Orai
0

Vejos atgaivinimas po žiemos: ko trūksta žolei

2020 04 17

Vejos atgaivinimas po žiemos: ko trūksta žolei

Nors žiema šiemet nebuvo labai atšiauri, tačiau vejų atgaivinimas po šio laikotarpio reikalauja nemažai laiko ir pastangų. Anot AB „Linas Agro“ vejų produkto vadybininko Vilmanto Petrausko, svarbu veją prižiūrėti ne tik po žiemos, bet ir tinkamai ją paruošti šaltajam sezonui. Specialistas dalinasi rekomendacijomis, kaip reikia teisingai po žiemos atgaivinti ir pagražinti veją.


Pavasarinė vejos priežiūra

Pasak V. Petrausko, kadangi šiemet nebuvo šalčių, neturėjome bėdų ir su snieginiu pelėsiu bei vejų įšalimu. Žolė buvo gyva praktiškai visą žiemą, tad išnaudojo labai daug maisto medžiagų, dirvoje liko mažai maistinio azoto, todėl dabar vejos nepatręšus, ji pradės netolygiai augti ir praras gražią formą. „Būtinai reikia pasitręšti veją ir atstatyti maisto medžiagas, kurios dirvoje išsekusios. Po žiemos vyksta pavasarinė vejos priežiūra, ji išsišukuojama, išaeruojama, jeigu reikia atsėjama ir patręšiama, o tada jau prasideda vejos eksploatacija, kuri priklauso nuo oro sąlygų. Jeigu prasidėjo sausra, didiname pjovimo aukštį, žolės nemindome. Jeigu tai sportui skirta aikštė ir yra labai sausa, tai prieš eksploatuodami ją būtinai palaistome, kad mažiau išmintume augančią žolę“, – patarimais dalinasi profesionalas.


Vejos paruošimas žiemai

Anot specialisto, labai svarbi ir rudeninė vejos priežiūra, kai veją turime tinkamai paruošti žiemai. V. Petrauskas teigia, kad pirmiausia turime susidėlioti tręšimo planą ir nepatręšti per vėlai. Pasak jo, svarbu atnaujinti ir nesmarkiai pažeistą veją, kadkontroliuotume piktžoles ir išlaikytume vejos vienodumą. „Be abejo, prieš žiemą veją visada reikia nupjauti, nepalikti per aukštą, kad neišgestų tose vietose. Vejos nupjovimas prieš žiemą turi būti maždaug 50 milimetrų aukštyje, ne daugiau. Jeigu duodame trąšas su pakankamai dideliu kiekiu azoto, tai turime duoti jas pakankamai anksti, panašiai iki rugpjūčio pabaigos. Taip daroma, kad neskatintume žolių augimo, o tiesiog tvirtintume tik šaknų sistemą ir pasiruoštume tam šaltajam periodui", – pasakoja „Linas Agro" atstovas.


Svarbu subalansuoti pagrindinius elementus

Anot specialisto, įvairių elementų trūkumą signalizuoja padidėjęs vejos sergamumas ligomis. Jo teigimu, ligos visada pažeidžia silpniausius augalus, ypač jeigu dirvoje nesubalansuojame fosforo, kalio ir azoto pagrindinių elementų.

„Ypatingai vasaros antroje pusėje Lietuvoje pradeda pasireikšti rūdys ir įvairios miltligės. Jeigu trūksta azoto ir augimo tempas per mažas, arba jeigu trūksta kalio ir šaknų sistema nepakankamai išsivysčiusi, augalai silpnėja ir silpnus augalus ligos greičiau pažeidžia. Sniego pelėsis yra grybas, kuris atsiranda nuo to, kai paviršiuje stovi pakankamai daug šalto vandens, pavyzdžiui tirpstantis sniegas arba ant vejos susidaręs ledas. Tirpstant sniegui veja pradeda pelyti. Snieginis pelėsis sugadina ir išretina žolynus, po to juos reikia atsėti“, – aiškina jis.


Kaip žinoti, kokių elementų trūksta?

Pasak V. Petrausko, pakitusi vejos spalva ir šaknų būklė rodo, kokių elementų dirvožemyje trūksta. Anot jo, kalio ir kitų medžiagų įsisavinimas yra priklausomas nuo dirvožemio pH. „Jeigu veja yra gelsva ir neauga, tai gali būti, kad trūksta azoto. Jeigu šaknys nesivysto ir yra silpnos, tai signalizuoja kalio trūkumą. Jeigu dirvos yra rūgščios, kad ir kiek jūs trąšų beduotumėte, jos negali priimti maisto medžiagų iš dirvos, nes terpė yra rūgšti ir reikėtų ją pašarminti. Neutralizuoti rūgštį panaudojame kalkių, granuliuotų kalkių, kurios dabar yra labai populiarios, tada maisto medžiagų įsisavinimas tampa geresnis, o žolynas pagražėja“, – pataria jis.
 

Šaltinis delfi.lt

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.