Pradedame 2017 metų vasarojaus sėją
Baigiasi ankstyvojo pavasario periodas. Pietryčių Lietuvoje jau pradedami sėti pirmieji hektarai vasarinių miežių, lubinų ir kitų rūšių ankstyvos sėjos „nebijančių“ javų. Per kovo trečios dekados paskutines dienas, jeigu bus palankūs orai, pavasario sėjos darbai galbūt įsibėgės ir išsiplės visoje šalyje, nes lengvų dirvų daugiau ar mažiau yra beveik kiekviename ūkyje. Jeigu taip nutiktų, tai 2017 metų vasarojaus masinė sėja prasidėtų bent savaite anksčiau nei per paskutiniuosius penkerius metus. Šį kartą aptarsime vasarinių javų sėjos agrotechnikos ypatumus 2017 metais.
Pirmiausiai – į priesmėlių dirvas
Lietuvoje yra ūkininkų, kurie gerai supranta ankstyvos vasarojaus sėjos svarbą. Jie jau žiemą pradeda ruošti sėklas, reguliuoja dirvų įdirbimo padarbus ir sėjamąsias, perka trąšas, pesticidus. Tokie ūkininkai, jeigu leido dirvų fizinės savybės, vasarojaus sėjai skirtuose laukuose jau yra paskleidę kompleksines trąšas arba net ir kalkakmenio granules bei atrankiniu būdu ruošė laukus sėjai. Toks išankstinis pasiruošimas jiems leidžia sėkmingai išnaudoti palankių orų sąlygų kiekvieną valandą lauko darbams, tame tarpe ir sėjos, atlikti. Pradėtas ir žiemkenčių bei ilgamečių žolynų ankstyvasis tręšimas. Nemaža dalis ūkininkų jau yra pasiruošę išsiųsti į žiemkenčių pasėlius ir purkštuvus, nes artėja tręšimų per lapus optimalus laikas.
Sėja pirmiausiai prasideda lengvose žemėse. Vasarojaus sėjos laiko prioritetas turėtų būti toks: sėkloms skirti javai, cukriniai runkeliai, vasariniai kviečiai, vasariniai salykliniai miežiai, žirniai, pupos, kukurūzai grūdams, vasariniai pašariniai miežiai, kiti vasariniai javai, vasariniai rapsai, kukurūzai silosui, grikiai ir užimtojo pūdymo pasėliai.
Didysis pavasario darbymetis atėjo į mūsų laukus su optimistine nuotaika, nes 2017 m. pavasario sėjai esame gerai pasiruošę tiek technologiniu požiūriu, tiek sugebėjimu „apeiti“ galimas orų sąlygų išdaigas darbymečio metu. Tačiau itin lengva nebus, nes ir dabar daugumos laukų dirvožemiai vis dar per šlapi, kad būtų galima didesniu tempu kokybiškai ruošti dirvas sėjai, paskleisti trąšas ar su sėjamosiomis įvažiuoti į laukus. Paskutinę kovo savaitę saulėtų dienų dar bus per mažai, kad pradžiūtų priemolių ar molių dirvos. Bet lauko darbai vis vien prasidėjo, nes sėjamąsias pirmiausiai nukreipiame į smėlių ir priesmėlių žemes, kurių savybės jau atitinka arba greitai atitiks darbų su sunkesne technika reikalavimus. Kai žiemos pabaigoje ir ankstyvojo pavasario metu kritulių būna daugiau negu daugiamečiai vidurkiai, o saulėtų dienų mažai, ūkininkams dažnai tenka keisti sėjos eiliškumą.
Lietuvoje jau yra įsitvirtinęs vasarojaus sėjos laiko prioritetas: sėkloms skirti javai, cukriniai runkeliai, vasariniai kviečiai, vasariniai salykliniai miežiai, žirniai, pupos, kukurūzai grūdams, vasariniai pašariniai miežiai, bulvės, kiti vasariniai javai, vasariniai rapsai, kukurūzai silosui, grikiai ir užimtojo pūdymo pasėliai. Šį pavasarį vasarojaus sėją pradėjome nuo avižų ir lubinų smėlynuose, vasarinių miežių, kvietrugių ir žirnių priesmėliuose. Žinant, kad ir balandžio mėnuo (kaip prognozuoja sinoptikai) taip pat bus lietingesnis už daugiametį vidurkį, ūkininkams sėjos darbuose reikės daugiau derintis prie faktinių klimatinių (dirvožemių drėgmės režimo, orų temperatūros) sąlygų negu vadovautis klasikinėms rekomendacijomis dėl sėjos laiko prioriteto.
Vasarinių kviečių sėja
Daugiamečiai statistiniai duomenys rodo, kad per paskutiniuosius 10 metų Lietuvoje šia javų rūšimi užsėjami didžiausi plotai iš visų vasarojaus augalų. Manome, kad 2017 metais vasarinių kviečių bus pasėta apie 260 tūkst. ha. Agronomijos specialistai teigia, kad bendras kviečių (žieminių + vasarinių) pasėlių plotas (apie 0,9 mln. ha), esant dabartiniam žemių našumui, jau yra pasiekęs galimą maksimalią ribą. Kviečių auginimo ekonominis efektyvumas nusileidžia tik komerciniams tikslams auginamų bulvių, cukrinių runkelių ir kai kurių daržo augalų efektyvumui. Tačiau dėl ribotos paklausos minėtų augalų plotai palyginti maži. O kviečių grūdų paklausa kol kas praktiškai neribota. Tolesnį kviečių plotų didėjimą stabdo tinkamų žemių jiems stygius ir sėjomainų reikalavimai. Jei rastume būdų, kaip dar padidinti kviečių pasėlių plotus, tai tą reikėtų daryti vasarinių kviečių sąskaita, nes jie turi pripažintą (vidutinį ar gerą) priešsėlį – žieminius kviečius, pasėtus po rapsų, pupinių augalų ar pūdymų, kurių bendras plotas jau viršija 350 tūkst. ha. Tuo tarpu apie 35–40 % žieminių kviečių yra atsėliuojami.
Kita kliūtis, neleidžianti plėsti kviečių pasėlių plotų, yra tinkamų jiems žemių per didelis rūgštumas. Parenkant dirvas vasariniams kviečiams, po dirvožemio granuliometrinės sudėties pagal savo reikšmę svarbi pH reakcija. Dirvožemio reakcijos (pHKCl) parametrai vertinami taip: labai rūgštūs – pH <4,5; vidutinio rūgštumo – pH 4,6–5,0; mažo rūgštumo – pH 5,1–5,5; rūgštoki – pH 5,6–6,0; neutraloki – pH 6,1–6,5; artimi neutraliems ir silpnai šarminiai – pH >6,6. Vasariniams kviečiams tinka dirvožemiai, pradedant rūgštokais ir baigiant šarminiais. Tačiau ūkininkai juos sėja ir dirvose, kurių pH ne visada siekia 5,0. Paskaičiavome, kad 2016 metais apie 127,7 tūkst. ha žieminių kviečių ir apie 84,3 tūkst. ha vasarinių kviečių buvo pasėti į laukus, kurių dirvožemių reakcija buvo tik artima pH 5,0. Tai reiškia, kad čia pasėtų kviečių vidutinis derlingumas bus apie 0,8–1,5 t ha-1 mažesnis nei auginamų žemėse, kurių reakcija siekia bent pH 5,5–6,0. Taigi, dabartiniu metu pagrindinis ir pigiausias veiksnys, kuris padidintų žieminių ir vasarinių kviečių derlingumą, ir būtų galima išplėsti jų pasėlių plotą, - rūgštesnių priemolių kalkinimas, ypač žinant, kad kalkinimo sąnaudos (apie 120 EUR ha-1) netgi mažesnė už tonos kviečių grūdų supirkimo kainą.
Vasariniai kviečiai yra jautriausi sėjos vėlinimui augalai iš visų Lietuvoje auginamų javų. Mums būtina paspartinti jų sėjos tempus, siekiant ją baigti iki balandžio 25 dienos (optimalaus sėjos laiko pabaiga). Darbus paspartintų ir naktinės sėjos grąžinimas į ūkių praktiką.
Taip pat privalome prisiminti, kad vasariniai kviečiai silpniau krūmijasi nei kiti javai. Našesniuose dirvožemiuose pasirenkame 4,5–5,0, o vidutinio našumo žemėse iki 5,0–5,5 mln. vnt. ha-1 sėklų. Labai ankstyvos sėjos atveju sėklų norma mažinama. Šį pavasarį dėl šlapokų dirvų sėklų įterpimo į gylis: priemoliuose – apie 3 cm, o priesmėliuose – 3–4 cm.
Jei nepasiseks pasėti vasarinių kviečių iki balandžio 25 dienos, tai tada į jiems paruoštas dirvas geriau sėkite vasarinius miežius. Patirsite mažesnius ekonominius nuostolius. Esant būtinybei, vasarinius kviečius priemolių žemėse galima sėti iki gegužės 5 dienos. Apie vasarinių kviečių auginimo agrotechnikos kitus ypatumus 2017 metų pavasarį bei vasarą jau esame rašę www.rapsai.lt „Agrotechnologijų naujienos“ 2017.02.14 ir 2017.02.24. Kviečiame paskaityti.
Vasarinių miežių sėja
Tai – javų rūšis, kurią lietuvių protėviai prieš 5–6 tūkst. metų, migruodami į šiaurės vakarus, atsivežė kartu su savimi. Lietuva vasariniams miežiams tapo antrąja tėvyne ir čia jie savo prisitaikymu prie esamų klimatinių sąlygų lenkia kitas javų rūšis. Palyginus su kitais javais, miežiai atsparesni vėsiems orams ar karštoms sausroms, dėl to juos galima sėti ir į lengvo priesmėlio žemes, nors priemoliuose jie derlingesni. Praktiškai vasarinius miežius ūkininkai sėja į daug žemesnio našumo žemes, lyginant su vasariniais kviečiais. Oficialiose rekomendacijose teigiama, kad jų minimalus reikalavimas dirvožemių našumui yra 30 boniteto balų, o dirvų reakcijai - pH >5,0, nors ūkininkai vasarinius miežius kartais sėja į dar žemesnio našumo ir dar rūgštesnes dirvas. Be to, jie mažiau jautrūs ir sėjos vėlavimui, ir tręšimo normų mažinimui. Dėl šios priežasties daugelis nedidelių ūkių iki šiol tarp kitų javų rūšių pirmumą skiria vasariniams miežiams. Tačiau siekiant didesnio jų derlingumo (6–8 t ha-1), miežius sėjame į 35–45 boniteto balų našumo žemes, kurių pH ne žemesnis nei 5,5, ir auginame pagal intensyvias technologijas.
Priešsėlių parinkimas vasariniams miežiams labai priklauso nuo pasėlio paskirties. Mūsų bandymų duomenys parodė, kad salyklui skirtų vasarinių miežių geriausi priešsėliai yra vasariniai rapsai, cukriniai runkeliai, bulvės, kukurūzai silosui ir pupiniai augalai. Antai, po vasarinių rapsų pasėjus salyklinius miežius, buvo prikulta 6,13 t ha-1 grūdų, iš jų net 93 % atitiko salyklui keliamus reikalavimus. Tuo tarpu iš miežių pasėlių, kurie buvo pasėti po atsėliuotų kviečių (žieminiai – vasariniai), buvo prikulta tik 4,72 t ha-1 grūdų, o salyklo gamybos reikalavimus atitiko tik 86,65 %. Salyklui tinkamų grūdų derliaus skirtumas tarp šių variantų sudarė net 1,40 t ha-1. Pinigine išraiška – 245 EUR ha-1. Tuo tarpu ūkininkai dėl geresnių priešsėlių stygiaus pašarams skirtus vasarinius miežius dažniausiai sėja po žieminių javų. Sėjomainų schema žemesnio ar vidutinio našumo žemėse paprastai būna tokia: rapsai; žieminiai javai + tarpiniai augalai; vasariniai miežiai; pupiniai augalai; žieminiai javai.
Iš visų miglinių javų rūšių dvieilių vasarinių miežių pasėlių optimalaus tankumo reikšmės yra didžiausios (6,0–7,5 mln. produktyvių stiebų ha-1), o varpų vidutinis produktyvumas mažiausias (0,85–1,10 g). Vadinasi, pagrindinę įtaką būsimo derliaus dydžiui turi mūsų sugebėjimas suformuoti optimalaus tankumo pasėlius. Gerai yra tai, kad miežiai gausiai išsikrūmija. Pasėti balandžio trečios dekados pradžioje jie sugeba suformuoti net po 2,5–4,0 šalutinius ūglius, tačiau varpas iš jų išaugina tik 55-65 %. Lietuvos sąlygomis anksti pasėtų miežių produktyvaus krūmijimosi vidutinis koeficientas būna 2,0–3,5 vnt. ribose, priklausomai nuo dirvožemių našumo, tręšimo intensyvumo ir sėjos laiko. Vėlyvos sėjos pasėliuose – tik 1,7–2,2 vnt. Dėl to ir sėklų normos būna įvairios. Daugiausiai sėklų (apie 5,0–5,5 mln. vnt. ha-1) išsėjame žemesnio našumo priesmėlių žemėse, vėluojant sėją. Mažiausią sėklų normą (3,3 mln. vnt. ha-1) pasirenkame ankstyvos sėjos ir aukšto našumo žemėse.
Kitame straipsnyje rašysime apie pupinių augalų sėjos ypatumus.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122