Pelningai auginti pupų pasėlius – misija įmanoma

2020 01 16

Pelningai auginti pupų pasėlius – misija įmanoma

Pupinių javų auginimo „aukso amžius“ Lietuvoje ilgai neužtruko. Šis pavasaris jau bus trečias, kai dėl mažėjančių jų supirkimo kainų, pasėlių plotai kasmet mažėja. Jei 2018 metais pupų buvo pasėta 73,2, tai 2019 m. – 50,3 tūkst. hektarų. Šį reiškinį iššaukė ne tik iš esmės sumažėjusios pupų ir žirnių sėklų supirkimo kainos bei poreikis rinkoje, bet ir ES direktyva, neįskaityti ankštinių javų pasėlių į „žalinimo programos“ reikalaujamų augalų sąrašą, jei jie auginami pagal įprastines technologijas. Tam didelę įtaką taip pat turėjo ir 2018–2019 metų stipriai sausringi pavasariai ir vasaros, kai apie 1,5 karto sumažėjo ankštinių javų vidutiniai derlingumo dydžiai. Mažiausiai nuostolių per šį laikotarpį padarė pupų pasėliai, o tai rodo, kad jų auginimas vis dar gali būti pelningas, jei jų vidutinis derlingumas viršytų nors 3,0–3,5 t ha-1.

Net 2018–2019 m. sausringų vasarų sąlygomis atskiri ūkiai aukšto našumo priemolių žemėse vidutiniškai prikūlė net 3,5–4,5 t ha-1 pupų sėklų. Pupų derlingumo potencialą Lietuvoje daug geriau parodo gauti rezultatai Augalų veislių tyrimo skyriuose, todėl pateikiame populiariausių jų veislių aprašus.

Potencialiausios pupų veislės – „Fuego“ ir „Vertigo“

Pupų veislė „Fuego“ yra stambių grūdų, aukšto derlingumo ir padidinto atsparumo ligoms veislė. Ji sukurta Vokietijoje, sėklininkystės kompanijoje „NPZ“, o Lietuvoje registruota 2009 metais. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti 2007–2008 m. Kauno ir Pasvalio AVTS. Tyrimų metais gautas vidutinis 6,47 t ha-1 grūdų derlingumas. Didžiausias šios veislės pupų derlingumas gautas 2008 m. Kauno AVTS – jis siekė 8,00 t ha-1. Čia pasėlio tankumas buvo 0,402 mln. ha-1 stiebų, augale buvo 10,4 ankščių, kurių viduje – vidutiniškai 3,05 grūdai.

Grūdai labai stambūs, 1000 grūdų masė – 654,43 g. Grūdų baltymingumas – 31,1–32,7 proc. Grūdai palyginti gerai laikosi ankštyse, jų atsparumas išbyrėjimui iš anskčių įvertintas 8,3 balo. Augalų vidutinis aukštis – 120 centimetrų. Jų stiebai tvirti, atsparūs išgulimui. Veislė pasižymi geru atsparumu ligoms.

Pupų veislė „Vertigo“ yra vidutinio ankstyvumo, sukurta Vokietijoje, sėklininkystės kompanijoje „NPZ“. Ši veislė brandina labai stambius grūdus, yra derlinga (6,5–7,0 t ha-1), tačiau labai atspari augalų išgulimui. Lietuvoje registruota 2016 m. 1000 grūdų masė – 545 gramai. Atspari grūdų išbyrėjimui iš ankščių (8 iš 9 balų). Vidutinis baltymų kiekis – 30 procentų. Veislė pasižymi geru atsparumu ligoms.

Iš dabartinių pupų veislių aprašų matome, kokį didelį derlingumo potencialą turi ši augalų rūšis. Mes taip pat nustatėme, kad aukšto našumo žemėse ir gausiau patręšus jos gali išauginti 6–7 t ha-1 sėklų ir dar sukaupti 10–12 t ha-1 lapų, stiebų ir šaknų sausųjų medžiagų. Iš minėto kiekio sausųjų medžiagų gali susiformuoti net 3 t ha-1 humuso, o tai labai pagerina sunkių žemių tinkamumą ir kitiems kultūriniams augalams. Molio dirvožemiuose, kuriuose humuso yra virš 2,5 proc., pupos pagal savo produktyvumą neturi konkurentų.

Nors šių augalų auginimo pelningumas nėra pagrindinis argumentas, raginant išplėsti jų pasėlių plotus, o būtinybė į sėjomainos schemą įtraukti ir pupinius augalus. Tada sėjomainų schemoje turėtume net trijų botaninių šeimų augalų atstovus: miglinius, bastutinius ir pupinius. Todėl ne tik pagerėtų priešsėlių parinkimas, bet ir pastebimai paspartėtų humifikacijos procesas dirvožemiuose. Ir į sėjomainos schemą įtraukus pupas, padidėja visos sėjomainos rotacijos produktyvumas ir dar padidinimas dirvožemio našumas.

Kaip pasirinkti tinkamą dirvožemį pupoms?

Visų pirma, pupų pasėlius siūlome plėsti karbonatingų priemolių ir molių žemėse, kuriose arba jau yra susiformavę, arba gali susiformuoti labai aukšto našumo dirvožemiai, jei juose padidinsime humuso kiekį iki 2,5–3,0 %. Be to, pupos ir aukščiausius (5,5–6,5 t ha-1) sėklų derlingumo dydžius išaugina tik sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose. Jas sėti galima ir į priesmėlių ant priemolių dirvas, jei jų reakcija yra virš pH 6,0–6,5.

