Orai

Svarbiausi augalininkystės darbai nuo kovo pabaigos iki balandžio pradžios

2020 03 25

Svarbiausi augalininkystės darbai nuo kovo pabaigos iki balandžio pradžios

Stipriai sumažėjus lietingų dienų kiekiui, greitai išdžiūvo ir dirvos. Kai kurių ūkių savininkų nuomone, paruoštų dirvų ar žiemkenčių pasėlių plotų didėjimas lenkia ūkininkų galimybes šiuos plotus patręšti, nupurkšti mikroelementų ir įvairių biologiškai aktyvių preparatų mišinio tirpalais ar supurenti pavasario sėjai skirtas dirvas. Savalaikis pirminis dirvos dirbimas padeda apsaugoti sukauptą drėgmę dirvožemiuose – sumažinti jos išgaravimo tempus iš žemės. Svarbių pavasario augalininkystės darbų yra ir daugiau – juos šiame tekste ir aptarsime.

Svarbi darbų prioriteto tvarka

Didesnė dalis ūkininkų nusprendė nuo korona viruso izoliuotis traktorių kabinose, o ne namuose, todėl ir lauko darbai tuose ūkiuose vyksta beveik tokiu pat tempu kaip ir anksčiau. Svarbių darbų daug, tačiau ir juos reikia atlikti tinkama seka.

Svarbiausių pavasario darbų prioritetų skalėje pirmą vietą užima skubus drėgmės uždarymo užbaigimas visų rūšių vasarojaus sėjai skirtuose laukuose. Taip pat svarbus ir žieminių rapsų, rugių ir miežių pasėlių pagrindinio pavasario tręšimo užbaigimas. Iki šiol didžioji pavasario lauko darbų dalis buvo skirta žieminių rapsų ir dalies žieminių javų tręšimams, o žemės purenimo darbų dar matėsi nedaug.

Ankstyva sėja – naudinga

Kitas svarbus darbas – vasarojui (kviečiams, avižoms ir miežiams) skirtų laukų pagrindinis priešsėjinis tręšimas ir vasarinių javų sėja. Ūkininkai, kurie turi kompleksines sėjamąsias, vasarinius kviečius, miežius bei avižas į nesupurentas dirvas gali sėti ir dabar, taip apjungdami kelias operacijas į vieną – taip veikti bus ir greičiau, ir pigiau. Be to, pasirinkus ypač efektyvias startines trąšas Microstar PZ, kurio sudėtyje svarbiausi elementai yra visiškai tirpūs fosforas ir cinkas. Microstar PZ naudojama norma įterpiant lokaliai sėjos metu, svyruoja nuo 15 iki 30 kg/ha ir vasarinių augalų derlingumą gali padidinti 7-10 proc. Šios trąšos ypač efektyvios esant sausiems orams, nes yra 100 proc. tirpios ir lengvai įsavinamos augalų, o įterpiant lokaliai šalia sėklos, jos tampa augalui prieinamos ankstyvuose augimo tarpsniuose, o tai padeda užauginti stipresnę šaknų sistemą, greičiau auginti antžeminę dalį ir anksčiau suformuoti stiprų pasėlį, kuris yra ženkliai atsparesnis nepalankioms augimo sąlygoms, tame tarpe ir sausroms. Šias trąšas galia naudoti su javų, rapsų, kukurūzų pasėliuose, taip pat įrengiant žolynus.

Vis dar yra ūkių, kurie prisimena buvusias rekomendacijas – dėl didelės šaltų orų sugrįžimo tikimybės ir galimybės, jog stipriai sumažės jų sėklų lauko daigumas, nereikėtų vasarinių kviečių sėti kovo mėnesį. Vis tik paskutinių 5–7 metų praktika parodė, kad daigumas nemažėja, nes naujų veislių vasarinių kviečių sėkliniai grūdai gali ilgai išbūti šaltoje žemėje ir neprarasti gebėjimo sudygti orams sušilus. Žinoma ir tai, kad kovo trečią dekadą pasėtų vasarinių kviečių lauko daigumas nesumažėja, o esant ankstyvoms balandžio mėn. sausroms, kartais net būna didesnis. Bet labai svarbu žinoti, kad ankstyvos sėjos į šaltą žemę reikėtu vengti tuose laukuose, kuriuose dirvos yra šlapios. Tokiose dirvose sėklų lauko daigumas gali sumažėti iki netenkinančio lygio.

2018–2019 metų patirtis parodė, kad visų miglinių javų ankstyvos sėjos vasarojaus pasėliai buvo atsparesni pavasario ir vasaros sausroms ir subrandino net 25–30 proc. didesnį grūdų derlingumą. Nors nežinome, kokie orai bus šį pavasarį ir vasarą, ankstyva sėja beveik visada būna naudinga.

Kovą ir balandį ateina metas tręšimui

Ketvirtoje vietoje pagal lauko darbų svarbą yra žieminių kviečių tręšimai per lapus, o balandžio pirmą dekadą – ir pagrindinis pavasarinis tręšimas. Vėliau, balandžio mėnesį, prasideda cukrinių runkelių, pupinių javų ir kukurūzų grūdams sėja. Žinoma, iki to laiko žemė turi sušilti bent iki 8–10 laipsnių.

Rekomenduojame nesėti vasarinių kviečių dirvose, kurių našumas žemesnis nei 42 boniteto balai. Aukštesnio pupų derlingumo negausite, jei dirvožemių našumas bus mažesnis nei 47 balai, nes egzistuoja didelė tikimybė, kad įplaukos už parduotą derlių bus žemesnės už auginimo sąnaudas. Be to, jei lėšų investicijoms labai trūksta, nevenkite sėti avižų ar vasarinių kvietrugių, pasirinkite ekstensyvias jų auginimo technologijas.

Šių augalų stiprios šaknys, jie gerai išnaudoja maistinių elementų likučius, kuriuos gavo jų priešsėliai. Be to, sugeba įsisavinti net podirvyje „įstrigusius“ fosforo, kalio, azoto ir kitus augalams reikalingus mineralinius elementus. Tręšti geriausia tik minimalia azoto norma, o pasėlį nupurkšti herbicidais. Tuomet minimaliai prikulsite 2–3 t ha-1 grūdų. Po to į jų ražienas patartina sėti tarpinius pasėlius, pagal Europos Sąjungos programą, kuri draudžia naudoti cheminius preparatus. Įplaukos už tokią veiklą susidės iš 325 eurų ha-1 už parduotus grūdus, 180 eurų ha-1 už valstybines subsidijas, 134 eurų ha-1 už tarpinių pasėlių be chemijos auginimą. Iš viso – 639 eurų ha-1, o vidutinės auginimo sąnaudos sudaro tik apie 350–400 eurų ha-1.

Sėkite tarpinius pasėlius

Rekomenduojama dalį žemės paskirti sėklų tarpinių pasėlių auginimui. Ypač tų augalų rūšių, kurių sėklos brangios ir jų nuolat trūksta. Tai visų rūšių dobilai, seradėlės, vasariniai ir žieminiai vikiai, pašariniai žirniai (peliuškos) ir kiti augalai, kurių auginimas praturtintų žemes. Šį pavasarį į žieminių ar vasarinių javų pasėlius, esančius žemesnio našumo žemėse, patartina įsėti įvairių rūšių daugiamečių ankštinių žolių. Jų dalis jau šį rudenį taps įsėliniu tarpiniu pasėliu, o kitą dalį šių pasėlių reikėtų palikti 2021 metų vasarai, siekiant išsiauginti šių augalų sėklų.

Tarpinių pasėlių sėklinius pasėlius sėti žemesnio našumo žemėse reikėtų todėl, kad ankštiniai augalai pagerins žemesnio našumo žemes. Antra, žemesnio našumo žemėse miglinių javų pasėliai paprastai auginami pagal tausojančias auginimo technologijas ir suformuoja mažesnio tankumo, retai išgulančius pasėlius. Tai sudaro geras sąlygas įsėliui gausiau sudygti, ir geriau išsilaikyti vasaros metu, kai įsėliniams augalams dažnai pritrūksta saulės energijos fotosintezės procesui.

 

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.