Vasarinių javų agrotechnika birželio mėnesio antroje pusėje

2022 06 20

Vasarinių javų agrotechnika birželio mėnesio antroje pusėje

Birželio vidurys. Vasara tęsiasi. Prognozuojama dienos orų temperatūra dažniausia būna 16-25 0 (visiškai optimali), o dirvožemiuose yra pakankamos drėgmės ir reikalingų maistinių mineralinių elementų atsargos.

Jei iki rugpjūčio vidurio nebus meteorologinių kataklizmų, tai šią vasarą Lietuvoje tikimasi prikulti daugiau grūdų iš viso, o vasarinių javų vidutinis derlingumas turėtų būti aukštesnis nei 2021 metais, žinoma, jei Lietuvos nepasieks pietų Europoje dabar esantys karšti orai. Tačiau ūkininkų ilgametė patirtis padėjo jiems teisingiau įvertinti šio pavasario klimatinį potencialą ir teisingiau paskaičiuoti, kokias tręšimo ir pesticidų normas jie gali skirti savo pasėliams. Tą rodo tiek žiemkenčių, tiek vasarojaus pasėlių gera, o kartais ir puiki būklė. Jei žieminiai javai jau praėjo apsivaisinimo procesą, tai vasariniai – dar tik ruošiasi. Vasariniai miežiai šių metų trečią birželio savaitę tebuvo pasiekę VII-VIII  organogenezės vystymosi etapą, priklausomai nuo sėjos laiko, geografinio adreso, dirvožemių rūšies ir kita. Vasariniai javų pasėliai mažai išretėjo, nes po sėjos buvo vėsoki orai ir dygimo bei pirminio augimo tempai buvo nuosaikūs, dėl to turėjo sąlygas suformuoti stipresnę šaknų sistemą. Daugumoje atvejų vasarinių miežių ir kviečių pasėliai buvo pasiekę Lietuvai būdingus pasėlių tankumo parametrus: 5,5-6,5 mln. ha-1 stiebų. Po apsivaisinimo proceso pradžios, praėjus 12-20 parų pasėlių produktyvus tankumas sumažės iki 4,5-5,5 reikšmių, nes nemaža dalis šalutinių ūglių neapsivaisins ir palaipsniui nunyks, o kita dalis nunyks dėl įvairiausių kitų priežasčių.

Mums svarbu vasarinių javų pasėlius tinkamai patręšti per lapus, apsaugoti nuo žalingiausių ligų bei kenkėjų. Rasti būdus išsaugoti augalų fotosintezės produktyvumą normos ribose, net esant permažai saulėtų valandų. Ir sustiprinti žiedynų varputėse vystymosi kokybę, o tai padidintų apsivaisinimo proceso našumą net iki 90-95 %. Dėl to vasarinių kviečių pasėlius iki jų žydėjimo reikėtų dar kartą nupurkšti trąšų, fungicidų, insekticidų, augimo reguliatorių bei biologinių preparatų mišinio tirpalais: fungicidas „Elatus Era“ (0,8 l ha-1) arba „Revytrex“ (1,0 l ha-1) + insekticidas + „Mavric“ (0,2 l ha-1) + mikroelementai „Fixa Mg“ (1,0 l ha-1) + „Yelia NPK“ (2 kg ha-1) + „Thiomax Oil“ (1,0 l ha-1) + „Azo-speed“ (5-10 l ha-1). Pastarieji purškimai apsaugo augalus nuo vėliau plintančių ligų ir kenkėjų, bei paskatina augalų augimą. Mažina mikroelementų ir azoto galimą deficitą augaluose aplamai ir varputėse konkrečiai, o tai didina grūdų kiekį varpose. Gerina žiedų kokybę ir didina būsimo apsivaisinimo laipsnį. Tolimesnis vasarinių javų augimas, jų masės kaupimas bei vystymosi proceso tempai birželio mėnesį daugiausiai priklausys nuo orų temperatūros kaitos, nes drėgmės atsargų dirvožemyje jau dabar turime bent 3 savaitėms. Orų sąlygų prognozės (nors jų patikimumas ir yra žemas) rodo, kad birželio orai gali būti optimumo ribose ir šiek tiek vėsesni nei buvo 2021 metais. Vidutinė mėnesio temperatūra turėtų būti 18-24 0C. Kritulių suma bus didesnė nei įprastai. Turėsime mažiau saulėtų ir daugiau debesuotų dienų, o visa tai kels pasėlių išgulimo pavojų (ypač tankesniems ir gausiai azotu tręštiems). Todėl šiuose per tankiuose pasėliuose reikėtų vengti pakartotinų antžeminių tręšimų azoto trąšomis, siekiant išvengti pasėlių išgulimo prieš javų apsivaisinimą - birželio trečią dekadą. Tokiu atveju, jei pasėlių būklė reikalauja papildomo azoto, tai jį pasėliams atiduokite per lapus. Nes tręšimai per lapus javų stiebus daugiau storina nei ilgina. Primename, kad per šį mėnesį vasariniai kviečiai ir miežiai praeina VII, VIII, IX ir X organogenezės vystymosi etapus. Anksčiau pasėti vasariniai miežiai gali pasiekti ir XI vystymosi etapą. Po miglinių vasarinių javų apsivaisinimo proceso jų pasėliai eiliniuose ūkiuose dažniausiai dar du kartus tręšiami per varpas, į kurių darbinį tirpalą, esant reikalui, įmaišome ir insekticidų, ir fungicidų. Komerciniuose stambiuose ūkiuose dažniau naudojamos tiksliosios intensyvios auginimo technologijos, o preparatų pasirinkimą nulemia dirvožemio savybės bei pasėlių įvertinimo duomenys bei naudojamų auginimo technologijų specifika.

Varpų produktyvumo didinimas. Ūkininkai gerai žino, kad miglinių javų būsimo derliaus dydis priklauso nuo pasėlio produktyvaus tankumo, varpoje esančių grūdų skaičiaus bei jų vidutinės masės.

Paskaičiuokime! Skaičiavimams imame kuklią pasėlių tankumo reikšmę – 4,0 mln. ha-1, produktyvių stiebų. Tebūnie, varpoje tik 30 grūdų, tada gauname sėklų kiekį 120 mln. ha-1. 1000 sėklų masė – 40 g. Tokiu atveju, grūdų derlius bus 4,8 t ha-1. Jei padidintume 1000 grūdų masę iki 42 g, tai pasėlio derlingumas padidėtų iki 5,04 t ha-1. Naujos vasarinių kviečių veislės jau dabar gali išauginti 45 gramus sveriančius 1000 grūdų, tai 120 mln. grūdų masė siektų apie 5,4 t ha-1. Tai visa tona daugiau nei vidutiniškai išauginame šalyje.

Tokį grūdų masės padidėjimą dar galima gauti ir šią vasarą, jei žieminių kviečių pasėlius patręšite per lapus du kartus: pirmą kartą liepos pradžioje, o antrą kartą po 7–10 dienų po pirmojo tręšimo. Tręšimo darbinis tirpalas sudaromas iš 20 l ha-1 „Azo-sped“ (azotas) + „Yelia NPK“ (3–5 kg ha-1) (kalis) + „Thiomax Oil“ (1 l ha-1) (siera, magnis, boras, molibdenas) + „Microfert“ (0,3–0,5 l ha-1) (amino rūgštys). Antrąjį kartą pasėlius tręšiame tik azoto trąšomis Azo-speed (20 l ha-1).

Su tręšiamuoju tirpalu augalai gauna svarbiausių elementų, kurie reikalingi intensyviam augalų augimui ir derliaus formavimui, kartu aktyvinamos šaknys, kurios tuo metu pradeda prarasti savo jėgas, o tai pagerina augalų mitybinę aplinką dirvoje ir augalų sveikatingumą ilgesnį laiką. Šios tręšimo rekomendacijos galioja ir kitų rūšių vasarinių miglinių javų pasėliams.

Tręšimų per lapus efektas neapsiriboja tik grūdų masės didėjimu. Tiksliųjų ir gamybinių bandymų duomenys rodo, kad tokie tręšimai per lapus dar stabdo grūdų nunykimą varpose ir didina baltymų bei glitimo kiekį grūduose. Dėl to javapjūtės metu varpose būna 2-3 vnt. grūdų daugiau nei pasėliuose be tręšimų per lapus. O tai sudaro sąlygas papildomam 200–400 kg ha-1 derliaus priedui. Tokiu būdu galima pirmąją liepos dekadą dar padidinti žieminių kviečių derlingumą apie 0,8–1,2 t ha-1. Tokio derliaus priedo vertė būtų 270–380 eurų, o maksimalios sąnaudos tręšimams per lapus – apie 150 eurų pasėlių hektarui.

