Orai

Jau laikas pradėti ruoštis 2018 metų pavasario sėjai

2018 01 19

Jau laikas pradėti ruoštis 2018 metų pavasario sėjai

Tokią straipsnio temą pasirinkome dėl to, kad gerai prisimename 2016 ir 2017 metų pavasario sėjos sunkumus. Tada dirvos tiek žiemą, tiek pavasarį buvo stipriai permirkusios ir dar kritulių kiekis buvo 1,5-2,0 kartus didesnis už daugiametį vidurkį. Ūkininkai žinojo, kad laukti orų pagerėjimo jie negali, dėl to ir pavasario darbus pradėjo anksti. Kiekvienas kūrė savo unikalias technologijas, nors buvo labai sunku, tačiau jie sugebėjo ir dirvas paruošti sėjai, ir trąšas paskleisti, ir netgi viršyti sėjos planą.

Sėjos laiko įtaka vasarojaus derlingumui

Bėda buvo ta, kad net apie 40 % vasarojaus pasėta 10-15 dienų vėliau rekomenduojamo sėjos laiko. Tačiau lietingas pavasaris ir tokia pat vasara sušvelnino sėjos vėlavimo neigiamą įtaką vėlai pasėtų javų ir rapsų augimui, vystymuisi ir pasėlių produktyvumui. Be abejo, sėjos vėlinimas ir minėtais metais mažino visų rūšių vasarinių augalų derlingumą (1 lentelė).

1 lentelė. Sėjos laiko įtaka vasarinių javų ir rapsų derlingumui (santykiniais skaičiais)

A. Šiuliauskas, 2016-2017 metai

Sėjos laikas(mėnuo, diena)

Vasariniai kviečiai

Vasariniai miežiai

Vasariniai kvietrugiai

Avižos

Žirniai

Pupos

 

Vasariniai rapsa
Iki 04.20 100 100 100 100 100 100 100
04.21-25 95-100 100 100 100 100 90-100 100
04.26-30 85-95 85-100 90-100 85-95 85-100 85-95 90-100
05.01-05 75-90 75-95 80-95 75-90 75-85 70-85 85-95
05.06-10 65-80 70-85 70-90 65-75 65-75

60-70

75-90
05.11-15 60-70 65-80 65-80 55-65 55-70 50-65 65-75
05.16-20 50-60 60-75 60-70 40-55 50-60 45-55 60-70
05.21 ir vėliau <50 55-70 55-65 <50 <50 <50 55-65

Manome, kad lentelėje pateikti duomenys Jums bus pagalbiniu orientyru, sudarant vasarojaus sėjos laiko planą 2018 metų pavasariui. Matome, kad agronominiu požiūriu (derliaus sumažėjimas yra leistinose ribose) vasarinių miežių ir rapsų sėja gali tęstis iki gegužės 15, o kartais ir iki 20 dienos. Tuo tarpu avižų, vasarinių kviečių, žirnių bei pupų sėją privalome užbaigti iki gegužės 5-10 dienos. Tačiau nereikėtų užmiršti, kad potencialiai galimus derlingumo dydžius galime pasiekti, jei mums pasiseka vasarinius javus ir rapsus pasėti iki balandžio pabaigos. Tada ir intensyvios auginimo technologijos užtikrina aukštą augalų auginimo pelningumą Lietuvoje – 450-500 EUR ha-1. Tuo tarpu Lietuvos mastu faktinis lauko augalų auginimo vidutinis pelnas siekia tik apie 335 EUR ha-1, ir pagal šį rodiklį užimame 22-23 vietą tarp ES šalių. Šis faktas mums garbės nedaro. Žinoma, reikia pripažinti, kad mūsų, kaip šiaurės Europos šalies, klimato ir dirvožemio sąlygos yra mažiau palankios žemės ūkio augalams auginti nei daugelyje kitų ES šalių.

Visi žinome, jog netaupant lėšų nėra sudėtinga gauti daug didesnį pasėlių derlingumą. Tačiau tokiu atveju dažniausiai lieka mažai pelno. Kita vertus, esant mažiems auginamų augalų derliams, gaunamo pelno suma taip pat bus nedidelė. Vadinasi, siekiant padidinti augalininkystės ekonominį efektyvumą, būtina stengtis išvengti sisteminių agrotechninių klaidų. Jų gali būti ne viena. Tai - negebėjimas pasirinkti veisles, kurios tenkintų ūkio dirvožemių savybes ir leistų sudaryti derliaus nuėmimo laiko subalansuotą grafiką; nenaudoti sėjai žemos genetinės bei biologinės kokybės sėklų: iš anksto apsispręsti, kuriuose laukuose taikysime intensyvias auginimo technologijas ir kuriuose – tausojančias. Sunkiausia būna išvengti sėjos laiko vėlavimo. 

Jau dabar kiekvienam ūkiui vertėtų tiksliai paskaičiuoti sėklų poreikį atskiroms vasarojaus rūšims ir pradėti turimos sėklinės medžiagos įvertinimą bei ruošimą sėjai (išskyrus beicavimą). Jei turimas sėklų kiekis neatitinka sėjos poreikių, tai pradedame sėklų paiešką.

Ką galime padaryti iki pasavario pradžios

Mūsų nuomone, sėjos tempai padidėtų, jei dar žiemos metu atliktume kai kuriuos pasiruošimo darbus, iš jų galime paminėti šiuos:

  • akmenų nurinkimas tiek iš vasarojui skirtų laukų, tiek nuo žiemkenčių;
  • atlikti kai kuriuos melioracijos sistemos priežiūros darbus: pašalinti pavienius medelius ir krūmynus iš melioracijos griovių ir per ūkio teritoriją einančių kelių pakraščių;
  • iškasti (išarti) griovelius dirvos paviršiuje esančio vandens nutekėjimui į laukų įdubas, o čia išgręžti vertikalias skyles vandeniui nuleisti į gruntą;
  • pakalkinti vasariniams kviečiams ar ankštiniams augalams skirtas per rūgščias žemes, jei dirvos nėra per daug kalvotos;
  • siekiant tiksliau pasirinkti priešsėjinio dirvų ruošimo sėjai būdus, būtina prieš tai įvertinti vasarojaus sėjai skirtuose laukuose esamų dirvų bendrą būklę (jų dirbimo rūšys ir kokybė, drėgmės režimas, buvusių technologinių vėžių būklė, lauko išvažinėjimo padariniai bei žemių susislėgimo laipsnis;
  •  tiksliai paskaičiuoti sėklų poreikį atskiroms vasarojaus rūšims ir pradėti ūkyje turimos sėklinės medžiagos įvertinimą ir ruošimą sėjai (išskyrus beicavimą). Jei turimas sėklų kiekis neatitinka sėjos poreikių, tai pradedame sėklų paiešką.

Visi šie išvardinti pasiruošimo sėjai darbai yra labai svarbūs ir juos anksčiau ar vėliau būtinai reikės atlikti, nes priešingu atveju neišvengsime problemų. Be abejo, sunkiausia bus prisiversti atlikti laukų sukultūrinimo darbus, tokius, kaip akmenų rinkimas, melioracijos įrenginių apžiūra ir einamasis jų remontas. Atsainiai žiūrima ir į dirvų kalkinimą. Šie darbai yra kiekvieno ūkininko sąmoningumo rodiklis.

Tačiau įvertinti turimą ūkyje sėklų fondą, sudaryti sėjos laiko ir sėklų normų planą tikriausiai pradės didesnė dalis ūkininkų. Lietuvoje jau yra įsitvirtinęs vasarojaus sėjos laiko prioritetas: pirmiausiai sėjami sėklinių javų pasėliai, po to - vasariniai kviečiai, salykliniai miežiai, žirniai, pupos, kukurūzai grūdams, pašariniai miežiai, kiti vasariniai javai, vasariniai rapsai, kukurūzai silosui, grikiai ir užimtojo pūdymo pasėliai. Sėjos laiko prioritetas skiriamas ir pasėliams, kurie bus auginami pagal intensyvias technologijas. Jokiu būdu nesirinkite intensyvių auginimo technologijų vėlyvos sėjos pasėliams. Netinka jos ir tiems laukams, kurių dirvų paruošimo sėjai kokybė yra žema, arba neturite aukštos kokybės sėklų. Manome, kad šį pavasarį, siekiant išvengti galimų nuostolių, gali padidėti pasėlių dalis, kurie bus auginami pagal tausojančias technologijas.

 Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.