Neskubėkime išbrokuoti prastesnių pasėlių
Šiais metais buvo labai ilgas ankstyvasis pavasaris – apie 40 parų. Pasiekėme Beniliukso šalių klimatinę normą – ilgi, vėsoki (0-10 °C), lietingi orų periodai, prasidedantys vasario trečiąją dekadą ir besitęsiantys iki balandžio pradžios. Per šį laikotarpį žiemkenčiai praeina „reabilitaciją“, per kurią geriau išryškėja, kiek pasėlyje dar yra gyvų augalų. Būtent balandžio pirmoji dekada yra optimalus laikas daug tiksliau įvertinti žieminių javų ir rapsų pasėlių faktinę būklę ir priimti sprendimus, ką daryti toliau.
Įvertinę pasėlius, nutariame:
- ar tikslinga žiemkenčių pasėlius palikti tolesniam auginimui, ar, juos išarus, sėti vasarojų;
- jei pasėlius nutariame palikti, tai reikia patikslinti pirminės pasėlių priežiūros darbų sudėtį ir jų eiliškumą;
- jei pasėlių faktinė būklė neatitinka reikalavimų, kad juos paliktume tolesniam auginimui, tai tada:
- privalome nuspręsti, kaip pašalinti dar likusius gyvus augalus (palikti pasėlyje, išarti arba giliau išpurenti dirvą);
- nusprendžiame, kokia vasarojaus rūšimi atsėjame išgedusius žiemkenčius, ir sukuriame jų atsėjimo būdą.
Kai kurie ūkininkai per daug anksti atliko ankstyvąjį žiemkenčių pasėlių įvertinimą ir, žinoma, negavo reikiamo tikslumo duomenų apie juos. Kovo mėnesį ne visada lengva atskirti labai pažeistą augalą nuo silpnai ar vidutiniškai pažeistų, ypač tuose pasėliuose, kurie mažesniu ar didesniu mastu nukentėjo nuo žiemos veiksnių. Sunkiau sekėsi testuoti ir vėlyvos sėjos žiemkenčius, ypač spalio sėjos žieminius kviečius. Pastebėjome, kad kai kurie ūkininkai jau aria žieminių rapsų ar žieminių javų pasėlius ir jų vietoje jau sėja arba ruošiasi sėti vasarojų. Keliose vietose patikrinome šių „išbrokuotų“ pasėlių būklę. Iš trijų laukų tik viename jų pasėliai neatitiko minimalių reikalavimų, kad juos galėtume palikti tolesniam auginimui. Tai buvo išmirkusių (iššutusių) žieminių rapsų pasėlio dalis, esanti lauko viduryje. Taip, iš tokio pasėlio derliaus neužauginsi. Kitame rugsėjo mėnesio sėjos žieminių rapsų pasėlyje augalai tikriausiai ilgai dygo, balandžio pradžioje daugumą sudarė tik 2-3 lapelių tarpsnio augalai, tačiau jų buvo daug – 32 vnt. m-2. Vadinasi, iš jų galime išauginti normalų pasėlį, iš kurio tikrai įmanoma gauti iki 2,0-2,5 t ha-1 rapsų sėklų. Žinoma, šių augalų ir žydėjimas, ir sėklų branda vėluos. Trečiame lauke, kuriame rapsai buvo pasėti rugpjūčio trečiąją dekadą, augalai buvo stiprokai pažeisti šalčio, vieni jų buvo išdžiūvę, o kitų augimo kūgelyje dar matėsi žalių lapelių. Tokių gyvų augalų suskaičiavome apie 16 vnt. m-2. Perpjovus išilgai šaknis, matėsi, kad jos sveikos, nors ir plonokos. Patarėme šį lauką taip pat palikti. Balandžio trečiąją dekadą tikrai galėsime jau geriau įvertinti šio lauko rapsų faktinę būklę ir galutinai nuspręsti jo tolesnį likimą.
Panašiai elgiamės ir su vėlyvos sėjos žieminių kviečių pasėliais. 2016 metų spalio pabaigoje ir pakartotinai 2017 metų kovo pradžioje atlikti žieminių kviečių įvertinimai parodė, kad spalio sėjos (ir dar pasėjus sudygusius varpose grūdus) pasėlių būklė buvo žemesnė negu vidutinė arba silpna. Pastaruosiuose pasėliuose augalai dar nebuvo pradėję krūmytis, o kai kurie tebuvo suformavę vos 1-1,5 lapelio. Kovo mėnesio pradžioje šių pasėlių vertinimai didesnės naudos nedavė. Lapeliai buvo apdžiūvę, šaknelės silpnos, bet gyvos. Ir vėl reikia laukti balandžio trečios dekados, kad galėtume tiksliau įvertinti tokius pasėlius.
Vėlyvos sėjos kviečiai durpžemyje. Balandžio pirmąją dekadą augalai turėjo vos 3-4 lapelius, dar nepradėjo krūmytis. Pasėlio tankumas vidutinis. Tokį lauką galima palikti tolesniam auginimui, nors, aišku, derlingumo rekordų tikrai nesitikima.
Balandžio pabaiga – gegužės pradžia dar yra tinkamas laikas vasarojaus sėjai. Jau įprasta, kad po išgedusių žiemkenčių vasarojus sėjamas vėliau nei pagal sėjomainos schemas iš anksto paruoštuose sėjai laukuose. Iki galutinio žiemkenčių išbrokavimo ir jų atsėjimo vasarojumi dar turime 10-15 dienų.
Skatiname Jus neskubėti išbrokuoti visų silpniau ar vidutiniškai pažeistų žieminių rapsų ir kviečių, nes tai ūkiams brangiai kainuoja. Pirma, prarandame didžiąją dalį lėšų, išleistų žiemkenčių rudens vegetacijos metu (žemės dirbimas, dalis trąšų, sėklos, priežiūros darbai). Antra, žiemkenčių persėjimo darbai – papildomas pavasario laikas, dėl to atitinkamai vėluoja vasarojaus sėja. Nei vieno, nei kito ūkiai per daug neturi.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122