Orai
0

Planuojame žieminių rapsų sėją

2017 07 20

Planuojame žieminių rapsų sėją

Žieminių rapsų auginimo ūkinė filosofija remiasi teiginiu: „būtina sugebėti taip pasėti ir prižiūrėti pasėlius, kad jų peržiemojimo tikimybė būtų aukštesnė nei 75-80 proc.”. Tai - vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šių augalų pasėlių plotus Lietuvos ūkiuose. O pasiruošimą žieminių rapsų sėjai didele dalimi lemia priešsėliai ir jų derliaus nuėmimo eiga. Šiame straipsnyje ir kalbėsime apie žieminių rapsų sėjos ypatumus 2017 metų vasaros pabaigoje.

Vieni pelningiausių augalų

ES duomenimis, 2014-2016 metais Lietuvos ūkininkų augalininkystės verslo vidutinis pelningumas tesudarė apie 310-335 EUR ha-1 (be valstybinių subsidijų). Pagal šį rodiklį mes 3-4 kartus atsiliekame nuo senųjų ES šalių (Belgija, Didžioji Britanija, Italija, Olandija, Prancūzija, Vokietija) augalininkystės pelningumo. Atsiliekame ir nuo visų ES šalių vidurkio.

Tokią augalininkystės pelningumo nelygybę lemia ne tik mūsų ūkiuose užauginamas mažesnis augalų derlingumas, lyginant su gaunamu senosiose ES šalyse, bet ir auginamų augalų rūšių įvairovė. Iš komercinių (skirtų pardavimui) augalų mes daugiausiai (apie 80 %) auginame javų ir rapsų ir tik iki 20 % kitų augalų rūšių (cukrinių runkelių, bulvių, kukurūzų grūdų, grikių, kmynų ir kt.). Vakarų šalyse ir dirvožemiai yra aukštesnio našumo, labiau sukultūrinti.

Tačiau ir mes turime kuo pasigirti: išauginame daugiausiai ne tik Europoje, bet ir pasaulyje grūdų (>2000 kg) vienam gyventojui. Be to, kai kurių stambesnių, pažangesnių ūkių patirtis rodo, kad ir Lietuvoje galime gauti 1000 ir daugiau Eurų ha-1 pelno (toks dydis net ir ES sąlygomis yra labai geras rodiklis).

Pagrindinių Lietuvoje auginamų lauko augalų derlingumai, kurie leidžia gauti 1000 ir daugiau eurų pelno iš hektaro, būtų tokie: žieminiai ir vasariniai rapsai – daugiau kaip 4,5 t ha-1, kukurūzų grūdai - >9,5 t ha-1, žieminiai ir vasariniai kviečiai - >10 t ha-1, hibridiniai žieminiai miežiai - >12,5 t ha-1, vasariniai salykliniai miežiai - >8,5 t ha-1, cukriniai runkeliai - >85 t ha-1, bulvės - >60 t ha-1 ir kt., jei jų produkcija yra aukštos kokybės. Mes tikrai galime aukštesnio našumo žemėse gauti minėtus derlingumus, tik reikia labai norėti. Jei nori, tai ir motyvacija sutvirtėja. Jei yra motyvacija, tai atrandame laiko mokytis ir sukaupti reikiamą kiekį lėšų, reikalingų suintensyvinti augalininkystės technologijas.

Svarbiausios agrotechnikos klaidos

Iš pateiktų duomenų matome, kad lengviausia priartėti prie siektinos 1000 EUR ha-1 pelno ribos, auginant žieminius rapsus. Prikūlus per 4,5 t ha-1 rapsų, skirtų pardavimui, minėtas pelningumas gali būti pasiektas. Dabar jau nieko nestebina ir vidutinis 5,0 t ha-1 žieminių rapsų derlingumas ne tik aukšto (>50 boniteto balų) našumo, bet net ir žemesnio nei vidutinio (35-42 balų) našumo žemėse. Neretai aukšto našumo žemių atskiruose laukuose prikuliama net po 6-7 t ha-1 žieminių rapsų.

Žinoma, siekiant minėto pelningumo, mes ne tik privalome išmokti taupyti auginimo sąnaudas, bet ir iki minimumo sumažinti galimų žieminių rapsų agrotechnikos klaidų. Svarbiausios iš jų yra tokios (prioriteto tvarka):

  • sėjos laiko vėlavimas, per didelės ar per mažos sėklų normos;
  • netinkamas dirvožemių rūšies ir veislės pasirinkimas;
  • priešsėjinio tręšimo normų apskaičiavimo netikslumai;
  • klaidos, sudarant rudeninę augalų apsaugos ir papildomų tręšimų per lapus sistemą, kuri padidintų augalų sėkmingo peržiemojimo tikimybę.

Veislių pasirinkimas

2017 metų sėjai „Linas Agro“ augintojams rekomenduoja šias hibridines veisles: Factor KWS, Cristiano KWS, NK Technik, SY Alister, Pantheon, SY Medal, Umberto KWS ir vieną linijinės selekcijos veislę Cult.

Pirmiausiai siūlome išmėginti naujausios kartos hibridines veisles, skirtas aukšto našumo dirvožemiams, pavyzdžiui, SY Medal, Umberto KWS, Cristiano KWS, Pantheon, kurios ne tik gali išauginti net per 7 t ha-1 derlių, bet ir žiemą atlaikyti -20 °C šalčius.

Aukšto derlingumo potencialo veislė Factor KWS geriau už kitas toleruoja vėlyvą sėją ir pasižymi labai aukštu atsparumu nepalankioms žiemojimo sąlygoms. Žemesnio našumo dirvožemiuose taip pat galėsite užauginti aukšto derlingumo rapsus, jei sėjai pasirinksite NK Technik hibridą, kuris labai gerai toleruoja ir vėlyvą sėją. Šaknies gumbo užkratą turinčiose dirvose vienareikšmiai geriausius rezultatus pasieksite, augindami dažniausiai paplitusiems šaknies gumbo grybo tipams atsparią hibridinę veislę SY Alister.

Ūkiai, kurie vis dažniau susiduria su  pavojinga rapsų liga verticilioze, turėtų rinktis veisles SY Medal ir NK Technik, kurios LAMMC Žemdirbystės instituto tyrimų duomenimis, yra labiau atsparesnės už kitas veisles šios ligos užkratui.

 Visos AB „Linas Agro“ siūlomos žieminių rapsų veislės yra padidinto potencialaus produktyvumo ir atsparumo ligoms. 2017 metų sėjai augintojams rekomenduojame šias hibridines veisles: Factor KWS, Cristiano KWS, NK Technik, SY Alister, Pantheon, SY Medal, Umberto KWS ir vieną linijinės selekcijos veislę Cult.

Sėjos laikas

Nors žieminiai rapsai ir yra vieni pelningiausių augalų, tačiau jų pasėlių plotai taip sparčiai neauga, kaip norėtume (optimalus jų plotas būtų 250 tūkst. ha), nes vis dar per mažai žinome, kaip padidinti jų peržiemojimo tikimybę. Daugiametė patirtis rodo, kad be tinkamų dirvožemių ir veislių parinkimo, ypač didelę įtaką žieminių rapsų žiemkentiškumui turi jų sėjos laiko pasirinkimas. Teoriškai žieminių rapsų sėjos optimalus laikas Lietuvoje yra rugpjūčio 10-25 dienų laikotarpis. Sėjant anksčiau turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys savalaikiam tinkamo augimo reguliatoriaus panaudojimui, o per vėlyva rapsų sėja neretai mažina sėkmingo pasėlio peržiemojimo tikimybę. Dažniausia rapsų agrotechnikos klaida ir būna jų sėjos laiko pažeidimai. Žieminius rapsus kai kurie ūkiai faktiškai sėja net iki rugsėjo 5-10 dienos. Ilgalaikė patirtis rodo, kad rapsų sėjos suvėlinimas 10-čia dienų po rugpjūčio 20-25-osios iki 50-60 % sumažina jų tikimybę peržiemoti, o derlingumas sumažėja net 1,0-2,0 t ha-1, priklausomai nuo dirvų našumo ir auginimo technologijos intensyvumo.

Pagrindinė žieminių rapsų sėjos vėlavimo priežastis – nesugebėjimas reikiamu laiku paruošti dirvų. Dažniausiai taip atsitinka, vėluojant nukulti žirnių ir žieminių kviečių pasėlius, po kurių bus sėjami žieminiai rapsai. Jau dabar laikas įvertinti šių priešsėlinių augalų (vadovaujantis sėjomainų schemomis) pjūties brandos galimą datą ir skubiai ruoštis jų kūlimui.

Pietiniuose šalies rajonuose kai kurie ūkiai jau pradėjo kulti žieminius miežius, greitai pjūties brandą pasieks ir ankstyvų veislių žieminiai kviečiai. Šios vasaros orų sąlygos nebuvo ir dabar tebėra nepalankios nei žieminių kviečių, nei žirnių (pagrindinių žieminių rapsų priešsėlių), brandos spartai ir tolygiai eigai. Dėl to šių augalų pasėlių brendimas vėluoja, net tame pačiame lauke galima rasti skirtingai subrendusių augalų. Kai kuriuose laukuose šių augalų pasėliai dar ir užteršti piktžolėmis. Visa tai neleidžia anksti pradėti javapjūtės. Tokius pasėlius prieš jų kūlimą,  bent iki rugpjūčio pradžios, būtina dirbtinai išdžiovinti. Žirnių pasėliuose (auginamuose sėklai) leidžiama naudoti defoliantą Reglon Super. Kviečių pasėlius galima nupurkšti glifosatais ne vėliau kaip 10-14 dienų prieš pjūtį (glifosatų nenaudoti sėkliniuose javų pasėliuose, kad nesumažėtų būsimų sėklų daigumas).

Kituose pasėliuose, kuriuose negalima naudoti minėtų chemikalų, galima iš naujo prisiminti prieš 40-50 metų taikytą būdą - amonio salietros (35-50 kg ha-1) tirpalą. Juo purkšdavome ankštinių augalų ir miglinių javų sėklinius pasėlius, siekdami juos greičiau išdžiovinti. Purkšti reikia, likus 6-8 dienoms prieš šių pasėlių kūlimą. Tirpalo kiekis - >400 l ha-1. Be to, pasėlius džiovinant salietra, jų šiaudai praturtinami azotu, kuris stimuliuoja jų mineralizaciją dirvožemyje.

Pagalvokite, ką galite dar padaryti, kad paankstintumėte javų kūlimą.

Priešsėlių parinkimas

Per paskutiniuosius 5 metus net daugiau kaip 75 % žieminių rapsų buvo pasėjama po žieminių kviečių. Tačiau didėjant žirnių pasėlių plotams, kasmet po jų vis daugiau pasėjama  žieminių rapsų. Grynai teoriškai tai yra geras pasirinkimas, nes pasėti po žirnių rapsai išaugina 0,5-0,7 t ha-1 didesnį derlių. Tačiau ūkyje bendrą didesnį ekonominį efektą gausime, jei po žirnių sėsime žieminius kviečius, o po jų vasarinius kviečius, nes jiems gerų priešsėlių turime dar mažiau. Žieminiai rapsai turi labai gerą priešsėlį – žieminius kviečius, pasėtus po ankštinių augalų ar po pūdymų. Pastaraisiais metais didėja ir žieminių miežių pasėlių plotai, jie dar geriau tinka kaip priešsėlis žieminiams rapsams. Tuo tarpu žieminiams kviečiams, kurių pasėlių plotai 2017 m. pasiekė 634 tūkst. ha, gerų priešsėlių (rapsai, ankštiniai augalai ir daugiametės žolės) turime per mažai ir nemažą dalį žieminių kviečių esame priversti atsėliuoti.

