Ne tik sausra buvo kalta...

Šiemet Lietuvoje prikūlėme apie 25-30 % mažiau grūdų ir rapsų nei 2016 ar 2017 metais, ir to pakako, kad net sumažėtų šių metų trečiojo ketvirčio šalies BVP vertė. Žinoma, dauguma gyventojų, tarp jų net ir ūkininkų, yra įsitikinę, kad kultūrinių augalų derlingumo dydžius sumažino tik buvusios šiųmetės sausros. Didžiąja dalimi – taip. Tačiau ne tik sausros buvo kaltos dėl šią vasarą patirtų derliaus nuostolių.

Nepalankios sąlygos (sausros) paaštrino ir kitų veiksnių, mažinančių augalų produktyvumą, įtaką. Tą rodo ir ekspedicinių tyrimų duomenys, kai greta esančiuose ūkiuose javų derlingumas skyrėsi net 2-4 t ha-1. Šių skirtumų priežastis buvo ūkininkų gebėjimų įvairumas, įvertinant realią padėtį ir atitinkamai keičiant naudojamą agrotechniką.

Neigiamos įtakos pasėlių derlingumui turėjusius veiksnius galima suskirstyti į objektyvius (nepriklausomus nuo žmogiškojo faktoriaus) ir subjektyvius (agrotechninės klaidos).

Objektyvūs veiksniai, turėję neigiamos įtakos pasėlių derlingumui:

• Po labai lietingo 2017 metų rudens susidaręs didelis drėgmės perteklius dirvožemiuose. Jis buvo juntamas ir 2018 metų kovo, balandžio mėnesiais. Tai stipriai suvėlino žiemkenčių pavasario priežiūros ir vasarojaus sėjos darbų pradžią.
• Po dvejų iš eilės lietingų 2016 ir 2017 metų pakito dirvožemių fizinės ir agrocheminės savybės. Antai, dėl ypač didelio drėgmės pertekliaus ir nesiliaujančių kritulių labai suprastėjo dirvožemių struktūrinė būklė. Primename, kad suirus struktūriniams dirvožemio agregatams (grumsteliams), kompleksinis dirvų našumo įvertinimas vidutiniškai sumažėja 8-12 boniteto balų, priklausomai nuo dirvožemių granuliometrinės sudėties. Be to, praėjusių metų vasarą, rudenį ir žiemos pradžioje vandens perteklius dirvožemiuose skatino tirpių maistinių mineralinių elementų išsiplovimą į gilesnius žemės horizontus. Paskaičiuota, kad praėjusį rudenį iš dirvų 0-40 cm horizonto jau buvo išsiplovę apie 25-40 kg ha-1 azoto, 10-15 kg sieros, 10-12 kg kalcio, 8-10 kg kalio bei 5-8 kg ha-1 fosforo, lyginant su buvusiais kiekiais vasaros metu. Mineralinių maistinių elementų išsiplovimas 2017 metų rudenį dirvožemių našumą dar sumažino 5-7 balais. Ilgalaikis dirvožemių permirkimas ne tik didino dirvožemių susislėgimą, bet ir stipriai mažino mikrofloros dirvožemyje kiekį bei jos aktyvumą. Taigi, dar iki sausringos vasaros buvo pastebimai sumažėjęs dirvožemių našumas.
• Žieminių ir vasarinių javų sėjai buvo naudojamos žemos kokybės sėklos, kurią nulėmė dėl lietingų orų stipriai vėlavusi javapjūtė. Gamybinių bandymų duomenys parodė, kad praėjusią vasarą pasėliai, gauti iš sertifikuotų sėklų, buvo net 0,75-2,0 t ha-1 derlingesni, nei sėklai naudojant savo ūkyje išaugintas. Be to, sėklų kokybės įtaka augalų derlių dydžiams buvo didesnė aukštesnio našumo žemėse. Be abejo, šis sėklų kokybės veiksnys tik dalinai gali būti priskirtas objektyviems veiksniams, nes buvo galimybė nusipirkti ir sertifikuotų sėklų.

Subjektyvūs veiksniai, turėję neigiamos įtakos pasėlių derlingumui:

• Per žemos žiemkenčių pavasarinio ir vasarojaus priešsėjinio tręšimo normos. Antai, nors pavasarį ūkininkai buvo informuoti apie esamą didelį mineralinio azoto dirvožemiuose deficitą, tačiau tik retas iš jų padidino šių trąšų normas. Nors vėliau (gegužės antra pusė) pasėliai ir buvo pakartotinai tręšiami azoto trąšomis, tačiau sausra jau buvo išdžiovinusi dirvožemių viršutinį horizontą ir pakartotino tręšimo efektyvumas buvo menkas. Ypač nukentėjo vėlyvos sėjos vasarojaus pasėliai. Šios vasaros patirtis mus paskatins daugiau domėtis skelbiama informacija apie faktines dirvožemių savybes ir naudoti didesnes (apie 120 kg ha-1) žiemkenčių bei vasarojaus ankstyvo pavasarinio tręšimo azoto normas.
• Nepakankamo dydžio tręšimų per lapus normos ir per retas šių tręšimų kartojimas sausros sąlygomis. Šių metų vasarą didelį efektyvumą turėjo tiek žieminių, tiek vasarinių javų tręšimai per lapus, naudojant maitinamąjį tirpalą: karbamidas (5-7 kg ha-1) + Bratan Foliar NPK 18-18-18+mikro (4-5 kg ha-1) + Thiomax Oil (2-3 l ha-1) + Microfert (1 l ha-1). Tokiu tirpalu augalai aprūpinami maisto medžiagomis apie 7 dienas, po to tręšimai kartojami. Tačiau nemaža ūkininkų dalis taupė.
• Dėl priežiūros klaidų nesugebėta labiau apsaugoti žieminių rapsų pasėlius nuo ankštarų augale ir sėklų ankštarose padidinto nunykimo. Sausros sąlygomis gerą efektą gavome žieminių rapsų pasėlius iki jų žydėjimo pradžios patręšę per lapus darbiniu tirpalu: karbamidas (5-7 kg ha-1) + Ubinas NPK 20-20-20+mikro (5 kg ha-1) + Microfert (1 l ha-1) + Thiomax Oil (3-5 l ha-1), o ankštaroms susiformavus – karbamidas (20 kg ha-1) + Yelia NPK (3-5 kg ha-1) + Thiomax Oil (3-5 l ha-1).
• Per mažai auginta posėlinių augalų, kurie ne tik išsaugojo lietingą rudenį dirvoje esančias maisto medžiagas, bet į dirvą įterpta jų masė sausros metais padėjo labiau išsaugoti drėgmės atsargas dirvoje, ir sąlygos augalams augti buvo akivaizdžiai palankesnės. Pasirinktas posėlinių augalų auginimui garstyčių ar garstyčių ir šakninių ridikų mišinys per trumpą laiką užaugina didelį kiekį žaliosios masės, kuri, įterpta į dirvą, ženkliai ją praturtina.

Galime pasiguosti tuo, kad šių metų vasaros sausra gerai išryškino mūsų daromas agrotechnines klaidas, į kurias normaliais metais net nekreipiame dėmesio.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122