Orai

Žieminių rapsų būklė 2017 metų pavasarį ir pirmieji priežiūros darbai

2017 03 14

Žieminių rapsų būklė 2017 metų pavasarį ir pirmieji priežiūros darbai

Kovo viduryje garantuoti, kad žieminiai rapsai peržiemojo palyginti gerai (kai kur – patenkinamai) dar per anksti. Šio mėnesio orai būna nepastovūs, dar gali būti įvairių pokyčių. Tačiau dabartinės orų prognozės yra nuosaikios, reikia tikėtis, kad peržiemoję rapsai daugiau nenukentės ir didžioji dalis pasėlių bus palikta tolesniam auginimui. Apžvelkime, kokia dabartinė rapsų būklė ir kokius pasėlių priežiūros darbus reikės atlikti pirmiausiai.

Kaip įvertinome pasėlius

Šiuo laikotarpiu Lietuvoje nėra nė vieno rajono, kuriame bemaž pusė žieminių rapsų plotų būtų iššalę. Žinoma, pasėlių būklė skirtinguose šalies regionuose gana skirtinga. Ūkininkų apklausos duomenys, remiantis jų atlikta preliminaria pasėlių vizualine apžiūra, rodo, kad visos šalies mastu „puikiai“ vertinamų pasėlių galime rasti tik apie 5-7 %. Iš tokių pasėlių bus galima tikėtis užauginti iki 6–7 t ha-1 derlių, jei pavasarį ir vasarą nebus klimatinių kataklizmų.

Labai gerai vertinamų pasėlių galima rasti net iki 10–20 % bendro jų ploto. Įprasta, kad tokie pasėliai būna didesniuose ūkiuose bei aukštesnio našumo žemėse, jie pasėjami rugpjūčio 12–22 dienų laikotarpiu. Šių pasėlių prognozuojamas derlingumas – 4,5–6 t ha-1. Geros būklės žieminių rapsų pasėlių, kurių galimas derlingumas būtų 3,0–4,5 t ha-1, galima pamatyti visoje Lietuvoje ir bendras jų plotas viršija 50 % ribą. Tokių pasėlių yra visuose rajonuose, kuriuose rapsai buvo pasėti iki rugpjūčio pabaigos, tačiau ne žemesnio nei vidutinio našumo žemėse.

Žemesnio našumo žemėse arba vėlyvesnės sėjos laukuose vyrauja vidutinės, žemesnės negu vidutinės (silpnos) arba net rizikingos būklės žieminių rapsų pasėliai. Deja, jų yra iki 25–30 % bendro pasėlių ploto. Tačiau net ir iš šios grupės rapsų, jei nedarysime didesnių agrotechnikos klaidų, galime tikėtis gauti 2,0–3,0 t ha-1 vidutinį derlingumą.

Minėtų pasėlių tankumo dabartinės reikšmės atitinka agrotechninius reikalavimus, tačiau nemažai išlikusių gyvų augalų yra pažeisti žiemos veiksnių. Dėl to, orams pagerėjus, būtina tiksliai įvertinti kiekvieno ūkio žieminių rapsų pasėlius. Po to galėsime konkrečiau ir greičiau koreguoti jų auginimo technologijas ir taip išvengti pasėlių priežiūros grubesnių klaidų pavasario pradžioje. Nors pagrindinis pasėlių įvertinimo kriterijus yra peržiemojusių ir sveikų augalų kiekis (vnt. m-2), tačiau vertinant pasėlių būklę, dalyvauja ir kiti rodikliai. Tai – žiemos ir kitų (vidinių bei išorinių) veiksnių pažeistų augalų santykinis kiekis nuo bendro išlikusių gyvų augalų skaičiaus, vidutinis augalų išsivystymo laipsnis (organogenezės etapas), augalo antžeminės dalies bei šaknų masės rodikliai ir kt.

Esant ne per daug šiltiems ankstyvo pavasario orams, augalai turi daugiau laiko atnaujinti šaknis bei lapiją ir pratęsti IV organogenezės etapą. Jo metu formuojasi būsimų žiedinių pumpurų ir šoninių šakų bei jų žiedynų gemalinės užuomazgos. Tai sukuria sąlygas augalams pradėti vystyti ne tik stiprų pagrindinį stiebą, bet ir daugiau šoninių šakų su produktyvesniais žiedynais.

Kokio derlingumo tikėtis

Siekiant koreguoti žieminių rapsų pavasarinę agrotechniką, įvertintus pasėlius suskirstome pagal jų faktinį tankumą, sėjos laiką bei žemių našumą. ES šalių patirtis rodo, kad didesnio našumo žemėse (>45 boniteto balų) ir esant vidutiniam ar mažesniam žieminių rapsų pasėlio tankumui (1520 vnt. augalų m-2), labai tikėtina gauti maksimalų (vietos sąlygoms) derlingumą (57 t ha-1), jei pagrindinį dėmesį skirsime agropriemonėms (tręšimai per lapus biostimuliatoriais, mikro- ir makroelementais), didinančioms vidutinį augalo produktyvumą. Tuo tarpu žemesnio našumo žemėse (<35 boniteto balų) arba vėlyvesnės sėjos pasėliuose planuojamą derlingumą (2,53,5 t ha-1) lengviau gauti tankesniuose pasėliuose (>2535 vnt. m-2), padidinus jiems fosforo, kalio ir sieros trąšų normas. Azoto trąšų normų šiuo atveju nedidiname, nes augalai gali išgulti.

Jei Lietuvoje šį pavasarį ir toliau (visą kovą ir balandžio pirmą dekadą) išliktų švelnesni orai ir susidarytų ilgesnis periodas iki žydėjimo pradžios (būtų gerai, kad rapsai pražystų ne anksčiau kaip gegužės 5 d.), tai neabejotinai padėtų mažesnėmis pastangomis bei sąnaudomis padidinti išsivysčiusių (pasiruošusių žydėti) žiedinių pumpurų kiekį bent iki 400–450 vnt. augale. Optimalaus tankumo (20–30 vnt. augalų m-2) ir gausiai patręštuose pasėliuose vienas augalas gali suformuoti net 500–550 žiedpumpurių užuomazgų, tačiau dėl įvairių priežasčių apie 10–15 % jų nepasiekia visiško išsivystymo fazės. Be to, dalį jų, nepriklausomai nuo išsivystymo laipsnio, sužaloja, sunaikina įvairūs kenkėjai. Ypač būna sunku juos apsaugoti nuo žiedinukų atakų. Čia jau yra ūkininkų rūpestis. Kita dalis žiedpumpurių dėl ne visada žinomų priežasčių paprasčiausiai sustoja augti ir palaipsniui nunyksta. To išvengti ūkininkai bando įvairiais tręšimais. Taigi, jei pavyktų papildomai išsaugoti augale bent 10 žiedinių pumpurų, labai tikėtina, kad derliaus nuėmimo metu ankštarų kiekis augale padidėtų 57 vnt. Tokiu atveju 1 m-2 pasėlio ploto papildomai susiformuotų apie 350 vnt. pilnaverčių ankštarų ir pasėlio derlingumas galėtų padidėti 100 kg ha-1, arba 40-čia eurų papildomų įplaukų.

Esant tokiems (ne per daug šiltiems) ankstyvo pavasario orams, augalai turi daugiau laiko atnaujinti šaknis bei lapiją ir pratęsti IV organogenezės etapą. Jo metu formuojasi reprodukciniai organai: būsimų žiedinių pumpurų gemalinės užuomazgos, būsimų šoninių šakų užuomazgos, jų žiedynai ir kita. Tai sukuria sąlygas augalams pradėti formuoti ne tik stiprų pagrindinį stiebą, bet ir daugiau šoninių šakų su produktyvesniais žiedynais.

Taip pat įrodyta tiesioginė priklausomybė tarp VVIII  organogenezės etapų laiko trukmės ir vidutinio pasėlio produktyvumo dydžio. Minėti keturi vystymosi etapai vyksta visą balandžio mėnesį. Dėl to palankios klimatinės sąlygos, dirvožemių našumas ir teisingai sudaryta šio laikotarpio agrotechnika turi lemiamą įtaką būsimam augalo vidutiniam produktyvumui.

Pirmiausiai būtina tiksliai įvertinti ūkio peržiemojusių rapsų pasėlių būklę. Po to galima koreguoti jų auginimo technologijas ir taip išvengti pasėlių priežiūros grubesnių klaidų pavasario pradžioje. O visus būtinus darbus reikėtų atlikti tinkamiausiu laiku ir kokybiškai.

Agrotechnikos korekcijos

Ūkininkams svarbu visus būtinus pasėlių priežiūros darbus atlikti tinkamiausiu laiku ir kokybiškai. Dauguma ūkių yra gerai įsisavinę žieminių rapsų pavasarinės priežiūros darbus. Dėl to yra vilties, kad 2017 metų rapsų vidutiniai derlingumai nebus mažesni nei 2015 metais. Norėdami Jums palengvinti darbą, sudarant ankstyvosios pavasarinės pasėlių priežiūros planą, pateikiame AB „Linas Agro“ sukurtos rekomendacijos pirmąją dalį (1 lentelė).

1 lentelė. AB „Linas Agro“ žieminių rapsų pasėlių ankstyvosios pavasarinės priežiūros darbų rekomendacija 2017 metams, siekiant išauginti 46 t ha-1 derlių

AB „Linas Agro“, 2017 m.

BBCH

Augimo tarpsnis

Pasėlių priežiūros darbai

19–26

Augalų vegetacijai atsinaujinus.

 

 

 

 

 

Lapų skrotelė, naujų lapų augimas.

Ankstyvasis tręšimas NPK trąšomis, laikinai kompensuojantis jų trūkumą dirvožemyje. Siūloma 200–250 kg ha-1 NPK 16-16-16.

Po 4–6 dienų dar išberiama apie 200 kg ha-1 amonio salietros, siekiant išvengti svarbiausio elemento – azoto stygiaus.

Vos išbėrus azoto trąšas, atliekamas ir maitinamasis rapsų tręšimas per lapus, kad padidėtų augalų gyvybingumas: Naturfert (1,0 l ha-1) + Magnio sulfatas (2–3 kg ha-1) + Oligo Boron (1 kg ha-1) + Karbamidas (7–10 kg ha-1) + Wilis NPK (3–5 kg ha-1).

Šiuo laikotarpiu tręšimo per lapus darbinio tirpalo sudėtis: Fertiplius MgB (1 kg ha-1) + Oligo Boron (1 l ha-1) + Magnio sulfatas (3–5 kg ha-1) + Karbamidas (7–10 kg ha-1) + Bratan Foliar NPK (4–5 kg ha-1).

Į darbinį tirpalą įmaišoma insekticidų: Karate Zeon (0,15 l ha-1) arba Fastac (0,2 l ha-1).

30–42

Stiebo ilgėjimas.

Išberiama 200–300 kg ha-1 amonio sulfato.

Nuo balandžio pradžios, kai suintensyvėja augalų augimas į aukštį, pasėliai purškiami augimo reguliatoriumi Caryx (0,7–1,0 l ha-1), siekiant paskatinti šoninių ūglių (šakų) intensyvesnį formavimąsi.

Kituose straipsniuose pratęsime žieminių rapsų pasėlių priežiūros darbų rekomendacijas, atsižvelgdami į to meto faktinę pasėlių būklę.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.