Dirbtinis intelektas kasdienybe tampa jau ne tik technologijų versle. Jis vis dažniau pasitelkiamas ir žemės ūkyje. Viena naujausių inovacijų – grūdų kokybės tikrinimas dirbtiniu intelektu. Šis naujas Lietuvos rinkoje sprendimas jau veikia penkiuose vienos didžiausių agroverslo bendrovių „Linas Agro“ Grūdų centrai elevatoriuose. Į jį bendrovė investavo daugiau kaip 100 tūkst. Eurų.
Iki 98 proc. siekiantis tikslumas vos per dvi minutes: tokiomis savybėmis dirbtinio intelekto pagrindu veikianti grūdų tikrinimo įranga. Penkiuose „Linas Agro“ grūdų centrų elevatoriuose – Kėdainiuose, Vilkaviškyje, Joniškyje, Radviliškyje ir Gustonyse – taip buvo tikrinami šį sezoną nukulti javai.
Kaip teigia „Linas Agro“ Grūdų centrų direktorius Andrejus Cedronas, šis sprendimas ne tik leido kur kas sparčiau – mažiausiai penkis kartus – atlikti grūdų mėginių patikrą, bet ir sutaupyti į elevatorius atvykusių ūkininkų laiką.
„Grūdų mėginio patikra – laikui imliausias darbas. Iki šiol tai būdavo atliekama vien rankiniu būdu, atrenkant ir peržiūrint grūdus. Tai – labai ilgas ir varginantis procesas, ypač javapjūtės piko metu. Tačiau tobulinant ir skaitmenizuojant vis daugiau procesų, natūraliai kilo mintis analizuojant grūdus pritaikyti dirbtinio intelekto galimybes“, – sako A. Cedronas.
Unikalus Lietuvoje sprendimas
Kaip pasakoja dirbtiniu intelektu grįstą grūdų patikros sprendimą sukūrusios „GrainODM“ verslo plėtros vadovas Dainius Grigaitis, technologija tobulinta ir išbandyta realiomis sąlygomis Linas Agro elevatoriuose. Anot jo, ši inovacija Lietuvoje – unikali tiek dėl savo technologinių sprendimų, tiek ir dėl panaudojimo masto.
„Nuo šių metų net penkiuose skirtinguose elevatoriuose skirtingomis apimtimis atliekama išsami kokybinė atvežtų grūdų patikra. Pasitelkus kompiuterinės regos technologiją, dirbtinis intelektas fiksuoja ir nagrinėja vaizdą – ant plokštumos paskleistą grūdų mėginį. Dirbtinis intelektas analizuoja kviečių, miežių, avižų ir rapsų mėginius: nustato grūdines ir šiukšlines priemaišas, atpažįsta lūžusius, mechaniškai pažeistus ir ligų paveiktus grūdus. Visa tai trunka vos apie minutę, kai rankinė patikra vidutiniškai trunka apie 15 minučių“, – sako D. Grigaitis.
Jis paaiškina, kad ligšiolinė grūdų mėginių patikra vykdavo tokia tvarka: mėginys pasveriamas, kiekviena frakcija atrenkama, peržiūrima ir pasveriama atskirai, o rezultatai rankiniu būdu suvedami į sistemą. „Tuo metu dirbtinis intelektas viską fiksuoja automatiškai ir iškart perduoda duomenis į sistemą, be rankinio suvedimo. Be to, technologija vienodu tikslumu fiksuoja informaciją tiek pirmą, tiek ir dvyliktą darbo valandą.“
Remiamasi griežtais standartais
Pasak A. Cedrono, Lietuvos standartuose (LST) yra aiškiai nustatytos leistinos priemaišų ribos, pagal kurias vertinami grūdų mėginiai.
„Jeigu dirbtinis intelektas nustato, kad grūdų mėginyje priemaišų, pažeistų grūdų kiekis neviršija nustatytos ribos, automatiškai užfiksuojamas jų atitikimas kokybei. Jei dirbtinis intelektas užfiksuoja nukrypimus nuo kokybės, mėginys keliauja į laboratoriją, kur galutinai patvirtinamas atitikimas kokybiniams reikalavimams. Tai – papildomas apsidraudimas net ir nuo menkiausių matavimo nuokrypių – už kiekvieną įvertinimą galutinė atsakomybė tenka žmogui“, – sako „Linas Agro“ grūdų centrai direktorius.
Jis pabrėžia, kad griežta grūdų kokybės kontrolė – itin svarbus procesas tiek ūkininkui, tiek ir žemės ūkio verslo bendrovei. Specialisto teigimu, tikslus grūduose esančių priemaišų užfiksavimas leidžia užtikrinti maksimalų objektyvumą.
„Priemaišų koncentracija tiesiogiai veikia grūdų kainą: kuo jų mažiau, tuo galutinė kaina – aukštesnė. Todėl patikra turi būti kaip įmanoma tikslesnė“, – sako A. Cedronas.
Jis teigia, kad pasiteisinus pilotiniam projektui, bendrovė planuoja plėsti šios technologijos panaudojimą ir kituose elevatoriuose, kad grūdų patikra būtų kuo tikslesnė ir taupytų ūkininkų laiką. Ilgainiui – ir automatizuoti daugumą laboratorijos procesų ir pašalinti veiksnius, kurie gali veikti grūdų kokybės nustatymą.
Klientų aptarnavimo centras