Nuėmus derlių, laukas savaime netampa švariu lapu naujam sezonui. Dirvožemyje lieka ankstesnių metų piktžolių sėklos, kurių dauguma daigumą gali išlaikyti ne vienerius ir net ne vieną dešimtį metų. Kiek jų sudygs ateityje, priklauso nuo oro sąlygų, sėjomainos, dirvos dirbimo ir piktžolių kontrolės. Šiandien priimti sprendimai gali turėti įtakos ir keliems sezonams į priekį, todėl specialistai ragina piktžolių kontrolę vykdyti atsižvelgiant ne tik į šių metų lauko poreikius.
„Piktžolės iš dangaus nepasisėja. Jei lauke yra tam tikras piktžolių sėklų bankas, jis bus ten ir po metų. Apskritai, piktžolių sėklos daigumą išlaiko nuo 5 iki 30 metų. Visgi, taikant specialius žieminiams rapsams pritaikytus metazachloro mišinius, piktžolių kiekį galima reikšmingai sumažinti“, – sako Linas Agro pesticidų produkto ekspertas Petras Kiseliovas.
Laukas turi atmintį
P. Kiseliovo teigimu, vienas svarbiausių dalykų ūkininkui planuojant piktžolių kontrolę žieminių rapsų pasėliuose – gerai žinoti savo lauko istoriją. Net kurį laiką konkrečiame lauke nematyta piktžolė nebūtinai iš lauko išnyko. Dirvožemyje esančios sėklos gali „išlaukti“ dygimui palankių sąlygų, o pajudinus dirvą ir joms gavus šviesos problema gali išryškėti iš naujo.
„Jei lauke ta piktžolė yra šiemet, tai reiškia, kad ją galime turėti ir kitąmet. Paprasčiausias būdas pasiruošti ūkininkui – pažinti savo laukus, žinoti, kokios piktžolės buvo prieš metus, kokios šiais metais, kokios buvo paskutinį kartą tame lauke auginant žieminius rapsus. Tuomet iškart galima pasirinkti sprendimus, kurie padėtų efektyviai kontroliuoti konkrečią lauko situaciją“, – aiškina P. Kiseliovas.
Pasak jo, universalaus derinio visiems laukams nėra – viena veiklioji medžiaga gali gerai kontroliuoti vienas piktžolių rūšis, tačiau būti silpnesnė prieš kitas. Todėl savo lauko pažinimas leidžia tikslingai parinkti efektyviausias piktžolių kontrolės priemones.
Piktžolių kontrolė – ne vieno sezono darbas
Net efektyviai vieną sezoną atlikta piktžolių kontrolė problemos galutinai neišsprendžia – šį procesą svarbu atlikti kiekvieną sezoną, atkreipia dėmesį P. Kiseliovas.
„Pagrindinius piktžolių kontrolės sprendimus žieminių rapsų pasėliuose reikėtų stengtis atlikti rudenį, o pavasariui pasilikti tik taisymą to, ko nepavyko padaryti prieš žiemą. Žinoma, rudenį ne visada galbūt bus tam tinkamos oro sąlygos, todėl sprendimus reikia derinti prie situacijos“, – pataria specialistas.
Jis pažymi, kad žieminių rapsų piktžolių kontrolės atvejais plačiausiai tarp ūkininkų naudojami metazachloro pagrindo preparatai.
„Metazachloras turi savo veikimo spektrą: prieš kai kurias piktžoles jis veikia labai gerai, prieš kitas – silpniau. Atitinkamai prie šios veikliosios medžiagos galime pridėti kitą veikliąją medžiagą ir taip spręsti konkrečias žieminių rapsų pasėlio problemas. Tiesa, mišiniams su metazachloru reikalinga drėgna dirva – tada jie veikia geriausiai. Jei yra sausa, veikimas bus silpnesnis. Vėlgi, viskas priklauso nuo konkrečios situacijos“, – aiškina P. Kiseliovas.
Tiesa, pasirinkus papildomą veikliąją medžiagą, gali pasikeisti ir visas suplanuoto purškimo scenarijus. Pavyzdžiui, P. Kiseliovo teigimu, metazachloro turinčių mišinių panaudojimo galimybės yra gana plačios – tinkamai parinkus jie gali būti naudojami ir po sėjos, dygimo metu ar rapsams sudygus. Tačiau pasirinkus konkrečius preparato derinius, pavyzdžiui, su klomazonu, panaudojimo laikas gerokai susiaurėja.
„Svarbu pabrėžti, kad mišinį su klomazonu galima naudoti tik iki rapsų sudygimo, ne vėliau kaip 3 dienos po sėjos. Pavėlavus jau galime pakenkti patiems rapsams: jie patirs stresą, pabals, prasčiau augs ar net visiškai žus“, – sako Linas Agro specialistas.
Galiausiai piktžolių kontrolė žieminiuose rapsuose svarbi ne tik dėl vienos rūšies pasėlio rezultato. Kuo daugiau piktžolių pavyksta suvaldyti dar prieš joms subrandinant ir išbarstant sėklas, tuo mažesnė tikimybė, kad jų atsargos dirvožemyje didės, o problema ateinančiais sezonais tame pačiame ar kituose ūkio laukuose plis toliau.
Klientų aptarnavimo centras