Orai
0

Priešsėjinio žieminių javų tręšimo ypatumai 2017 metų rudenį

2017 09 05

Priešsėjinio žieminių javų tręšimo ypatumai 2017 metų rudenį

Jau esame aptarę žieminių rapsų sėjos ir žemių ruošimo žieminių javų sėjai darbus 2017 metų vasaros pabaigoje-rudens pradžioje (www.rapsai.lt). Šiame straipsnyje rašysime apie priešsėjinį žieminių javų tręšimą. Nuo jo labai priklauso ne tik javų peržiemojimas 2017-2018 metų žiemą, bet ir būsimas pasėlio produktyvumas 2018 metų vasarą.

Javų vystymasis rudenį

Per rudens vegetacinį periodą žieminiai javai turi tolygiai sudygti, suformuoti stiprias šaknis, sėkmingai išsikrūmyti ir praeiti dviejų fazių užsigrūdinimo žiemai procesą. Pageidautina, kad rudens vegetacijos pabaigoje žieminių javų pagrindiniai stiebeliai ir bent 1-2 pirmo krūmijimosi ciklo šalutiniai ūgliai būtų pasiekę IV organogenezės etapą, kai baigia formuotis gemalinės varpos pradai (centrinė žiedyno ašis ir varpelių pradmenys joje). Pasibaigus gemalinės varpos susiformavimui, prasideda šalutinių ūglių įsišaknijimas. Maksimaliai galimą žiemkentiškumo balą linijinių veislių žieminiai javai įgyja, jei rudens vegetacijos pabaigoje augalai būna suformavę 3-4 šalutinius ūglius, iš kurių bent 1-3 yra pradėję formuoti autonomines šaknis.

Tuo tarpu hibridinių veislių žieminių kviečių ir miežių pasėliai maksimalų žiemkentiškumo balą pasiekia, jei augalai yra baigę pirmojo ir antrojo ciklo krūmijimosi procesus (13 ūglių), o pirmojo ciklo šalutiniai ūgliai suformuoja savą šaknų sistemą. Dėl to ir šių veislių javų sėja prasideda 10-14 dienų anksčiau nei linijinių veislių žieminių kviečių, nes hibridų krūmijimosi procesas tęsiasi daug ilgiau nei linijinių veislių.

Skaičiuojame trąšų normas

Siekiant išauginti optimaliai išsivysčiusius žieminius javus rudens vegetacijos pabaigoje, be palankių klimatinių sąlygų, našaus dirvožemio, geros veislės ir optimalaus sėjos laiko, būtina gerai subalansuota mineralinė augalų mityba tiek makro-, tiek mikroelementais. Ūkininkai ir mokslininkai didžiausią dėmesį skiria azoto, fosforo, kalio, sieros, magnio, mangano, cinko, vario, boro ir molibdeno trąšoms. Žinoma, didžiausiais kiekiais naudojamos NPK trąšos, kurių normas apskaičiuojame pagal šias lygtis:

Azoto trąšų normų skaičiavimas: N = 1,2nD – dn.

            čia: N – azoto trąšų norma, kg ha-1;
            n – sunaudojamas derliui išauginti azoto kiekis, kg t-1;
            D – prognozuojamas derlius, t ha-1;
            dn – dirvožemyje esantis mineralinis azotas, kg ha-1.

Fosforo trąšų normų skaičiavimas: P = 1,5pD – 0,3dp.

            čia: P – fosforo trąšų norma, kg ha-1;
            p – sunaudojamas derliui išauginti fosforo kiekis, kg t-1;
            D – prognozuojamas derlius, t ha-1;
           dp – judriojo fosforo kiekis dirvožemyje, mg kg-1.

Kalio trąšų normų skaičiavimas: K = 0,8kD – 0,3dk.

            čia: K – kalio trąšų norma, kg ha-1;
           k – sunaudojamas derliui išauginti kalio kiekis, kg t-1;
           D – prognozuojamas derlius, t ha-1;
           dk – judriojo kalio kiekis dirvožemyje, mg kg-1.

Su viena tona žieminių javų grūdų dirva netenka 20-23 kg ha-1 azoto, 15-20 kg ha-1 kalio ir 8-10 kg ha-1 fosforo.

Gamybinė praktika rodo, kad netgi komercinių ūkių nemaža dalis neskaičiuoja trąšų normų kiekvienam laukui atskirai nei pagal čia nurodytas supaprastintas lygtis, nei pagal tiksliuosius metodus. Didesnė ūkininkų dalis geriausiai priima balansinį trąšų normų apskaičiavimą (trąšų normos turi kompensuoti išnešamus su derliumi mineralinius elementus). O mažesnė dalis ūkių naudojasi rekomenduojamomis vidutinėmis trąšų normomis, kurias laisvai koreguoja augalų vegetacijos metu, atsižvelgiant į pasėlių faktinę būklę.

Kiek ir kada berti

Žieminių javų rudeninis tręšimas faktiškai prasideda su azoto trąšų (30-40 kg ha-1) paskleidimu po priešsėlinių augalų nukūlimo, siekiant „pamaitinti“ šiaudus ardančius mikroorganizmus ir taip gerokai pagausinti jų kiekį dirvožemiuose. Po to ražienos nuskutamos ir taip prasideda žemių ruošimas sėjai. Apskaičiuota, kad po pagrindinio žieminių kviečių priešsėlio – žieminių rapsų – dirvoje gali pasilikti net 6–8 t ha-1 augalinių liekanų. Yra priimta hipotezė, kad siekiant optimalios organinių liekanų humifikacijos (25-30 %), vienai augalinių liekanų tonai skiriama 10 kg azoto. Šiuo atveju reikėtų 60-80 kg ha-1 azoto. Pusę reikalingo azoto mikroorganizmai paprastai įsisavina iš esančio dirvožemyje, o antrą pusę azoto (apie 30–40 kg ha-1) privalo gauti iš trąšų.

Be to, žieminiai kviečiai per rudens vegetaciją savo mitybai dar sunaudoja 15–25 kg ha-1 azoto, skaičiuojant veikliąja medžiaga. Šį kiekį azoto paskleidžiame prieš sėją kartu su fosforo bei kalio trąšomis: NPK 5-21-36 (250-300 kg ha-1), NPK 6-18-34 (250-300 kg ha-1), NPK 10-26-26 (250-300 kg ha-1).

Mes nepatariame šiuos du tręšimus sujungti į vieną priešsėjinį, nes esant vėlyvesnei sėjai, mikroorganizmai nesuspėtų azoto suvartoti, galimas perteklinio jo kiekio išsiplovimas į gruntinius vandenius. Azotas turi didelės įtakos dirvožemių mikroflorai ir mikroorganizmams. Pastarieji daugiausiai maitinasi augalinėmis liekanomis (šiaudais, ražienomis, šaknimis, organinėmis išskyromis iš šaknų), kuriose dažniausiai būna per mažai azoto. O tai stabdo mikroorganizmų dauginimąsi. Mažai mikroorganizmų dirvožemyje – lėta organinių liekanų mineralizacija.

Žieminiai kviečiai per rudens vegetaciją savo mitybai dar sunaudoja 15–25 kg ha-1 azoto, skaičiuojant veikliąja medžiaga. Šį kiekį azoto paskleidžiame prieš sėją kartu su fosforo bei kalio trąšomis: NPK 5-21-36 (250-300 kg ha-1), NPK 6-18-34 (250-300 kg ha-1), NPK 10-26-26 (250-300 kg ha-1).

Fosforo ir kalio trąšos įprastai paskleidžiamos prieš dirvų paskutinį purenimą. Galimas ir dalies šių trąšų įterpimas į dirvą lokaliniu būdu sėjos metu. Šiam tręšimo būdui yra sukurta ir nemažai specializuotų kompleksinių trąšų formų, kurių sudėtyje yra ir makroelementų, ir mikroelementų, ir biostimuliatorių. Bandymų duomenys rodo, kad lokalinis tręšimas ne mažiau kaip 35-50 % efektyvesnis už įprastą trąšų paskleidimą.

Yra ir trečiasis rudeninis tręšimas – trąšų maišymas su beicais ir sėklų apvėlimas šiuo mišiniu. AB „Linas Agro“ savo partneriams siūlo naudoti trąšas Wuxal Terios (1 l t-1 sėklų), kurių sudėtyje yra azoto, fosforo, vario, mangano, molibdeno ir cinko. Wuxal Terios atitinka specialius reikalavimus javams, ypač jaunų augalų augimo periodu. Padeda augalams greičiau ir intensyviau krūmytis bei paankstina augalų vystymosi tarpsnius.

Apie žieminių javų tręšimą per lapus kalbėsime kituose straipsniuose.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskaa
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.