Esame apskaičiavę, kad jau dabar Lietuvoje pupoms auginti itin tinkamų žemių yra apie 0,35 milijonai hektarų. Šiaurės Vidurio Lietuvos ūkiuose, praktikuojančiuose pupų auginimą, dažniausiai sutinkama ši sėjomainos schema: pupos; žieminiai kviečiai; žieminiai rapsai + tarpinis pasėlys; žieminiai kviečiai + tarpinis pasėlys; vasariniai kviečiai + tarpinis pasėlys. Tai pelningiausios augalų rūšys Lietuvoje, kurių auginimas labiausiai didina dirvožemių našumą. Jei pupas sėtume tik aukšto našumo dirvožemiuose, o sėjomainos schemoje vidutiniškai būtų 5 laukai, tai maksimalus pupų pasėlių plotas Lietuvoje galėtų būti iki 75 tūkst. hektarų. Per 3–5 metus ūkininkai dar gali paruošti apie 250 tūkst. hektarų žemių, tinkamų pupų auginimui.

Priešsėjinis sėklų paruošimas

Manome, kad dalis ūkių jau yra pasirūpinę sėklomis pavasario sėjai. Padidėjus pupinių pasėlių plotams, labiau išplito ir įvairios jų ligos. Pupų šaknų puviniai išplitę visur, kur auginami žirniai ar pupos. Mūsų klimato sąlygomis ankštinių augalų šaknų puviniai – viena iš žalingiausių žirnių ir pupų ligų. Nuo 2019 metų pupinių augalų sėkloms beicuoti yra registruotas beicas „Maxim 025 FS“, kurio naudojimo norma yra 2,0 l t-1 sėklų išbeicuoti. Beicas yra veiksmingas nuo daigų askochitozės ir „Fusarium“ grybų sukeliamų šaknų ir pašaknio puvinių.

Pagrindinis pupinių augalų biologijos ypatumas – gebėjimas gyventi simbiozėje su atmosferos azotą fiksuojančiomis bakterijomis „Rhizobium“. Todėl pupų sėklas iki jų sėjos siūlome apvelti „Biomas grow“,  ir „Biomas universal“ bakterinių preparatų mišiniu, kuriame esančios bakterijos sukuria palankesnes sąlygas gumbelinėms bakterijoms įsitvirtinti augalų šaknyse ir jų gumbelių skaičius ant šaknų ženkliai išauga. Ekologiniuose ūkiuose pupų sėklas papildomai apvėlus „Biomas protect“, paskatinamos augalo gynybinės funkcijos nuo įvairių ligų, kuomet augalas simbiozėje su bakterijomis geba apsirūpinti bakterijų gaminamais antibiotikais ir taip sunaikina ant augalo patekusių ligų pradus. Taigi augalai bus ir natūraliai sveikesni. Neturint galimybės minėtų bakterijų preparatų panaudoti sėklų apvėlimui, juos galima išpurkšti ant dirvos paviršiaus, kai tik sėklos sudygsta.

Kuo bakterijų darbas našesnis, tuo augalai greičiau auga, daugiau sukuria asimiliatų ir vis didesniais jų kiekiais aprūpina bakterijas saharoze tiek jų masės kūrimui, tiek azoto fiksavimo našumui didinti. Teisingai panaudota, ši priemonė vidutiniškai padidina pupų sėklų vidutinį derlingumą net 0,9–1,5 t ha-1.

Sėjos laiko datos ir išsėjimo normos pasirinkimas

Pupos yra vidutinio klimato juostos augalai, todėl ypač šiltų orų joms nereikia, nors kartais brandos metu joms pritrūksta šilumos. Pupų sėklos dygti pradeda 5–70 C temperatūroje, tačiau optimali pasėtų sėklų dygimo temperatūra – 10–140 C, o sudygę augalai pakenčia net 4–60 C šalnas, todėl jas galima sėti anksti (IV.15–V.05). Sėjos laiko vėlavimas viena diena po optimalaus sėjos laiko sumažina pupų sėklų būsimą derlingumą 0,05–0,10 t ha-1, priklausomai nuo orų sąlygų.

Ekspedicinių ir tiksliųjų bandymų duomenys rodo, kad aukšto našumo dirvožemiuose didžiausi pupų sėklų derlingumo dydžiai gaunami, pasėlio tankumui siekiant 0,32–0,37 mln. ha-1 augalų. Vidutinis sėklų lauko daigumas yra 70–80 % ribose. Ir taip mažiausiai apsiriksime, jei pupų sėklų išsėjimo norma bus apie 0,5 mln. vnt. ha-1. Sėklos į dirvožemį įterpiamos 5 – 6 cm gyliu.

Tręšimas ir herbicidų naudojimas

Norint išauginti 4–5 t ha-1 pupų grūdų, aukšto našumo dirvose, prieš jų sėją išberiame 400 kg ha-1 kompleksinės trąšos „NPK 6-18-34+2S“ ir 150 kg ha-1 amonio sulfato.

Po pupų sėjos siūloma naudoti dirvinio veikimo herbicidai: „Stomp 455 CS“ (2,9 l ha-1) arba „Fenix“ (3,0 l ha-1). Sudygusiose pupose, jei nebuvo naudoti dirvinio veikimo herbicidai, piktžolės naikinamos naudojant herbicidą „Basagran“ (1,0 l ha-1). Pupų pasėliuose sudygus vienaskiltėms piktžolėms arba javų pabiroms, jų pasėliai purškiami herbicidu „Fusilade forte“ (0,6–1,0 l ha-1). Išpurškus herbicidus, pupų pasėlio priežiūros darbai sustoja iki gegužės vidurio, kai pilnai sudygsta augalai.

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką