Orai

Sėjamųjų avižų auginimas Lietuvos ūkiuose: ką būtina žinoti

2020 03 18

 Sėjamųjų avižų auginimas Lietuvos ūkiuose: ką būtina žinoti

Pasak sėklininkystės ekspertų, avižos Lietuvoje niekada nebuvo dominuojančiu kultūriniu augalu. Šį vaidmenį atliko žieminiai rugiai, soros ir vasariniai miežiai, o dabar – žieminiai ir vasariniai kviečiai. Tačiau avižų pasėlių plotai visada užimdavo 4–5 vietą tarp šalyje auginamų grūdinių javų. Net ir per pastaruosius 10 metų vidutiniai avižų pasėlių plotai išsilaikė 65–75 tūkst. ha ribose. Mažiems ūkininkams avižos – itin vertingas kultūrinis augalas, o stambesni avižas augina todėl, kad jos auga ir nenašiose žemėse.

Lietuvoje auginami du avižų porūšiai: sėjamoji aviža (lot. avena sativa) ir belukštės avižos (lot. avena nuda). Nors egzistuoja ir sėjamųjų avižų žieminė forma, iki šiol ji sėjama tik mokslo organizacijų kolekcijose ar ūkininkų mėgėjų sklypeliuose. Belukštės avižos beveik išskirtinai auginamos tik ekologinės žemdirbystės ūkiuose, nors jų grūdų ūkinė vertė viršija sėjamąsias avižas. Be to, jos pasižymi mažesniu poreikiu dirvų našumui.

Itin vertingos mažiems šeimos ūkiams

Specialistų teigimu, svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos klimatinės ir dirvožeminės sąlygos beveik visiškai atitinka biologinius avižų poreikius. Be to, jų vertė matuojama ne tik piniginėmis įplaukomis, bet ir bendrąja agronomine bei ūkine reikšme.

Avižų grūdai pigūs (95–105 eurų t-1), bet pardavus išaugintus grūdus, ne visada padengiamos auginimo sąnaudas. Nepaisant to, mažuose šeimos ūkiuose, kuriuose dirba pensinio amžiaus šeimininkai, avižos yra labai vertingas kultūrinis augalas. Šiuose ūkiuose, net esant ekstensyvioms auginimo technologijoms, kada auginimo sąnaudos tesudaro iki 200 eurų ha-1 (perkama tik 100 kg salietros ir degalai, o pagrindinė trąša – mėšlas), vidutiniškai prikuliama tik iki 1,6–2,0 t ha-1 grūdų ir 2,0–2,4 t ha-1 šiaudų, pridedamos valstybinės subsidijos.

Avižų šiaudų pašarinė vertė galvijams labai nedaug atsilieka nuo natūralių pievų šieno. Galima spėti, kad tokie ūkiai avižas sės ilgą laiką, nes jiems avižų auginimas yra pelningas – avižų šiaudai neužariami, bet sušeriami galvijams. Rugių šiaudai naudojami kraikui ir pasigaminama mėšlo. Taip ūkininkai prisiduria prie savo pensijos ir dalyvauja šalies prekybos cikle. Tokių ūkių savininkų produkcijos (grūdų, bulvių, daržovių, vaisių ir gyvulininkystės produkcijos) ypač gausu rajonų turguose.

Auga ir nepalankiomis sąlygomis

Yra ir kita, vadinamų „eilinių ūkių“ dalis, kurie turi apie 20–50 ha žemės. Jie valdo apie 35–40 proc. visų įvairaus našumo žemės ūkio naudmenų šalyje. Oficialiai tokie ūkiai įvardijami kaip šeimos ūkiai, nes dauguma jų šalia augalininkystės dar augina gyvulius, paukščius arba dalyvauja įvairiose kitose veiklose.

Šie ūkininkai dažniausiai pasirenka auginti tas žemės ūkio kultūras, už kurias supirkėjai moka brangiausiai. Jų tarpe avižos nėra itin populiarios dėl palyginti neaukštų supirkimo kainų. Tačiau avižų privalumas tas, kad jas galima auginti nenašiose žemėse, netgi ten, kur dirva rūgšti ar smėlinga. Be to, jos nereiklios priešsėliams. Dažnai avižų pasirinkimą nulemia ir daug mažesnės jų auginimo sąnaudos, ir jų gebėjimas geriau įsisavinti priešsėliams skirtų trąšų likučius, palyginus su kitomis javų rūšimis.

Pagal savo šaknų sistemos stiprumą avižos lenkia visas kitas javų rūšis ir beveik prilygsta grikių šaknyno galiai. Nustatyta, kad iki 40–50 proc. joms reikalingų mineralinių maistinių elementų avižos įsisavina iš gilesnių B ir C dirvožemio horizontų. Avižos ne tik nealina dirvų, bet jas dar praturtina. Pastebėta, kad kartais net turtingi ūkininkai, pritrūkę operatyvių lėšų, po gerai patręštų žieminių kviečių, pavasarį sėja ne vasarinius kviečius, o avižas. Tai jie siekia sutaupyti apie 300–450 eurų ha-1 auginimo sąnaudų, palyginus su vasarinių kviečių auginimu. Nors šie ūkininkai avižas augina pagal ekstensyvią technologiją, grūdų prikulia nemažiau 3,5–4,5 t ha-1. Galiausiai ūkininkas išvengia lėšų skolinimosi, o ūkiuose, kurie laiko galvijus, pelno suma (kartu su subsidijomis) dažnai būna panaši, kaip ir auginant vasarinius kviečius.

Pasitarnauja ir komerciniuose ūkiuose

Komerciniuose ūkiuose daugiausiai sėjami žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai rapsai, vasariniai ir žieminiai miežiai, pupiniai javai ir eilė kitų kultūrinių augalų, turinčių tikslinę vidaus rinkos ir eksporto paklausą. XX sako, kad avižos šiuose ūkiuose sėjamos tik tada, jei juose yra ir žemesnio našumo žemių, kuriose prastai dera anksčiau išvardintos augalų rūšys arba našesnėse žemėse po žuvusių žiemkenčių.

Šiuose ūkiuose ekstensyvios technologijos nenaudojamos, tad net ir avižos auginamos pagal intensyvias ar tausojančias technologijas. Išauginti grūdai parduodami arba sunaudojami tarpinių pasėlių sėklų mišiniams sudaryti. Yra ir išimčių, kada avižos auginamos grūdams maistinių produktų gamybai, kuriuos ir brangiau superka. Avižų derlingumo dydžių didėjimui labai didelę įtaką turi ir kasmet sukuriamos naujos kartos veislės.

2020 m pavasario sėjai palankiausios dvi itin produktyvios avižų veislės – „Montrose“ ir „Scorpion“. XX dalijasi ir jų charakteristikomis:

Montrose“. Švedijos selekcijos maistinio-pašarinio tipo avižų veislė. Lietuvoje registruota 2018 m., vidutinio ankstyvumo, labai atspari išgulimui. Augalai aukšti, stambūs grūdai. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2016 ir 2017 m. Plungės, Šilutės, Kauno ir Vilniaus AVT skyriuose. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 7,16 t ha-1 grūdų derlius. 2017 m. Kauno AVT skyriuje buvo prikulta 9,21 t ha-1. Vidutinė 1000 grūdų masė – 41,63 g. Grūdų lukštuotumas – 22,4 proc. Atsparumas išgulimui – 8,0 balai. Atspari avižų dryžligei ir vainikuotosioms rūdims.

Scorpion“. Atspari ligoms, tolerantiška vėlyvajai sėjai. Avižos „Scorpion“ pasižymi aukštu saiko svoriu ir tenkina maisto pramonei superkamoms avižoms keliamus reikalavimus. Bandymuose ši veislė pasižymėjo gerais, stabiliais derliais (6,5–8,0 t ha-1). Vidutinis baltymų kiekis 11,5 proc. Grūdų lukštingumas – 22,2 proc. Veislė atspari išgulimui ir sausroms.

Sėjos laikas ir išsėjimo normos

XX tikina, kad avižų pasėlių plotų didėjimą stabdo ir jų poreikis ankstyvajai sėjai. Jos priklauso anksčiausiai sėjamų augalų grupei: „Sėjos vėlavimas stipriai mažina avižų atsparumą ligoms ir būsimą pasėlio derlingumą. Selekcininkams iki šiol nepavyko sukurti veislių, atsparių sėjos vėlavimui ir jo padariniams. Kita avižų auginimo „bėda“ yra žemas jų sėklų lauko daigumas (65–75 proc.) ir mažokas augalų produktyvus krūmijimasis (1,5–1,8).

Todėl yra sunku tiksliai apskaičiuoti jų sėklų išsėjimo normą. Eiliniai ūkiai naudoja padidintas išsėjimo normas: 6,2–7,0 mln. ha-1 daigių sėklų, nes jie avižų pasėlius akėja ir taip praretina pasėlius. Komerciniai ūkiai sėklų išsėjimo normas skaičiuoja kiekvienam laukui atskirai, atsižvelgdami tiek į naudojamų sėklinių grūdų kokybės duomenis, tiek į dirvožemio savybes. Pagal šalies klimatines sąlygas, viename hektare gali augti 6–7 mln. avižų stiebų. Tokiu atveju po jų sėjos privalėtų sudygti apie 3,75–4,0 mln. ha-1 augalų, o derliaus nuėmimo metu – apie 6,5 mln. ha-1 varpų. Vidutinė išsėjimo norma 5,7–6,3 mln. daigių sėklų. Žinant, kad avižų sėklų sudygimui reikia daug drėgmės, jų sėklos į dirvą įterpiamos 3–4 centimetrų.

Tręšimas – įvairus

Jei mažieji pensininkų ūkiai naudoja mėšlą ir šiek tiek salietros, eiliniai ūkiai, kurie išsiskiria „lygybės“ vertinimu, avižoms paprastai skiria N60P60K60,. Tai pigu ir paprasta. Komercinių ūkių šeimininkai tręšimo normas apskaičiuoja pagal naujausias programas ir lauką suskirsto į atskiras dalis tiek pagal dirvožemių apsirūpinimą maistiniais elementais, tiek pagal kitas savybes. Ir vis dėlto, to paties lygio derlingumo išauginimui, palyginus su vasariniais kviečiais, avižos tegauna 60–70 proc. kviečiams skirtos normos. Tai dar vienas avižų pranašumas.

Šeimos ūkiai naudoja tik sėklų beicavimą ir herbicidus, nors daugiau pasitiki pasėlių pakartotiniu akėjimu. Eiliniai ūkininkai vadovaujasi firmų vadybininkų patarimais, bet neužmiršta ir „lygybės“ principo: visiems avižų laukams – tos pačios pesticidų normos. Komerciniai ūkiai avižas augina pagal vasarinių miežių pavyzdį, nes dar nėra sukurtų avižų pasėlių priežiūros tikslinių programų.

 

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

 

 

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.