Dirvožemių ruošimas sėjai ir tręšimas

Itin lietingą 2017 m. vasarą žieminių rapsų sėją anksčiau pradėtume ir baigtume, jeigu nukūlę priešsėlio pasėlį, iš karto išbertume kompleksines mineralines trąšas NPK 5-15-30 (350-400 kg ha-1), dirvą su neskustomis ražienomis sekliai (13-16 cm) suartume ir sėtume rapsus. Tačiau, jeigu yra laiko, tai naudokite klasikinę žemės ruošimo sėjai sistemą (ražienų skutimas + seklus arimas + trąšų išbėrimas + priešsėjinis dirvų purenimas).

Šią vasarą, jeigu ir toliau išliks labai lietingi orai, nepatariame taikyti neariminį žemės ruošimą rapsų sėjai, nes daugumoje atvejų dėl perteklinių kritulių dirvožemiai labai sutankėję. Dėl to augalams bus sunku suformuoti vešlias šaknis. Be to, sunkesnėse žemėse išsėtos sėklos jaus didesnį deguonies deficitą, - sumažės jų lauko daigumas.

Sėklų normos

Žieminių rapsų sėjai naudojamos aukštos kokybės sertifikuotos sėklos, tad jų normą lemia prognozuojamas pasėlio tankumas rudens vegetacijos pabaigoje. Nustatyta, kad žieminių rapsų, auginamų aukšto ir vidutinio našumo žemėse, optimalus pasėlių tankumas rudens vegetacijos pabaigoje yra 25-35 augalai kvadratiniame metre. Pasėliai, kurių tankumas nesiekia 25 vnt. augalų m-2 reikšmės, yra per reti, o daugiau kaip 40 vnt. augalų m-2 – per tankūs. Jeigu rudenį pasėliai optimalaus tankumo, tai po žiemos, augalų vegetacijai atsinaujinus, turėsime pasėlius, kuriuose bus apie 24-28 vnt. sveikų augalų kvadratiniame metre. Tai yra optimali reikšmė, siekiant gauti aukščiausią vidutinį augalo produktyvumą (apie 25 g sėklų).

Norint tiksliau apskaičiuoti sėklos normą, mums reikia žinoti galimą sėklų lauko daigumo procentą ir galimą pasėlių išretėjimą per rudens vegetaciją. Tai - sudėtingas skaičiavimas. Dėl to siūlome paprastesnį metodą: sėklų norma privalo būti ne mažiau kaip 25-35 % didesnė už siekiamą pasėlio tankumą rudens pabaigoje. Vadinasi, norint išauginti optimalaus tankumo žieminių rapsų pasėlius, sėklų norma turėtų būti apie 0,40-0,50 mln. vnt. ha-1. Būtina prisiminti, kad per didelės sėklų normos visada padaro daugiau žalos, nei per mažos. Per tankiuose pasėliuose augalai visada būna silpniau išsivystę, jų lapuose ir stiebuose būna mažiau sausųjų medžiagų, dėl to jie ir daug prasčiau žiemoja. Retesnių pasėlių būsimas derlingumas labiau priklauso nuo augalo vidutinio produktyvumo. Ūkių patirtis rodo, kad ankstyvos sėjos retesniuose, tačiau gausiau patręštuose pasėliuose, vidutinis augalo produktyvumas gali siekti net 20-30 g.

Herbicidų naudojimas

AB „Linas Agro“ savo partneriams siūlo Jums jau gerai žinomus herbicidus, kurių naudojimo laikas bei jų normos  aprašytos mūsų tinklalapyje www.rapsai.lt. Rugpjūčio mėn. dar kartą detaliai rašysime tiek apie piktžolių naikinimą žieminių rapsų pasėliuose, tiek apie jų tolesnę  rudeninę priežiūrą.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.