovo orai palankūs žieminių kviečių pasėlių ankstyvajai reanimacijai (naujų lapų formavimasis, šaknyno atnaujinimas ir pavasarinio krūmijimosi tąsa). Pradedant kovo trečia dekada ir iki balandžio pirmos dekados pabaigos rekomenduojame atidžiai įvertinti turimus žiemkenčių pasėlius kiekviename lauke. O po to, vadovaujantis gautais duomenimis, koreguoti dar rudenį sudarytas auginimo technologijas.

Išsiplauna ne tik azotas

Jūs gerai prisimenate, kokie lietingi orai buvo 2016 metų rudenį ir šią žiemą bei ankstyvąjį pavasarį. Dėl to labai suintensyvėjo augalams būtinų mineralinių elementų išsiplovimas iš dirvožemio ariamojo horizonto į podirvį. Žinome, kad mums įdiegta taisyklė, jog išsiplauna tik azotas, o fosforas ir kalis yra absorbuoti koloidų (humuso) ir jiems išsiplovimas iš dirvožemio negresia. Tai nevisai tiesa. Taip, fosforas, kalis ir kurie kiti elementai dėl savo cheminių savybių ar elektroninio krūvio (neigiamas – teigiamas) yra absorbuojami koloidų. Tačiau absorbcinis imlumas ne beribis, visada dirvožemio tirpale rasime įvairių laisvų cheminių junginių. Dėl to, esant per dideliam kritulių kiekiui, iš dirvožemio gali išsiplauti dalis mineralinių elementų (tame tarpe ir kalcis, siera, fosforas bei kalis). Pirmiausiai išsiplauna dirvožemio tirpale ištirpęs azotas, o po to ir tam tikra dalis kitų (tame tarpe fosforo, kalio ir kalcio) maistinių elementų. Kuo dirvožemyje yra mažiau humuso ir kuo žemė rūgštesnė, tuo daugiau iš ariamojo horizonto išsiplauna įvairių mineralinių elementų.

Šį pavasarį dirvožemių tirpaluose yra labai sumažėjusi augalams reikalingų mineralinių elementų, o ypač azoto, koncentracija. Dėl to mes manome, kad pirmasis ankstyvojo pavasario pasėlių priežiūros darbas yra patręšti žieminių javų (rugių, kvietrugių ir kviečių) pasėlius azoto, fosforo ir kalio trąšomis. Manome, kad pasėlių įvertinimo darbai netrukdys išberti bent 200250 kg ha-1 kompleksinių trąšų NPK 16-16-16, kai tik bus galima su technika įvažiuoti į lauką. Kai kurie ūkiai tą jau padarė. Šis tręšimas aprūpins augalus pagrindiniais elementais, žiemkenčiai galės sėkmingai tęsti tiek vegetatyvinį, tiek generatyvinį vystymąsi.

Šiek tiek vėliau, susiformavus pirmiesiems pavasariniams lapams, pasėlius (ypač vėlyvesnės sėjos) tręšiame per lapus biostimuliatorių tirpalais, kurių sudėtyje yra beveik visi augalams būtini makro- ir mikroelementai (siekiant išvengti minimumo dėsnio pasireiškimo), aktyviosios amino rūgštys bei oligopeptidai (augalų medžiagų apykaitai pagreitinti). Šiuos reikalavimus geriausiai atitinka AB „Linas Agro“ ūkininkams siūlomi preparatai: Bratan Foliar (3–5 kg ha-1), Fertiplius MgB (0,6–1,0 kg ha-1), Microfert (0,6–1,0 kg ha-1), Ubinas NPK (3–5 kg ha-1), Starmax Mn (3–5 l ha-1) ir Wilis NPK (3–5 l ha-1). Maitinamasis tirpalas pavasariniam ankstyvam pasėlių tręšimui per lapus galėtų būti sudaromas toks: Fertiplius MgB (1,0 kg ha-1) + Wilis NPK (35 l ha-1) + karbamidas (10 kg ha-1) + Magnio sulfatas (3 kg ha-1).

Jei nepakanka lėšų nusipirkti visus minėtus preparatus, tai mikroelementų minimumo dėsnio pasireiškimo galimybę sėkmingiausiai panaikinsite, jei pasėlius per lapus patręšite pigia kompleksine trąša Wilis NPK 10-53-10 (3–5 kg ha-1), kurioje, be azoto, fosforo ir kalio, dar yra Mg, B, Fe, Zn, Mn, Cu, Mo turinčių junginių.

Nieko nelaukdami, po tręšimų per lapus žieminių kviečių pasėlius papildomai patręškite 250–300 kg ha-1 amonio salietros, nes šią vasarą didesnius derlingumus pasieks tie ūkininkai, kurie nepagailės lėšų azoto trąšoms. Prisiminkite, kad kiekvienas centneris amonio salietros, papildomai išbertos gegužės mėnesį, vidutiniškai padidina pasėlio derlingumą 0,751,0 t ha-1ASU darytų bandymų duomenys rodo, kad vidutinio ar aukšto našumo dirvožemiuose auginamų žieminių kviečių derlingumai didėjo, didinant azoto trąšų normas net iki 250 kg ha-1. Lenkų fermeriai jau dabar oficialiose rekomendacijose siūlo net 225–250 kg ha-1 azoto trąšų normas.

Susiformavus pirmiesiems pavasariniams lapams, būtina javų pasėlius patręšti per lapus. Maitinamasis tirpalas galėtų būti sudaromas toks: Fertiplius MgB (1,0 kg ha-1) + Wilis NPK (3–5 l ha-1) + karbamidas (10 kg ha-1) + Magnio sulfatas (3 kg ha-1). Tai augalams padės išvengti maisto medžiagų trūkumo ir leis jiems formuoti kuo aukštesnį derlingumo potencialą.

Herbicidai

Ilgas bei šiltokas šių metų ankstyvasis pavasaris turėtų paskatinti ir ankstesnį piktžolių dygimą. Dažniau stebėkite savo pasėlius ir nevėlinkite purškimų herbicidais. AB „Linas Agro“ siūlo pasirinkti reikiamus herbicidus (priklausomai nuo piktžolių botaninės sudėties ir jų gausos) iš šių variantų: Biathlon 4 D (55–70 g ha-1), Cleave (1,0–1,2 l ha-1) ar Mustang Forte (0,8–1,0 l ha-1); Biathlon 4 D (60 g ha-1) + Axial 50 ES (0,7 l ha-1); Avoxa + Biathlon 4 D (50 g ha-1); Avoxa + Ergon (15 g ha-1); Avoxa + Cleave.

Tai ir būtų ankstyvojo pavasario pasėlių priežiūros visi darbai. Balandžio antrąją pusę vėl įvertinsime žieminių kviečių pasėlius ir pagal gautus duomenis priimsime sprendimą dėl tolesnės pasėlių priežiūros.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.