Ko reikia kokybiškai vejai: pagrindiniai priežiūros darbai
Vis labiau šylant orams ir daugiau laiko praleidžiant namuose, nuosavų namų gyventojai skuba mėgautis uždaru kiemu ir žaliuojančiomis vejomis. Norintiems turėti išpuoselėtą žolyną prie savo namų, pagrindinius priežiūros darbus reikėtų pradėti jau dabar.
AB „Linas Agro“ vejų produkto vadybininkas Vilmantas Petrauskas pasakoja, kokie yra pagrindiniai vejos prižiūrėjimo darbai ir ko reikia kokybiškai vejai?
Pirmieji darbai vejoje
Specialistas įvardina nuo ko reikia pradėti. Pirmasis darbas, kurį turime padaryti, jeigu yra pakankamai prikritusių sausų, silpnų žolių apačioje, tai išaeruoti bei išsišukuoti veją. Pasak eksperto, jeigu veja yra reta, ją reikėtų atnaujinti ir atsėti, papildomai paberiant sėklų. „Dar vienas darbas, kurį būtinai reikėtų padaryti, yra vejos tręšimas, ilgo arba greito veikimo trąšomis. Jeigu reikia, derėtų panaikinti samanas ir atidžiai apžiūrėti pievą bei nuspręst, ką su ja daryti ir po truputį imtis darbų. Kai įrenginėjama nauja veja, visi galvoja, jog saulei pašvietus ir pažiūrėjus į oro temperatūrą, jau galima sėti. Deja, tačiau sėklos pradeda dygti tik tada, kai dirvožemis įšyla bent iki 8 laipsnių šilumos, ir kartais žmonės, kurie žiūri ne į žemės, o į oro šilumą, pasėja gerokai per anksti. Tręšti ilgo veikimo trąšomis arba kontroliuojamomis išmaniosiomis trąšomis galima jau dabar, nelaukiant, kol prasidės lietūs. Trąšos tiesiog gulės dirvos paviršiuje ir mes jų neprarasime“, – pasakoja specialistas.
Teisingas pjovimo aukštis
V. Petrauskas pataria, kad pjovimo aukštį buitinėse vejose reikėtų laikyti apie 30-35 milimetrus, o jeigu prasideda sausra, pjovimo aukštį reikėtų pakelti iki 40-45 milimetrų. "Linas Agro" atstovo teigimu, žmonės dažnai mano, kad aukščiau pjaunant veją, ji atrodo gražesnė, tačiau jeigu pjaunama 50 milimetrų aukštyje, veja apačioje pradeda retėti. „Nereiktų vejos pjauti per aukštai, kai yra pakankamai drėgmės. Dažniausiai vejai reikalinga ir pavasarinė aeracija, kad išgrėbtume seną žolę ir ji nebūtų geltona, kai pjauname. Pjaunant žemai, veja dažnai įgauna geltoną spalvą, trūkstant maisto medžiagų, po pjovimo jai sunku atsistatyti. Jeigu vejos augimo aukštį laikome 30 milimetrų, pjauname, kai ji pasiekia 45 milimetrus. Pavasariniame etape tai gali būti 2-3 kartai per savaitę, o vasaros eigoje augimas šiek tiek sulėtėja, tai užtenka pjauti ir kartą per savaitę“, – tikina jis.
Kaip atsikratyti piktžolių?
Pasak eksperto, populiariausios piktžolės vejoje yra trauklapiai, kitaip vadinamos kiaulpienės. V. Petrauskas teigia, kad jas reikėtų naikinti herbicidais, kurių yra rinkoje. Specialisto teigimu, jeigu piktžolės maišo prižiūrėti žolyną, reikėtų pasikonsultuoti su profesionalais ir jas išnaikinti. „Būna vejose įsimetę ir dobiliukai. Jeigu vejose atsiranda labai daug laukinių dobiliukų, viena iš priežasčių yra per mažas azoto kiekis dirvoje, tad truputį patręšus veją, tų dobiliukų kiekis natūraliai sumažėtų“, – sako jis.
Vejos tręšimas
Pašnekovo teigimu, buitinės vejos, esančios prie namų, yra tręšiamos du ar tris kartus per metus. Pavasarį naudojame lėto arba greito veikimo pavasarines trąšas. Jo teigimu, jeigu buvo labai lietinga ir šilta, trąšos greitai suveikė ir išsinaudojo, galima naudoti tas pačias pavasarines trąšas ir antrą kartą. „Pirmas tręšimas šiuo atveju būtų balandžio pirmosios 10 dienų. Sekantis tręšimas greito veikimo trąšomis būtų gegužės mėnesio pabaigoje, galimas ir dar vienas tręšimas, priklausomai nuo to, kaip veja atrodo, kiek buvo drėgmės ir šilumos. Rugpjūčio pabaigoje turime tręšti rudeninėmis trąšomis arba jeigu naudojame greito veikimo trąšas, tada pavasarį naudojame jas. Jos veikia 3-4 mėnesius ir po to liepos pabaigoje ar rugpjūčio pabaigoje tręšiame rudeninėmis trąšomis. Jeigu nepatręšime vejos, gali būti, kad šaknų sistema nesivystys ir sausros ar agresyvesnės žiemos metu veja smarkiai išretės“, – tręšimo eigą aptaria jis.
Vejos laistymas
Anot V. Petrausko, laistymui reikėtų nusistatyti dirvos drėgmę su drėgnomačiu, o jeigu tokio neturite, reikia stebėti ar veja pradėjo džiūti. Jo teigimu, jeigu esate ją išaeravę ir patręšę, o ji atrodo negražiai ir jai trūksta drėgmės, tai laistymas turėtų būti gausus, bet retas. „Išpilate maždaug 20 litrų vandens kvadratiniam metrui per naktį ir tai darote kartą į savaitę, priklausomai nuo to, kiek veja yra sausa. Nelaistome kiekvieną vakarą po truputį, o turime lieti gausiai ir retai“, – pabrėžia jis.
Specialūs mišiniai vejos sodinimui
Pasak jo, visada turime pasirinkti veją pagal tai, kur mes ją sėsime. V. Petrauskas tikina, kad žolynas, kuris turi gilesnę šaknų sistemą bus ne toks dekoratyvus ir gražus, bet jis geriau atsigaus po sausrų ir turės reprezentatyvesnį vaizdą. „Jeigu mes sėjame pavėsyje ar kažkur žemesnėje vietoje, kur užmirkimai yra didesni, dedame daugiau raudonųjų eraičinų. Tada renkamės mišinius, kurie skirti pavėsiui, nes tos žolės ten geriau išsilaiko. Jeigu norime ant vejos sportuoti ir daryti sporto aikštelę, tai turime dėti daugiau komponentų, kurie nebijo išmindymo arba po išmindymo greičiau atsistato. Kiekvienai vietai yra specialūs mišiniai, į kuriuos įeina tam tikros žolių rūšys ir veislės, kurios atlaiko jūsų norimas sąlygas“, – aiškina specialistas.