Orai
0

Ūkininkai daro klaidą, atsisakydami auginti žirnius

2018 05 04

Ūkininkai daro klaidą, atsisakydami auginti žirnius

Kovo mėnesį mūsų atliktos ūkininkų apklausos rodė, kad apie 55 % ūkių ir toliau augins žirnius, nors ir sumažėjo jų supirkimo kainos. Tačiau gegužės pradžios faktinė sėjos statistika to nepatvirtina. Iki šiol tik kas ketvirtas ūkis jau yra šiek tiek pasėjęs šių augalų. Be to, didesnė ūkininkų dalis žada mažinti jų pasėlių plotus. Žinoma, vasarojaus sėja dar tęsiasi, ir žirnių pasėlių plotai gali padidėti. Tačiau tendencija nuvertinti žirnių komercinę vertę yra aiški ir didelė.

Galimas derlingumas ir pajamos

Ar tikrai žirnių auginimas yra nuostolingas, net ir esant 35 % mažesnėms jų sėklų supirkimo kainoms? Mūsų nuomone  ne. Pirmiausiai - net juos auginant tik derliaus pardavimui (150-175 EUR t-1), piniginių įplaukų suma kompensuoja auginimo sąnaudas, jei iš hektaro bus prikulta 2,8-3,2 t ha-1 sėklų. Visiškai realus derlingumas daugumoje ūkių. Žirnių auginimo ir realizacijos vidutinės sąnaudos Lietuvos ūkiuose sudaro ne daugiau, kaip 450-500 EUR ha-1Tikėtis, kad žirnių supirkimo kainos sugrįš į buvusį lygį, neverta. Sumažėjo jų paklausa pasaulio rinkose ir atsirado daug stiprių konkurentų šioje augalininkystės šakoje. Mums tiesiog būtina išmokti taip auginti žirnius, kad jų minimalus derlingumas būtų ne mažesnis nei 3,0-3,5 t ha-1, nes tik tada, pardavus jų derlių, įplaukų suma – 500-600 eurų iš hektaro – viršytų auginimo sąnaudas. Tokiu atveju žirnius auginti būtų pelninga, net į pajamas neįskaičiavus valstybinių subsidijų.

Vertė – ne tik tiesioginė

Bandymų rezultatai ir ūkių patirtis rodo, kad dabartinėmis sąlygomis (orai, dirvožemis, lėšos) yra didelė tikimybė išauginti vidutinį žirnių derlingumą - 3,5-4,5, o pupų - 5,0-6,0 t ha-1, esant 500 EUR ha-1 auginimo sąnaudoms. Išvada: žirnių auginimas nėra nuostolingas, net jei vertinsime tik lėšų dydį, pardavus derlių. Tačiau žirnių, kaip ir pupų, reikšmė augalininkystėje yra daug platesnė. Žirniai priklauso geriausių priešsėlių grupei žieminiams kviečiams bei rapsams ir turi teigiamos įtakos po jų sėjamiems augalams net dvejus metus iš eilės. Antai, žieminiai kviečiai, pasėti po žirnių, būna net 0,7-1,0 t ha-1 derlingesni, nei pasėti po miglinių javų. Žieminiai kviečiai, pasėti po žirnių, yra geras priešsėlis vasariniams kviečiams ar miežiams, kuriems didžioji dalis ūkių neturi tinkamų priešsėlių ir daugumoje atvejų juos sėja po kitų miglinių javų arba atsėliuoja. Bandymų duomenys rodo, kad vasariniai kviečiai, pasėti po žieminių kviečių, einančių po žirnių, padidina savo derlingumą 0,4-0,6 t ha-1, palyginus su sėtais po atsėliuotų kviečių. Dėl žirnių įvedimo į sėjomainos rotaciją per dvejus metus iš viso gaunamas net 1,1-1,6 t ha-1 kviečių grūdų derliaus priedas, kurio vertė siekia apie 220-250 eurų.

 Žirnių auginimas nėra nuostolingas, net jei vertinsime tik pajamas, pardavus derlių. Tačiau žirnių, kaip ir pupų, reikšmė augalininkystėje yra daug platesnė. Jie priklauso geriausių priešsėlių grupei žieminiams kviečiams bei rapsams ir turi teigiamos įtakos po jų sėjamiems augalams net dvejus metus iš eilės.

Žinome, kad Jūs paklausite, ką reikės daryti su išaugintu žirnių derliumi, jei nerasime jam pirkėjų? Taip, tokia situacija galima, tik, aišku, ne 100 % tikimybe. Jei taip nutiktų, palikite išaugintas jų sėklas rezerve būsimoms reikmėms. Esame įsitikinę, kad sumažėjus žirnių supirkimo kainoms, turėtų padidėti jų paklausa ir vidaus rinkoje. Žirniai yra labai geras komponentas, gaminant kombinuotus pašarus gyvulių ir ypač kiaulių šėrimui. Dėl to dalį jų derliaus tikrai parduosite, dalį panaudosite sėklai tiek komerciniams, tiek tarpiniams pasėliams. Antra, jei mes sutiksime parduoti žirnius už dabartinę kainą, tai ir firmos suras naujas eksporto rinkas.

Žirniai tarpiniams pasėliams

Tarpiniai (ražieniniai) žirnių pasėliai ne tik tenkins Žalinimo programos reikalavimus, bet ir padidins visos sėjomainos rotacijos produktyvumą. Pagerės ir dirvožemių našumas, ir visų sėjomainos rotacijoje auginamų augalų sanitarinė būklė. Tikriausiai iš savo praktikos žinote, kad žirniai, dirvos skutikliu iki rugpjūčio vidurio įsėti į ražienas, spalio viduryje pradeda žydėti. Ir per šį laiką jų šaknyse esančios gumbelinės bakterijos sukaupia apie 100 kg ha-1 biologinio azoto. Be to, per šį laiką (55-65 dienos) žirniai suspėja išauginti 2,0-2,5 t ha-1 biologinės masės sausųjų medžiagų, kurios vėliau mikroorganizmų naudojamos humuso sintezėje. Neužmirškite, kad pupiniai augalai ne tik didina humuso kiekį dirvožemiuose, bet ir neutralizuoja miglinių javų paliktus toksinus. Žinant, kad dabartiniu metu žirnių sėklų norma hektarui kainuoja tik iki 60 EUR, jų naudojimas tarpiniams pasėliams įrengti ne tik atsiperka, bet ir yra pelningas.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.