Neįprasti gegužės orai Lietuvos ūkius paveikė skirtingai: vienur skaičiuoja nuostolius, kitur tikisi įprasto derliaus

Neįprastai ilgai – net kelias savaites – užsitęsusios pavasario šalnos pridarė nemažai žalos šalies ūkininkams. Ekspertų vertinimu, dalyje Lietuvos vietovių nušalo ištisi rapsų ir kitų pasėlių laukai. Vis dėlto, regionuose situacija – skirtinga ir nevienareikšmė, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Labiausiai nukentėjo Suvalkija

Vertinant duomenis iš didžiosios dalies Lietuvos ūkių pastebima, kad dėl gegužės mėnesiui nebūdingų orų labiausiai nukentėjo Suvalkijos ūkininkai. Tačiau ir šiame regione situacija – nevienareikšmė.

„Vieninteliame Šakių rajone buvo paskelbta sausra, kai Vilkaviškio ir kituose rajonuose lietaus, nors ir nedaug, bet buvo sulaukta – iki 17 mm per visą balandį, o gegužę – apie 40–50 mm. Be drėgmės trūkumo, pasėlius paveikė ir itin stiprios šalnos – nuo jų labiausiai nukentėjo rapsai: kai kuriuose ūkiuose pažeista apie pusę viso ploto“, – teigia „Linas Agro“ regiono agronomas Egidijus Bačinskas.

Jis priduria, kad „juodą darbą“ atliko ir kenkėjai – stiebiniai ir kopūstiniai paslėptastraubliai. Pasak specialisto, šiais metais – kaip niekad daug rapsų buvo pažeista šių kenkėjų. Efektyviai jų kontrolei rekomenduojama pasitelkti sisteminį insekticidą „Carnadine“, kuris paslėptastraublių kontrolei registruotas šių metų balandžio 28 d.

„Ten, kur buvo daug pažeistų pasėlių, juos labiau paveikė ir šalčiai – augalai neturėjo reikiamos apsaugos, nes jie buvo silpnesni. Labiau nukentėjo ir tie ūkininkai, kurie ūkininkauja durpinguose, lengvesnio tipo dirvožemiuose“, – sako E. Bačinskas.

Tokio tipo dirvose augančius augalus specialistas pataria gaivinti per lapus, pasitelkus „Megafol“, „Microfert“ biostimuliatorius. Juos rekomenduojama naudoti mišiniuose su azoto turinčiais produktais „Yara Vita Universal Bio“, „Yara Vita Thiotrac“, „Green Up“, „Ikar Elais Basic“, taip pat „Actiflow MCZ“, „Fixa Mg“, „Ikar Mendelenium“ mikroelementais ir „Thiomax Oil“, pastarasis kuris praturtina dirvožemį siera.

Rapsai nukentėjo ir Rytų Lietuvoje

Nors rytinėje Lietuvos pusėje, aplink Ukmergę ir Širvintas. ūkininkai pavasario darbus pradeda vėliau, grėsmingų šalčio žabangų neišvengė ir jie. Žemės ūkio ekspertai tvirtina: labiausiai nukentėjo rapsai.

„Vienareikšmiškai nukentėjo rapsai – yra pašalusių centrinių žiedynų. Vis dėlto, šis augalas – išskirtinis: net jei ir pažeistas centrinis stiebas, viską kompensuoti gali šoniniai stiebai. Tam reikėtų pasitelkti azoto kupinus produktus, pavyzdžiui, „Green Up“, kurio išeiga – 20 litrų vienam hektarui. Tačiau grėsmę, žieminiuose kviečiuose, kelia su šiluma ir krituliais atkeliavę patogenai bei kenkėjai, tad ūkininkams teks imtis papildomų apsauginių priemonių nuo septoriozės, dryžligės ir kitų ligų“, – sako „Linas Agro“ regiono agronomas Arnoldas Remeikis.

Septoriozės kontrolei agronomas pataria naudoti priemonę „Daxur“, o dryžligei – „Delaro forte“. Rūpinantis vėliavinio lapo apsauga, jis pataria atsižvelgti į tai, kokios priemonės buvo panaudotos pirmuosiuose purškimuose: jei pirmiausia panaudoti protiokonazolo turintys fungicidai, rekomenduojama rinktis „Revytrex“, „Daxur“ produktus su „Revysol“ veikliąja medžiaga.

„Tačiau jei pirmuosiuose purškimuose naudotos priemonės su „Revysol“ veikliąja medžiaga, būsimam purškimui verta pasitelkti laiko patikrintą ir užtikrintą, plačios registracijos fungicidą „Elatus Era“, – teigia A. Remeikis.

Šiaurės ir Vakarų Lietuva nuo šalčių – beveik nenukentėjo

Tačiau kitoje Lietuvos pusėje – Žemaitijoje ir šiauriniuose regionuose – situacija ūkiuose yra kur kas palankesnė. Šių regionų ūkininkai susidūrė su šalnomis, bet jos nebuvo tokios paveikios kaip likusioje Lietuvoje.

Kaip pasakoja „Linas Agro“ regiono agronomas Remigijus Laucius, Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ūkiuose nėra didelių iššalusių plotų. Tam įtakos turėjo ne tik didesnis kritulių kiekis, bet ir intensyvios ūkininkų pastangos apsaugoti savo pasėlius.

„Žinoma, ir čia turime pašalusių rapsų, kviečių, bet nedideliuose plotuose. Vis dėlto, gausesni lietūs, taip pat laiku, prieš šalnas priimti sprendimai – augalų tręšimas, jų pamaitinimas mikroelementais, biostimuliatoriais, kitų priemonių panaudojimas – leidžia tikėtis mažesnių nuostolių. Atsižvelgiant į tai, agrotechnologinius sprendimus rekomenduojama naudoti įprasta tvarka“, – sako R. Laucius.

Jis taip pat paaiškina, kad tuose pasėliuose, kuriuose norima išlaikyti didesnį derliaus potencialą ir pagerinti jau užmegztų grūdų kokybę, patariama rinktis „Ultricha N“ mikrobiologinius produktus, taip pat biostimuliatorių „Biimore“, ir juos purkšti per lapus. Turimais daugiamečių bandymų rezultatais, „Ultricha N“ itin padidina kukurūzų derliaus potencialią ir bulvių derlingumą, o biostimuliatorius „Bimore“ gerina javų ir rapsų derliaus kokybę.

Itin gausių kritulių sulaukė Šiaurės Lietuvos ūkininkai: vien Pasvalio rajone prieš daugiau nei savaitę per penkias dienas išlijo apie 75 mm lietaus – tai atitinka viso mėnesio kritulių normą. Kaip teigia šio regiono „Linas Agro“ agronomas Viktoras Mikaliūnas, nors dėl lietaus pertekliaus ūkininkams vis dar sunku įvažiuoti į laukus, ši drėgmė galėjo apsaugoti nuo šalnų.

„Kai žemė – pilna drėgmės, ji kyla aukštyn, palaiko aukštesnę oro temperatūrą pažemėje, tad ir šalčiai taip nepakanda augalų. Todėl mūsų ūkininkų laukai atrodo tikrai gražiai. Tačiau jei užeis karščiai, pasėliai vėl susidurs su iššūkiais. Vis dėlto, pirmiau vertėtų susidoroti su šalnų poveikiu, ir tik tada laukti vasaros“, – tikina V. Mikaliūnas.

Prireiks papildomų pastangų ir priemonių

Kaip pataria žemės ūkio ekspertai, norint atstatyti šalčio paveiktus pasėlius, pirmiausia reikėtų pasirūpinti fungicidine apsauga, o tik tada imtis papildomo tręšimo.

„Rapsų stiebai – suplyšę ir sutrūkę, o kenkėjai atvėrė žaizdas, per kurias į augalų vidų ir prasiskverbė šaltis. Atėjusi šiluma – palankus metas ligoms plisti, ir ne tik tarp rapsų, bet ir kviečių bei kitų pasėlių. Todėl dabar svarbiausia pasirinkti tinkamus, bet švelnius fungicidus: augalai – jau pažeisti neigiamos temperatūros, o stipresni preparatai juos gali dar labiau sužaloti“, – sako E. Bačinskas.

„Linas Agro“ duomenimis, Suvalkijos ūkininkai javų apsaugai nuo ligų renkasi produktus, turinčius protiokonazolo, pavyzdžiui, „Elatus Era“, „Delaro Forte“, „Soratel“, „Mirador“ ir juos naudoja pakaičiui su „Daxur“ bei „Revytrex“ fungicidais.

„Žemdirbystė Suvalkijoje turi labai gilias šaknis, o toks ūkininkų pasirinkimas yra būdas išvengti patogenų prisitaikymo prie veikliųjų medžiagų. Vis populiaresne tampa ir kviečių varpų apsauga: ūkininkai dažniausiai renkasi „Juventus“, „Soratel“ ir „Mirador“ fungicidų mišinius, taip pat „Elatus Era“ produktą“, – teigia agronomas.

Pasirūpinus fungicidine apsauga, specialistas vėliau pataria imtis papildomo tręšimo per lapus. Anot jo, kartu su trąšomis vertėtų panaudoti ir kitas priemones, pavyzdžiui, tirpias „NPK 20–20–20“ trąšas per lapus kartu su „Microfert“ ar „Megafol“ biostimuliatoriais, taip pat „Yara Vita Universal Bio“ su „Yara Vita Thiotrac“. Primenama pasitelkti ir mikroelementus: „Leaf Max“, „IKAR Mendelenium“ ir kt.

„Rapsų stiebai – pažeisti, tad juos tręšti per lapus bus efektyviau. To paties išvažiavimo į laukus metu mišinyje su fungicidais patartina augalams duoti ir „Megafol“, „Alcygol K“ priemonių. Visa tai leis sustiprinti patį augalą ir padės jam geriau maitintis“, – teigia „Linas Agro“ atstovas.

Reikia pasirūpinti ir kviečiais

Tuo metu V. Mikaliūnas pataria nepamiršti ir kviečių. Pasak jo, jau yra pasirodę vėliaviniai lapai, todėl visas dėmesys turėtų būti nukreiptas į juos. Pasvalio regiono agronomo teigimu, renkantis priemones, skirtas žieminių kviečių lapų ligoms kontroliuoti, Aukštaitijos ūkininkų pasirinkimai dažnai sutampa su ūkininkaujančių Suvalkijoje.

„Tačiau skirtumų pastebima atliekant fuzariozės kontrolę: ūkininkaujantieji aplink Pasvalį, varpų fuzariozę kontroliuoja tik tose kviečių veislėse, kurios yra jautrios šiai ligai. Varpų apsaugai jie renkasi fungicidų mišinius su metkonazolu („Juventus“) arba tebukonazolu ir azoksitrobinu („Mirador“)“, – sako ekspertas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad jei ši savaitė ūkininkams – paskutinė, kai naudojami augimo reguliatoriai, kitą savaitę vėl teks važiuoti į laukus su fungicidais.

„Tai – paskutinieji fungicidai, skirti būtent vėliavinių lapų apsaugai. Visą birželį javų lapai bus apsaugoti nuo drėgmės ir šilumos sukeltų ligų. Jei pasitvirtins prognozės, kad birželis nusimato lietingas mėnuo, teks žieminių kviečių varpas saugoti nuo varpų fuzariozės. Be viso to, vasariniuose pasėliuose jau yra sudygusios piktžolės, kurias irgi reikės išnaikinti. Tad ūkininkams nusimato tikrai nemažai darbų“, – teigia V. Mikaliūnas.