Orai
0

Kaip apskaičiuoti sėklų poreikį vasarojaus pasėliams 2018 metų pavasarį?

2018 01 29

Kaip apskaičiuoti sėklų poreikį vasarojaus pasėliams 2018 metų pavasarį?

Iš pirmo žvilgsnio klausimas atrodo labai paprastas. Planuojamą užsėti plotą dauginame iš sėklų normos dydžio ir gauname atsakymą. Tačiau prieš tai reikia žinoti, kokias ir kiek 2018 metais žadame sėti vasarojaus rūšis, kokios bus jų vidutinės sėklų normos, kurių dydis savo ruožtu priklauso nuo sėjos laiko, sėklų ir sėjos darbų kokybės, bendrųjų dirvožemio savybių ir jo būklės sėjos metu. Sėklų normų dydžiams nemažos įtakos turi ir priešsėlio rūšis, priešsėjinio žemės paruošimo kokybė, pasirinktų auginimo technologijų intensyvumo lygis ir, žinoma, sėjos metu esamos orų sąlygos.

Ką žadame sėti 2018 m. pavasarį ir kokie bus tų augalų plotai? Tai bus vienas sunkesnių klausimų ūkininkams. Šių metų pavasarį, be jokių abejonių, mūsų laukia peršlapusios dirvos su stipriai suslėgtu viršutiniu žemės horizontu, kurio storis gali net viršyti ariamąjį sluoksnį. Jei orai bus saulėti, dirvos paviršiuje greitai susiformuos stora ir sukietėjusi pluta. Jei orai bus lietingi, tai dirvos paviršiuje susidarys klampi bestruktūrė dirvožemio masė. Tokių savybių žemes, ypač priemolių kilmės, tikrai bus nelengva paruošti sėjai. Aukštesnio našumo priemoliuose pirmumą reikia skirti vasariniams kviečiams, o priesmėliuose - vasariniams miežiams. Žemo našumo dirvose reikėtų daugiau pasėti vasarinių rapsų, nepriklausomai nuo žemių granuliometrinės sudėties, tačiau jų reakcija privalo būti pH 5,0 ir daugiau.

Kiek auginsime vasarinių kviečių?

Turime dvi viena kitai prieštaraujančias sąlygas: siekį išplėsti vasarinių kviečių pasėlių plotus ir nesėti jų į per žemo našumo ar netinkamai paruoštas dirvas. Abi ribojančios sąlygos yra svarbios ir jomis reikia vadovautis, jei norime išauginti derlingesnius vasarinius kviečius ir taip padidinti bendrą augalininkystės ekonominį efektyvumą. Pirmiausiai vadovaujamės ūkyje esamomis sėjomainų schemomis ir atrenkame 2018 metams vasariniams kviečiams skirtus laukus. Po to įvertiname šių laukų dirvožemių našumą ir jų faktinę būklę po 2017 rudens darbų. Tada mums reikia nustatyti, kurie iš šių laukų yra netinkami kvietukų auginimui. Iš sąrašo išbraukiame:

  • laukus, kurių dirvožemio našumas žemesnis nei 40 boniteto balų. Žemes, kurių našumas nesiekia 40 balų, bet viršija 30 balų, skiriame vasarinių miežių arba vasarinių rapsų sėjai;
  • laukus, kuriuose kvietukų priešsėliai būtų du kartus atsėliuoti migliniai javai; šias žemes skiriame vasariniams rapsams;
  • laukus, kurie rudenį ir žiemos pirmąją pusę dėl gausių lietų buvo be pertraukos apsemti vandeniu ilgiau kaip 40 dienų; šiose žemėse sėjame arba vasarinius miežius arba vasarinius rapsus;
  • netinka kvietukų sėjai ir rudenį stipriai išvažinėti bei permirkę sunkesni priemoliai, kuriuose geriau derės vasariniai rapsai, vasariniai kvietrugiai ar avižos.

Taip atrenkant tinkamas kvietukų sėjai žemes, tikriausiai apie 25-30 % jų reikės išbrokuoti. Vadinasi, šalies mastu iš sėjomainų rotacijose kvietukams skirtų 235 tūkst. hektarų gali telikti apie 165 tūkst. ha. Tačiau prie jų prisidės visos tos žemės, kurios, remiantis sėjos planu, nebuvo užsėtos žieminiais kviečiais ar rapsais 2017 metų rudenį. Po šių neužsėtų laukų dirvožemių kruopštaus įvertinimo laisvos žemės, tinkamos kvietukų sėjai, kiekis padidėtų ne mažiau kaip 80-100 tūkst. ha. Likusi žemė vėl skiriama vasarinių miežių, vasarinių kvietrugių ar vasarinių rapsų sėjai.

Be to, kaip ir kasmet nemaža dalis žieminių kviečių bei rapsų nesugebės sėkmingai peržiemoti. Pagrindinė galimo neperžiemojimo priežastis bus ne žemos orų temperatūros, o nemažos žiemkenčių pasėlių dalies ilgalaikis užliejimas vandeniu. Mūsų prognozėmis, tokių pasėlių gali būti iki 65-75 tūkst. ha, iš kurių kvietukų sėjai tiktų apie 50-60 tūkst. ha žemės, o likusi būtų užsėjama miežiais ar vasariniais rapsais.

Dar vienas šaltinis padidinti kvietukams skirtų žemių fondą yra prognozuojamas ankštinių augalų pasėlių sumažėjimas, kurio priežastys - pasikeitę reikalavimai ES „Žalinimo“ programai (draudimas „žalinimo“ plotuose naudoti pesticidus) ir gerokai sumažėjusios žirnių supirkimo kainos. Dėl to 2018 metais žirnių ir pupų pasėlių plotai gali sumažėti net 70 tūkst. ha, iš kurių apie 35-50 tūkst. ha gali būti skirti kvietukų sėjai. Likusi šių žemių dalis tektų vasariniams miežiams ir vasariniams rapsams.

Taigi, tikėtina, jog 2018 metais vasarinių kviečių sėjai skirtų dirvų plotas gali sudaryti net apie 300-340 tūkst. hektarų. Pagal tokį skaičiavimo principą galima nustatyti ir kitų vasarinių javų rūšių bei vasarinių rapsų būsimų pasėlių plotus.

Net vieno ūkio mastu vasarinių kviečių sėklų optimalios normos gali būti nuo 4,5 iki 6,5 mln. vnt. ha-1 daigių sėklų. Tuo tarpu didelė dalis ūkininkų daro klaidą, kuomet skirtinguose laukuose sėja beveik vienodas sėklų normas. Dažniausiai jos būna 5-6 mln. vnt. sėklų ha-1 ribose. Dėl šios priežasties ne visuose laukuose sugebama suformuoti optimalių parametrų produktyvų pasėlį.

Sėklų poreikis

Toliau pereiname prie sėklų poreikio, reikalingo kvietukų sėjai, skaičiavimų. Pirmiausiai reikia nustatyti optimalias sėklų normas kiekvienam laukui atskirai. Tai - nelengva užduotis, nes sėklų normų dydžiai tiesiogiai priklauso tiek nuo sėjos laiko, tiek nuo sėklų kokybės, tiek nuo dirvožemio našumo bei jo paruošimo sėjai kokybės. Jeigu sėjos laikas yra optimalus, dirvos vidutinio ar aukšto našumo ir kokybiškai paruoštos sėjai, o auginimo technologija bus intensyvi, tai optimali sėklų norma bus 4,5-5,0 mln. vnt. ha-1 daigių sėklų. Sėjai perėjus į gegužės 01-10 dienų laikotarpį, sėklų normą didiname iki 5,3-5,8 mln. vnt. ha-1 daigių sėklų (po 0,08 mln. vnt. ha-1 sėklų vienai sėjos vėlavimo dienai). Tausojančių technologijų laukuose, esant panašiai dirvožemių charakteristikai, sėklų normas didiname iki 5,0-5,5 ir 5,5-6,3 mln. vnt. ha-1 atitinkamai. Blogėjant sėklų kokybei, vėlgi didinamos ir sėklų normos.

Tokiu atveju matome, kad net vieno ūkio mastu vasarinių kviečių sėklų optimalios normos gali būti nuo 4,5 iki 6,5 mln. vnt. ha-1 daigių sėklų. Tuo tarpu didelė dalis ūkininkų daro klaidą, kuomet skirtinguose laukuose sėja beveik vienodas sėklų normas. Dažniausiai jos būna 5-6 mln. vnt. sėklų ha-1 ribose. Dėl šios priežasties ne visuose laukuose sugebama suformuoti optimalių parametrų produktyvų pasėlį.

Sėklų poreikio skaičiavimus atliekame pagal šią lygtį: S = P x N x M.

Čia: S – reikalingas sėklų kiekis, kg; P - planuojamas pasėlio plotas, ha; N – sėklų norma, mln. vnt. ha-1; M – 1000 sėklų masė, g (pirminiams skaičiavimams kvietukams taikomi 40 g, o vasariniams miežiams - 45 g 1000 sėklų masės rodikliai). Tuo tarpu prieš sėją apskaičiuodami sėklų normą konkrečiam laukui naudojame faktiškas 1000 sėklų masės reikšmes.

Šį išplėstą žemių plotų ir sėklų poreikių skaičiavimą vasarinių kviečių sėjai 2018 m. pavasarį pateikėme kaip pavyzdį skaičiavimams Jūsų ūkio sąlygomis kiekvienai vasarojaus rūšiai. Skirtumas tik tas, kad mes skaičiavome visos šalies mastu, o Jūs skaičiuosite savo ūkio sąlygoms. Be šių skaičiavimų negalima pradėti ir tolesnių darbų, numatytų 2018 metų pavasario sėjos augalų auginimo technologijose. Žinome, kad yra ūkininkų, kuriems nepatinka jokie sudėtingesni skaičiavimai. Dėl to jie gali naudotis labai supaprastintu skaičiavimo būdu. Vasarinių kviečių pasėlių plotą hektarais dauginkite iš 0,22 t ha-1 ir gausite sėklų poreikį tonomis. Vasarinių miežių atveju pasėlių plotą dauginate iš 0,20 t ha-1.

Manome, kad 2018 metų pavasario sėjai Lietuvos mastu reikės 66-75 tūkst. tonų vasarinių kviečių sėklos.

Kaip apskaičiuoti turimų ūkiuose kvietukų sėjai tinkamų sėklų faktinį kiekį, kaip jas paruošti sėjai ir planuojamus sėjos darbus, rašysime kitame straipsnyje.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.