Šiaudai - vertinga organinė trąša

Vasarinių javų pasėlių tankumas yra didesnis nei vidutiniais metais, todėl ir šiaudų masė šiemet bus didesnė. Šiaudai gali būti vertinga trąša, jei tinkamai juos panaudosime. Po javapjūtės susmulkintus šiaudus apipurškę biologiniu net 7 skirtingus mikroorganizmus bei jų fermentus turinčiu produktu „Biotero“ (0,5 kg ha-1) ir atlikę seklų skutimą, sukuriame idealias sąlygas humifikacijos procesui, kuomet organinės medžiagos palaipsniui virsta humuso. „Biotero“ sudėtyje esantis gausus skirtingų mikroorganizmų rūšių kiekis, turi labai ryškų teigiamą poveikį dirvodaros procesams, kuomet dirvožemis gerėja ir tampa stabilesnis ilguoju periodu. Dėl teigiamo „Biotero“ sudėtyje esančių mikroorganizmų poveikio pagerėja dirvožemio struktūra, geriau išlaikoma drėgmė ir deguonis, sumažinamas fosforo, kalio ir ypač azoto išplovimas iš dirvos, sumažėja patogenų išplitimas ir jų žalingumas augalams, padidėja augalams prieinamų maisto medžiagų kiekis. Naudojant pilną mikroorganizmų technologiją „Biotero“ (išpurškiami ant šiaudų) + „BIO NPK Powder“ (išpurškiami ant pasėlių) gaunamas didžiausias efektas tiek gerinant dirvožemio struktūrą, elementų prieinamumą augalams, stimulą šaknų sistemai, bei sveikesnei aplinkai ir augalų derlingumui. Kartu sumažinama vėjo ir lietaus erozija, nes keičiasi dirvožemio struktūrą ir ženkliai sumažina dulkinės frakcijos kiekis. O svarbiausia, kad mikroorganizmų poveikis dirvožemiui yra stabilus ir padidėjęs humuso kiekis yra ženkliai tvaresnis, nes turi didesnį anglies ir azoto santykį.

Kviečių grūdų eksporto iššūkiai

Ūkininkai gerai supranta, kad konkurencija tarp norinčių įeiti ar išlikti tarp pasaulio šalių, eksportuojančių kviečių grūdus, kasmet didėja. Siekiant būti patikimu ir konkurencingu pasaulio rinkose, reikia atitikti kelis reikalavimus. Pirmasis iš jų – sąžiningas sudarytų sutarčių vykdymas. Antrasis – išmokti išauginti aukštos kokybės grūdus, kurie tenkintų reiklių pirkėjų keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, Pietų Europoje labai mėgstami įvairių rūšių spagečiai, o jie gaminami iš aukščiausios kokybės vasarinių kviečių miltų. Praktika rodo, kad Lietuvos ūkininkai gali išauginti tokius grūdus, kurie tenkina skirtingų pirkėjų reikalavimus. Trečiasis reikalavimas – didelis siūlomos produkcijos kiekis. Taip yra todėl, kad stiprių importuotųjų nedomina maži siūlomos produkcijos kiekiai – jiems reikia pasiūlyti bent 50 tūkst. tonų vienareikšmės kokybės grūdų. Ketvirta sąlyga – išauginti grūdai privalo būti tos pačios veislės ir tų pačių metų derliaus. Lietuvoje kartais naudojami kviečių (žieminiai + vasariniai) arba skirtingų veislių grūdų mišiniai. Rečiau siūlomos skirtingų metų derliaus grūdų partijos, nors būna ir tokių atvejų. Ketvirtos sąlygos reikalavimus lengviau išpildo pagrindiniai Lietuvos ūkininkų konkurentai –Ukrainos ir Rusijos grūdų augintojai. Mūsų nuomone, labai svarbus faktorius yra grūdų savikainos ir eksportuojamų grūdų supirkimo kainų tarpusavio santykis. Bent iki šiol grūdų auginimo ir jų eksporto verslas Lietuvoje buvo pelningas. Tikimės ir tolimesnės sėkmės.

Andrius Lukoševičius, AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Albinas Šiuliauskas, VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas

 

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką