Orai
0

Šalčiai žiemkenčių nepražudė, bet lietūs lėtina vasarojaus sėją

2017 04 21

Šalčiai žiemkenčių nepražudė, bet lietūs lėtina vasarojaus sėją

Pavasario pradžioje, kai sėkmingai peržiemoję žiemkenčių pasėliai džiugino ūkininkų akis, mažai kas tikėjosi, kad balandžio viduryje sugrįžę šalčiai gali jiems sukelti „mirtiną“ pavojų. Šios savaitės pradžioje (04.17) sinoptikai prognozavo, kad kai kur naktimis orų temperatūra nukris net iki –6–9 °C šalčio. Tokie šalti orai dažnai padaro nemažai žalos, bet praėjusi šalto oro banga, visgi žiemkenčių nepražudė.

1476 Naktiniai šalčiai rapsams sukėlė stresą, tačiau jų nepražudė. Dabar svarbu atgaivinti pasėlius, šiltesnėmis dienomis išpurškiant mažesnių koncentracijų gydomųjų preparatų ir trąšų tirpalus: Microfert (1 l ha-1) + Bratan Foliar (2–3 kg ha-1) + Karbamidas (5 kg ha-1).

Kaip atgaivinti pasėlius

Tačiau praėjęs šalto oro periodas (–3–5 °C) turėjo neigiamos įtakos žiemkenčių sveikatai. Ilgalaikė patirtis rodo, kad didesnį stresą patyrę pasėliai greičiausiai pasveiksta, esant pasikartojantiems trumpalaikiams šiltiems lietums arba purškiant mažesnių koncentracijų gydomųjų preparatų ir trąšų tirpalais: Microfert (1 l ha-1) + Bratan Foliar (2–3 kg ha-1) + Karbamidas (5 kg ha-1).

Praėjus kelioms dienoms po naktį buvusių šalnų, galima atnaujinti augalų apsaugos produktų naudojimą: rapsų pasėliuose – augimo reguliatorius Caryx (0,7–1,0 l ha-1) + insekticidas Fastac (0,2 l ha-1) arba Karate Zeon (0,15 l ha-1); kviečių pasėliuose – herbicidai Avoxa + Biathlon arba Avoxa + Cleave, augimo reguliatoriai Modus Start (0,2 l ha-1) + Cycocel (0,5 l ha-1) ir tręšimus per lapus mikro- bei makroelementais: Actiflow MCZ (1 l ha-1), Starmax Mn (3 l ha-1), Bratan Foliar (3–5 kg ha-1), Microfert (0,6–1,0 l ha-1), Fertiplius MgB (0,3–0,5 kg ha-1), Oligo Boron (1 l ha-1) ir kt.

Po praėjusių šalčių labai teigiamai augalus veikia jų patręšimas Amonio sulfatu (100–200 kg ha-1). Šis tręšimas yra įtrauktas į žiemkenčių auginimo technologijas (dėl to nėra papildomų išlaidų), o šiuo atveju jis turės ir gydomąjį poveikį. Dabartiniu metu mūsų žemės daug kur per šlapios, ir augalų šaknims trūksta deguonies. Dėl to jos nesugeba augalų visiškai aprūpinti mineraliniais elementais, ypač azotu. Tuo tarpu siera stimuliuoja augalo šaknis, kad jos įsisavintų daugiau azoto ir jis dalyvautų amino rūgščių sintezėje. Po šio tręšimo ne tik suintensyvės kviečių ar rapsų augimas, bet ir labai pagerės pasėlių vaizdas.

Kiek galime pratęsti sėją

Kita šio pavasario labai svarbi problema – vasarojaus sėja lietingų orų sąlygomis. Jau dabar galime prognozuoti, kad šį sezoną vasarojaus sėja tęsis iki gegužės vidurio. Ypač neramu, ar ūkininkai sugebės pasėti ekonomiškai labai svarbius vasarinius kviečius iki gegužės penktos dienos. Ši data Lietuvos klimato sąlygomis yra laikoma riba, iki kurios agrotechniškai leidžiama sėti šios rūšies javus. Dažnai nurodoma: jei nespėjama pasėti vasarinių kviečių iki šios kalendorinės datos, tai geriau sėti kitą javų rūšį, kuri mažiau jautri sėjos vėlavimui.

Be to, dar pasitarėme su Latvijos ir Estijos agronomijos mokslininkais, kurie visada sėja vėliau nei mes (dėl šių šalių geografinės vietos), ar galime 2017 metų pavasarį rekomenduoti Lietuvos ūkininkams vasarinių kviečių sėją pratęsti nors 10 dienų. Pasak jų, augalininkystės požiūriu, pavasario pradžios tikslios kalendorinės datos nėra. Ją lemia kiekvienų metų dirvožemių ir orų sąlygų atitikimas vasarojaus sėjos pradžios reikalavimams. Tačiau kolegos perspėjo, kad pas juos sėjos vėlinimas yra labiau nuostolingas nei Lietuvoje, kaip ir Lietuvoje vasarinių javų sėjos vėlinimas labiau mažina jų derlingumą nei kaimyninėje Lenkijoje ar Vokietijoje.

Vadinasi, vasarinių kviečių ar kitų sėjos laikui jautrių augalų rūšių sėją 2017 metų pavasarį galime 7-10 dienų pratęsti, tačiau nepersistengti, nes tada patirsime didesnių nuostolių. Ši išimtis negalioja vėlyvos brandos augalams, tokiems, kaip kukurūzai grūdams ar pupos sėkloms.

Vasariniai rapsai taip pat vėlai subręsta, tačiau jų biologinė prigimtis (neturi biologinio laikrodžio) leidžia juos sėti ir vėliau. Ar nevertėtų šį pavasarį padidinti jų pasėlių plotų, jei orų sąlygos neleis kitų rūšių (miglinių javų ir ankštinių) augalų pasėti leidžiamu laiku. Vasariniai rapsai – be reikalo ūkininkų „užmiršti“ augalai. Net ir vėliau juos pasėjus, tikrai galima išauginti 2,0–2,5 t ha-1 derlių, kurį pardavę gautume 800–1000 EUR ha-1 įplaukų. O tai prilygsta 5,5–6,5 t ha-1 vasarinių kviečių derliaus vertei.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.