„Koncentruotos organinės trąšos – vienas efektyviausių būdų gerinti dirvožemio kokybę. Organinės trąšos – ne tik žaliava humuso gamybai, bet kartu užtikrina geresnę dirvožemio struktūrą, gerina drėgmės balansą ir vandens išlaikymą viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Be to, didėja mikroorganizmų bioaktyvumas ir bioįvairovė, o tai taip pat prisideda prie augalų gerovės“, – teigia „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.
Organinės trąšos yra natūralios medžiagos iš augalų ar gyvūnų atliekų, kurios praturtina dirvožemį, gerina jo struktūrą ir ilgainiui suteikia augalams būtinų maistinių medžiagų. Pasak A. Lukoševičiaus, šio tipo trąšos – augalų augimo sąlygų stabilumo garantas.
„Tręšiant organinėmis trąšomis, dirvožemis turi geresnes galimybes pasisavinti reikalingas maistines ir kitas medžiagas. Jomis praturtinta dirva taip pat lėčiau reaguoja į klimatinių sąlygų pokyčius: sausrą, drėgmės perteklių ir pan. Be to, dėl savo natūralios sudėties – jos dažniausiai gaminamos iš gyvūnų mėšlo – šios trąšos yra draugiškesnės aplinkai“, – teigia ekspertas.
Anot jo, savo sudėtyje organinės trąšos neretai išsiskiria ir dideliu mineralinių medžiagų – azoto, fosforo, kalio – kiekiu, o jos tokio tipo trąšose yra labiau apsaugotos nuo išplovimo į gilesnius dirvožemio sluoksnius.
„Vykstant mineralizacijos – sudėtingų organinių junginių yrimui į elementarius ir augalams lengvai įsavinamus mineralinius junginius – procesui, visi elementai yra ypač efektyviai pasisavinami. Todėl turime dvigubą efektą: ne tik geriname dirvožemio būklę, bet ir patręšiame augalus reikalingomis mineralinėmis medžiagomis. Dėl savo formos ir specifiškumo, organinės trąšos savo struktūroje gali sukaupti didelį kiekį vandens, dėl to dirvožemyje drėgmė išsilaiko ilgiau. Be to, augalai iš šių trąšų kur kas lengviau įsisavina mineralines medžiagas“, – vardija A. Lukoševičius.
Ūkininkams tenkantis trąšų asortimentas – itin platus: nuo mineralinių iki organinių, o jų pasirinkimą lemia daugybė veiksnių, vienas kurių – kaina. Mineralinių ir organinių trąšų kaina priklauso nuo žaliavų, gamybos proceso, transportavimo, rinkos paklausos bei naudojimo masto.
Kaip aiškina „Linas Agro“ ekspertas, vienam maistinių medžiagų kilogramui pigesnės yra mineralinės trąšos. Tačiau bendrame ūkio kontekste, organinių trąšų vertė yra ženkliai didesnė, nes gaunama nauda tręšiant augalus, o ilguoju laikotarpiu gerėja dirvožemio būklė.
„Ūkiai Europoje vis labiau atranda organines trąšas, ypač pagamintas paukščių mėšlo pagrindu, kurios, nors ir brangesnės, yra draugiškesnės aplinkai. Šios rūšies trąšų populiarumas išaugo dėl itin didelės vertės dirvožemio kokybės ir augalų augimo sąlygų gerinimui. Tačiau ir paukščių mėšlo pagrindu pagamintos organinės trąšos gali būti labai skirtingos, priklausomai nuo to, ar jos pagamintos iš dedeklių vištų, ar iš broilerių fermose užaugintų vištų mėšlo“, – sako A. Lukoševičius.
Jis paaiškina, kad broilerių fermose kraikui naudojami šiaudai, medžio pjuvenos, durpės ir kitos organinės medžiagos, o iš čia gauto paukščių mėšlo pagamintų organinių trąšų vertė bus mažesnė. Tuo metu dedeklių vištų fermose pagamintos trąšos yra ypač koncentruotos ir pasižyminčios aukšta mineralizacija, o jų vertė – bene aukščiausia rinkoje.
„Konkrečios trąšos išsiskiria itin ryškiu teigiamu poveikiu augalų augimo skatinimui, pavyzdžiui, išbėrus 500 kg tam tikrų trąšų viename hektare žemės prieš žieminių kviečių sėją rudenį, javų pasėlių derlingumas gali padidėti apie 20 proc.“, – teigia žemės ūkio ekspertas.
A. Lukoševičius išskiria ir kitas trąšas – broilerių fermose gaminamas „Orgevit NPK 4-3-2,5“, dėl jų gamybai naudojamo kraiko turimas ilgesnis mineralizacijos laikas.
„Tai reiškia, kad dirvožemyje ilgiau didinama organinių medžiagų koncentracija, jaučiamas ilgalaikis dirvožemio gerinimo poveikis. „Orgevit NPK 4-3-2,5“ sudėtyje yra didelis kiekis azoto, fosforo ir kalio, kurie skatina augalų šaknų sistemos, taip pat augalų antžeminės dalies intensyvų augimą. Tai – puikus pasirinkimas siekiantiems ilgalaikio efekto“, – tvirtina A. Lukoševičius.
Ieškantiems dar intensyvesnių sprendimų, specialistas pataria rinktis organines trąšas „Green Circle NS 12-34“, kurios – visiškai augalinės kilmės, praėjusios fermentacijos procesą, todėl jų mineralizacijos koeficientas yra ypač aukštas.
„Šios trąšos neturi analogų tiek dėl sudėties, tiek ir dėl intensyvumo skatinant augalų augimą. „Green Circle NS 12-34“ sudėtyje yra 12 proc. azoto, net 34 proc. sieros trioksido, taip pat kalio, fosforo, kalcio, magnio ir įvairių mikroelementų. Šių trąšų organinėje formoje yra apie 16 proc. amino rūgščių ir net 20 proc. huminių rūgščių, kurios aktyvuoja tiek dirvodaros procesus, tiek ir dirvožemio mikroorganizmus“, – teigia „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas A. Lukoševičius.
Jis pabrėžia, kad „Green Circle NS 12-34“ organinės trąšos gali būti naudojamos rudenį, kaip azoto trąšos, ypač žieminių rapsų pasėliuose, bet tinka ir javų pasėliuose, kai laukuose – daug šiaudų, o dirvoje – mažas kiekis mineralinio azoto.
„Pastarasis reikalingas humifikacijos procesui, kai šiaudai yra skaidomi mikroorganizmų, taip pat pradiniam augalų augimui. Šios trąšos – nepamainomas sprendimas pavasarį tręšiant javus ir rapsus, kai norisi ne tik pagerinti dirvožemį, bet ir kartu pamaitinti augalus azoto ir sieros elementais“, – sako „Linas Agro“ atstovas.
Jis paaiškina, kad dvejus metus Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute buvo atliekami tikslieji žieminių kviečių pasėlių tręšimo „Green Circle NS“ trąšomis bandymai. Remiantis gautais rezultatais, šių trąšų naudojant 200 kg viename hektare derlius išaugo 545 kg viename hektare, o tręšimo normą padidinus iki 600 kg viename hektare, derliaus prieaugis siekė 1310 kg viename hektare.
Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.
Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.
Klientų aptarnavimo centras