Javapjūtė startavo visu pajėgumu: derliaus tikimasi gero, tad ūkininkai raginami nelaukti supirkimo piko
Javapjūtė pamažu įsisiūbavo. Vėlavęs pavasaris ir užsitęsę lietūs kūlimo pradžią nuvėlino visa savaite, tačiau šiuo metu kūlimai laukuose vyksta pilnu pajėgumu, ir kaip teigia „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas, jei orai nesutrukdys ūkininkams laiku nusikulti derliaus, tikėtina, kad šie metai derlingumo prasme gali priartėti netoli rekordinės 2020 metų vasaros. Deja, kokybiniai grūdų rodikliai šiemet nedžiugina.
„Vienodų metų žemės ūkyje nebūna. Jei pernai dėl Lietuvai nebūdingo itin karšto birželio turėjome per mažo grūdų saiko svorio, grūdinių priemaišų ir grūdų sudygimo problematiką, tačiau itin aukštą grūdų kokybę su gerais baltymo ir glitimo rodikliais, tai šiemet saiko svorį turime gerą, tačiau dėl baltymo ir su juo susijusio glitimo trūkumo, turime gana prastą grūdų kokybę – šiuo metu vyraujančios antra ir žemesnės klasės.
Kodėl taip nutiko, J. Eimontas įvardija kelias priežastis. Pasak jo, tam, kad grūdas subrandintų daugiau baltymo, reikalinga saulė. Štai kodėl pernai turėjome tokią gerą kviečių kokybę. Tuo tarpu, šią vasarą glitimą iš grūdų intensyviai plovė lietūs, o saulėtų dienų buvo mažai. Kita priežastis – daugumoje ūkių naudota ne tokia intensyvi tręšimo technologija.
„Drastiškai išaugus trąšų kainoms, ūkininkai nebežinojo kaip teisingai turėtų elgtis. Baimė, nežinomybė dėl ateities – kokiomis kainomis pavyks parduoti grūdus, ar gautas derlius padengs investicijas. Tačiau šiuo metu stebimas prastos kviečių kokybės rezultatas tik pagrindžia taisyklę, kad tvaraus ūkininkavimo pagrindas yra nuoseklumas. Kad ir kokie iššūkiai užklumpa, visada geriau pasiteisina iš anksto numatytos strategijos laikymasis”,- įsitikinęs „Linas Agro” grūdų tiekimo vadovas. Pasak jo, geresne kokybe nei pernai šiemet pasižymėjo tik žieminiai rapsai – jų aliejingumas siekė iki 50 proc.
Kalbėdamas apie šių metų kviečių derlių, J. Eimontas užsimena apie dar vieną opią šio sezono problemą – varpų fuzariozę. Tai itin klastinga javų liga, dėl kurios atsiradimo pažeistuose grūduose gali kauptis žmonių ir gyvulių sveikatai pavojingi toksinai.
„Linas Agro“ atstovo teigimu, pagal Lietuvos standartizacijos departamentą leidžiamas užkrėstumas fuzarioze yra iki 1 proc. Deja, jau dabar yra nemažai ūkių, kuriuose šis procentas siekia net iki 10 proc. Tai reiškia, kad tokie grūdai negali būti superkami, nes galėtų sugadinti visą produkcijos partiją.
„Linas Agro“ argrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė tikina, kad kviečių fuzariozę žino visi dirbantys žemės ūkyje. „Su šia pavojinga liga ūkininkai susiduria laukuose bei grūdų supirkimo punktuose, kuomet ji jau būna sugadinusi užaugintų kviečių kokybę ir ūkininkų nervus. Net ir didelę patirtį turintys žemės ūkio specialistai fuzariozę sugeba suvaldyti tik iš dalies, nes ji itin glaudžiai susijusi su kviečių žydėjimu ir tuo metu ligai plisti palankiomis sąlygomis. Tai yra šiltas ir drėgnas oras, kai didesnė nei 80 proc. oro drėgmė išsilaiko dvi-tris paras. Suvaldyti šią ligą gana sunku – purkšti laukus fungicidais galima tik įpusėjus javų varpų žydėjimui, ir net pataikius tai padaryti laiku, dėl žemės sudėties ir derlingumo tame pačiame lauke skirtumų fungicidinis purškimas 100 proc. derliaus gali ir neišgelbėti. Bet kokiu atveju bandyti tikrai reikia, nes tai labai klastinga ir gaji liga, kuri per ligotus javus, jų sėklas persiduoda iš kartos į kartą“,- pataria agrotechnologijų mokslo daktarė.
J. Eimonto teigimu, fuzarioze užkrėstus grūdus galima atpažinti iš jų raukšlėtumo, baltos kaip kreida ar rausvos spalvos. Taip pat įsižiūrėjus matoma rausvos spalvos grybiena. Ir vis dėlto šis tyrimas turi savų niuansų. „Nors dauguma grūdų tyrimų laboratorijose atliekami specializuotais prietaisais, fuzariozė, kaip ir keletas kitų tyrimų, tokių kaip šiukšlinės priemaišos grūduose, yra nustatoma žmogaus akių ir rankų pagalba. Natūralu, kad dėl žmogiškojo faktoriaus klaidos galimybės ūkininkams gali kilti abejonių dėl pateikto rezultato teisingumo. Tokiu atveju mes visada skatiname savo klientus pasinaudoti savo teise laboratorijoje plombuoti mėginį ir siųsti jį ištirti į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Ten gautas rezultatas yra priimamas kaip neginčijamas arbitražo sprendimas. Mums svarbiausia, kad ūkininkams neliktų jokių abejonių dėl mūsų laboratorijų darbo. Skaidri veikla yra mūsų prioritetas“.
Nepaisant visų ūkininkus užklupusių problemų, J. Eimontas šias metais įžvelgia ir gerų tendencijų, susijusių su prognozuojamu geru kviečių derliumi. „Lyginant su praeitais metais, kviečių derlius, panašu, bus kur kas gausesnis nei pernai. Ir, jei nesutrukdys lietingi orai ar kitos priežastys, kviečių derlius kiekio prasme galėtų būti artimas rekordiniams 2020-iesiems, t .y., 4,7 mln. tonų, o bendrai visų grūdų – 7-7,5 mln. tonų. Turint tai omenyje, ūkininkus raginčiau nedelsti ir pasirašyti supirkimo sutartis, kad nebūtų taip, jog visiems vienu metu pradėjus vežti derlių, prisipildys elevatoriai, dėl ko savaime kils ir logistikos problemos. Šiais metais tai itin opi problema, mat ženkliai išaugus transportavimo kaštams, atitinkamai sumažėjo ir įmonių, teikiančių logistikos paslaugas. Kita priežastis – grūdų supirkimo kaina. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, prasidėjus grūdų supirkimo pikui, kaina krenta. Taip yra dėl to, kad grūdų laivais pirkėjas, matydamas didelę grūdų pasiūlą, ima mušti kainą. Tai yra natūralus laisvosios ekonomikos dėsnis. Reikia nepamiršti ir to, kad Ukrainoje jau atvertas grūdų koridorius, kas taip pat turės įtakos grūdų supirkimo kainai“,- įsitikinęs „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas.
