Per pasaulį ritantis javapjūtės sezonui, vis daugiau šalių fiksuoja rekordinius derlius. Jei spalį kiekvieną savaitę derliaus prognozės buvo didinamos Europoje ir šiauriniame pusrutulyje, prasidėjus lapkričiui aruodai pilnėja ir Pietų Amerikoje.
Pranešama, kad šiuo metu Argentinoje jau yra nuimta apie 12 proc. pasėlių, o vidutinis derlingumas siekia 2,43 tonos iš vieno hektaro. Fiksuojamas derlingumas – didesnis, nei laukta, o kai kuriuose šalies regionuose jis siekia rekordinį lygį. Bendras derliaus lygis gali siekti net 22 mln. tonų.
Rekordinių rezultatų laukia ir Europos ūkininkai. Vokietijos kooperatyvų asociacija šiais metais tikisi pasiekti 45,6 mln. tonų derliaus apimtis: tai – geriausias rezultatas nuo 2017 metų. Didžiąją dalį laukiamo derliaus sudarytų kviečiai – 23,3 mln. tonų, arba net ketvirtadaliu (26 proc.) daugiau nei metais anksčiau.
Europa didina vidaus vartojimą
Kone rekordiniai derliai Europoje atskleidžia ir kitą tendenciją: mažėja į regioną importuojamos žemės ūkio produkcijos apimtys, šalims pačioms apsirūpinant viduje užaugintais javais. Turimais duomenimis, 2025–2026 metų sezone, kuris prasidėjo liepos 1 d., Europos Sąjunga (ES) importavo 6,11 mln. tonų sojų miltų (pernai – 6,23 mln. tonų), 3,81 mln. tonų sojų pupelių (pernai – 4,59 mln. tonų), 5,38 mln. tonų kukurūzų (pernai – 7,29 mln. tonų) ir 1,26 mln. tonų rapsų sėklų (pernai – 2,19 mln. tonų). Skaičiuojama, kad importo į ES apimtys sumažėjo nuo 2 iki daugiau nei 42 proc.
Per tą patį laikotarpį ES į kitas šalis eksportavo maždaug 8,03 mln. tonų kviečių, kai metais anksčiau eksportuota 8,32 mln. tonų. Tačiau šiemet bendrija eksportavo daugiau nei dvigubai daugiau miežių – 3,76 mln. tonų, o prieš metus – 1,73 mln. tonų.
Savo atskiros politikos laikosi Rusija, kuri planuoja įvesti eksporto kvotas: jos gali siekti 20 mln. tonų – dukart daugiau nei prieš metus. Eksporto kvotas planuojama taikyti ne tik kviečiams, bet ir kukurūzams bei miežiams, o jos galiotų nuo kitų metų vasario 1 d. iki birželio 30 d.
Situacija JAV vis dar kelia klausimų
Kol pasaulio rinkas džiugina rekordiniai derliai, nerimo nuotaikas palaiko tebesitęsiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vyriausybės uždarymas, prasidėjęs spalio 1 d. Dėl šio įvykio spalį nebuvo išleista kasmėnesinė JAV Žemės ūkio departamento pasiūlos ir paklausos ataskaita. Vis dėlto, nepaisant neveikiančios vyriausybės, ataskaitą ketinama išleisti dar šį mėnesį.
Nedažnai pasitaikantis geopolitinis įvykis paveikė ir euro bei JAV dolerio kursą, kuris buvo nukritęs iki 1,14 JAV dolerio. Tai – žemiausias lygis nuo rugpjūčio 1 d. Tačiau po trumpalaikių sukrėtimų kursas po truputį stiebiasi aukštyn.
Pagrindiniai tarptautinei grūdų rinkai įtaką darantys rodikliai
|
|
2025–11–07
|
2025–10–10
|
2024–11–07
|
|
MATIF kviečių biržos kaina (gruodžio supirkimo kaina), Eur/t
|
191,50
|
189,25
|
226,75
|
|
MATIF rapsų biržos kaina (lapkričio supirkimo kaina), Eur/t
|
478,50
|
466,50
|
532,75
|
|
Dujų kaina (Dutch TTF), Eur/MWh
|
31,201
|
32,170
|
38,963
|
|
Brent naftos kaina, USD/barelis
|
63,63
|
62,73
|
75,63
|
|
Euro/dolerio santykis
|
1,15653
|
1,16228
|
1,08031
|
Komentaro autorius – Justas Eimontas, AB „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas
Klientų aptarnavimo centras