Orai
0

Žirnių ir pupų sėja 2017 metų pavasarį

2017 04 07

Žirnių ir pupų sėja 2017 metų pavasarį

Statistiniai duomenys rodo, kad ūkininkams labiau patinka žirniai, kurių 2016 metais buvo auginama net 154,5 tūkst. ha. Pupų turėjome 68,3 tūkst. ha. nors jos yra derlingesnės ir labiau gerina žemių našumą, nes sukaupia net iki dviejų kartų daugiau biologinės masės nei žirniai. Netgi Pasvalio, Pakruojo, Kėdainių, Kauno, Joniškio ir Šakių rajonuose, kuriuose yra daug vidutinio ir sunkaus priemolio dirvožemių, žirnių pasėjama daugiau nei pupų. Tuo tarpu pupos yra sunkių žemių augalai ir čia jos dera gausiausiai. Žinoma, negalima ignoruoti ir to, kad pupų supirkimo kainos yra žemesnės, o žirniai anksti subręsta ir dėl to yra geriausi priešsėliai žieminiams rapsams ir žieminiams kviečiams. Pakalbėkime apie žirnių ir pupų sėją šių metų pavasarį.

Optimali pupų sėklų norma  iki 0,5 mln. vnt. ha-1. Vidutinė žirnių sėklų norma yra 1,001,20 mln. vnt. ha-1 daigių sėklų. Vidutinio našumo žemėse išsėjama apie 1,1 mln. ha-1 sėklų, o aukštesnio našumo  – 1,2 mln. Žemesnio nei vidutinio (<35 balų) našumo žemėse pakanka ir 0,95 mln. vnt. ha-1 žirnių sėklų normos.

Žirniai: derlingumas ir sąnaudos

Lietuvoje mažai yra ūkių, kurie per paskutiniuosius 3–4 metus nebūtų pabandę auginti pusiau belapius ar net belapius žirnius. Vieni juos pamėgo ir ieško galimybių dar padidinti jų plotus. Kitiems jie nepatiko, nes arba nesisekė išauginti norimą derlių, arba buvo problemų jį nuimant. Šie kliuviniai lengvai pašalinami – reikia tik viską padaryti pagal tinkamas technologijas.

Atlikome įvairių ekonominių skaičiavimų, nustatant žirnių auginimo ekonominį efektyvumą 2015–2016 metais. Žinoma, tai nebuvo lengva, nes beveik kas mėnesį keičiasi jų supirkimo kainos, nevienodas ir gaunamas žirnių vidutinis derlingumas bei jų auginimo sąnaudos. Pateiksime preliminarius gautus rezultatus.

2015-2016 m. tausojančių technologijų, pagal kurias auginama net 4550 % žirnių, pasėlių vidutinis derlingumas tebuvo 2,553,10 t ha-1, o derliaus komercinė vertė sudarė apie 548–650 eurų. Žirnių auginimo sąnaudos (įskaitant žemės nuomą) siekė iki 550–600 EUR ha-1. Taigi, taikant tausojančią technologiją, žirnių augintojai tenkinasi tik gautomis išmokomis už pasėlius ir ypač gerų priešsėlių teikiama nauda.

Intensyvių technologijų pasėlių vidutinis derlingumas buvo 4,204,55 t ha-1, o derliaus komercinė vertė siekė 900978 EUR ha-1. Auginimo sąnaudos dėl technologijų suintensyvinimo padidėjo tik 122138 EUR ha-1 (NPK normų padidinimas), ir bendra suma sudarė apie 700 eurų. Dėl intensyvių technologijų taikymo žirnių auginimo pelningumas padidėjo iki 200–278 EUR ha-1. Plius valstybinės subsidijos, padidėjusi priešsėlinė vertė ir galiausiai –  padidėjęs dirvožemio našumas. Skaičiavimai rodo, kad žirnius auginant pagal intensyvias technologijas, jų vidutinis ekonominis efektyvumas beveik prilygsta žieminių rapsų pelningumui ir šiek tiek lenkia vidutinį žieminių kviečių auginimo pelningumą. Išvada: dirvožemiuose, kurių našumas viršija 35 boniteto balus, žirnius verta auginti tik pagal intensyvias technologijas ir būtinai skiriant aukštą trąšų normą – N20P80K120 + N50, nes dabartinės normos (N20P60K90) nepakanka didesniam nei 5,0 t ha-1 derlingumui pasiekti.

Beveik visiškai nepasiteisino buvusi rekomendacija, kad ir žemesnio našumo (<35 balai) žemėse po gausiau tręštų žiemkenčių pasėtus žirnius galima auginti pagal tausojančias technologijas ir prikulti 3,5–4,5 t ha-1 sėklų. Tokį derlių, esant tausojančioms technologijoms, galime gauti tik aukšto našumo (>50 balų) dirvožemiuose. Tačiau tokiose žemėse retai kas sėja žirnius, nes jose galima gauti 1,5 karto aukštesnį pupų derlingumą, o kviečių galima prikulti net iki 10 t ha-1.

Žirnių veislių pasirinkimas

Sėklininkystės įmonės ūkininkams siūlo per 10 žirnių veislių, skirtų maistui ar pašarams. AB „Linas Agro“ savo partneriams siūlo dvi gerai patikrintas ir labai produktyvias žirnių veisles, kurioms jau sukurta ir specifinė auginimo technologija.

Ingrid. Lietuvoje registruota 2014 m., labai ankstyva (07.15–25), derlinga ir atspari išgulimui švedų selekcijos veislė, skirta daugiau maistiniams tikslams, nei pašarų gamybai. Augalai yra vidutinio aukščio, o stiebai didesnio storio. Dėl to šios veislės pasėliai atsparesni išgulimui nei kitų veislių. Sėklos stambios, 1000 jų masė siekia net iki 300 g. Didžiausias derlingumas gautas 2013 m. Šilutės AVTS – 6,27 t ha-1, vidutinis baltymų kiekis sėklose – apie 22,8 %. Šios veislės augalai atsparūs ligoms. Jų atsparumas askochitozei skirtingais metais buvo įvertintas net iki 9 balų. Ingrid veislės žirniai tinkami tiems ūkiams, kuriems būna sunkumų nukuliant pasėlius.

Respect. Pusiau belapių žirnių veislė, sukurta Danijoje, „Maribo Seed A/S“ sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti 2007–2008 m. Šilutės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 4,89 t ha-1 derlius, o didžiausias – 7,77 t ha-1 –išaugintas 2008 m. Kauno AVTS. Lietuvoje registruota 2009 m. Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinė masė – 234,50 g. Skirtingais tyrimo metais išaugintose Respect veislės žirnių sėklose nustatytas vidutinis baltymų kiekis sudarė 22,0–22,3 proc. Augalų vidutinis aukštis – 82 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas net 8,4 balo, o sėklų išbyrėjimas iš ankščių - net 8,8 balo. Veislė vidutinio ankstyvumo (07.25–08.05). Augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 90 dienų. Veislės tyrimo metais įrengtuose bandymuose askochitozė pažeidė tik iki 5 % augalų.

Žirnių sėjos laikas ir sėklų normos

Dirva pradedama ruošti sėjai, kai tik galima įvažiuoti į laukus. Ji išpurenama 5–8 cm gyliu, siekiant išlyginti žemės paviršių, ją išvėdinti, pašalinti susidariusius toksinus, sušildyti. Žirnius galima pradėti sėti po pakartotino dirvos išpurenimo, jei žemė sėjos gylyje (4–6 cm) yra įšilusi iki +7–8 0C. Tada turėsite mažiau problemų su sėklų lauko daigumu (sėklos brangios) bei sudygimo tolygumu. Sudygę augalai yra atsparūs pavasarinėms šalnoms iki –4–6 0C šalčio. Nors reikia priminti, kad žirniai yra mažiau jautrūs sėjos vėlavimui nei pupos ar vasariniai kviečiai.

Žirniai yra tarp tų nedaugelio rūšių augalų, kurių sėklų normos yra didinamos, kylant žemių našumui. Rekomendacijose rašoma, kad vidutinė žirnių sėklų norma yra 1,001,20 mln. vnt. ha-1 daigių sėklų. Vidutinio našumo žemėse išsėjama apie 1,1 mln. ha-1 sėklų, o aukštesnio našumo  – 1,2 mln. Žemesnio nei vidutinio (<35 balų) našumo žemėse pakanka ir 0,95 mln. vnt. ha-1 sėklų normos. Taip elgiamasi, siekiant išvengti priešpjūtinio pasėlių susmukimo, kas ypač apsunkina jų kūlimą. Didesnio našumo žemėse žirniai intensyviau šakojasi, ūseliais tarpusavyje susikibę tampa „per sunkūs“, kad juos išlaikytų mažesnis stiebų kiekis. Tankesniuose pasėliuose augalai silpniau šakojasi ir būna lengvesni, be to, dar turi daugiau „kojų“ ir dažnai išvengia per didelio išgulimo ar susmukimo.

Nuo žirnių sėjos laiko ir sėklų normų labai priklauso, koks bus pasėlis ir jo derlingumo potencialas. Dirvožemiuose, kurių našumas viršija 35 boniteto balus, žirnius verta auginti tik pagal intensyvias technologijas ir būtinai skiriant aukštą trąšų normą – N20P80K120 + N50, nes dabartinės normos (N20P60K90) nepakanka didesniam nei 5,0 t ha-1 derlingumui pasiekti.

Labai svarbu po žirnių sėjos lauką nupurkšti herbicidais: Stomp (1,5 l ha-1) + Boxer (2 l ha-1). Žirniams sudygus, maždaug 5 lapelių tarpsniu, juos galima pakartotinai purkšti herbicidais Basagran (2-3 l ha-1); Basagran (1 l ha-1) + Butoxone (2 l ha-1).

Pupos: galime gauti didesnį derlingumą

Nors pupų pasėlių plotai kasmet didėja, bet vis dėlto jos lieka dar nepakankamai įvertintais augalais sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose. Čia, gausiau patręšus, jos gali išauginti 6–7 t ha-1 sėklų ir dar sukaupti 10–12 t ha-1 lapų + stiebų + šaknų sausųjų medžiagų. Iš minėto kiekio sausųjų medžiagų gali susiformuoti net 3 t ha-1 humuso, o tai labai pagerina sunkių žemių tinkamumą ir kitiems kultūriniams augalams. Molio dirvožemiuose pupos pagal savo produktyvumą neturi konkurentų.

Žinant, kokio dydžio vidutinį pupų derlingumą gavome 2015–2016 metais (3,2–4,0 t ha-1), ir tai, kad didžioji dalis užaugintų pupų bus parduodamos kaip pašarinės, dabartinės siūlomos jų supirkimo kainos ne visuose ūkiuose kompensuos auginimo sąnaudas. Maisto tikslams skirtos pupos brangesnės, jų auginimas jau duoda nedidelį pelną + valstybinės subsidijos + aukšta priešsėlinė vertė. Dėl to būtina išmokti maistinių pupų auginimo agrotechniką. Pagrindinį dėmesį privalome skirti pupų vidutinio derlingumo šalyje padidinimui bent iki 5,06,0 t ha-1Esame nustatę, kad mažo rūgštingumo arba neutralios reakcijos priemolių ir molių dirvožemiuose dabartinių veislių pupų vidutinis derlingumas privalėtų siekti 5,57,0 t ha-1 lygį.

Dabar gaunamo žemesnio pupų derlingumo pagrindinės priežastys yra šios:

  • nemaža dalis pupų pasėjama į joms nelabai tinkamas žemes (žemas sukultūrinimo laipsnis, per lengva granuliometrinė sudėtis, per rūgščios dirvos, nesureguliuotas dirvožemių drėgmės režimas, per mažai humuso ir kt.). Dėl to jų vidutinis derlingumas visos šalies mastu vidutiniškai sumažėja net 1,0–1,5 t ha-1;
  • nemaža dalis pupų pasėjama per vėlai, tik dėl šios vienos priežasties bendras pupų pasėlių derlingumas šalies mastu sumažėja 0,28–0,35 t ha-1;
  • darome per daug agrotechninių klaidų: nepakankama sėklų ir sėjos darbų kokybė, per mažos sėklų normos, per silpnas tręšimas, vėluojami pasėlių priežiūros ir kūlimo darbai. Dėl šių priežasčių patiriame didžiausius nuostolius – 1,5–2,5 t ha-1.

Pagrindinį dėmesį privalome skirti pupų vidutinio derlingumo šalyje padidinimui bent iki 5,06,0 t ha-1. Nevertėtų pupų sėti į joms mažiau tinkamas žemes.

Pupų veislių pasirinkimas

AB „Linas Agro“ pasirinko dvi pupų veisles ir sukūrė joms tinkamiausią auginimo agrotechniką.

Fuego. Tai – aukšto derlingumo, stambių sėklų ir padidinto atsparumo ligoms pupų veislė, sukurta Vokietijoje, “NPZ” sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti Kauno ir Pasvalio AVTS. Tyrimų metais gautas vidutinis 6,47 t ha-1 sėklų derlingumas. Didžiausias šios veislės pupų derlingumas gautas 2008 m. Kauno AVTS – 8,00 t ha-1. Sėklose vidutiniškai yra 31,1–32,7 % baltymų. Sėklos palyginti gerai laikosi ankštyse, jų atsparumas išbyrėjimui iš ankščių įvertintas 8,3 balo. Augalų vidutinis aukštis – 120 cm. Jų stiebai tvirti, atsparūs išgulimui. Veislė pasižymi geru atsparumu ligoms.

Vertigo. Vidutinio ankstyvumo ir padidinto derlingumo Vokietijos selekcijos pupų veislė, Lietuvoje registruota 2016 m. Nors ši veislė 2016 metais išaugino 7,27 t ha-1 sėklų, o pasėlių vidutinis tankumas siekė net 0,4 mln. ha-1 augalų, pasėliai beveik neišgulė (Kauno AVTS). Ši veislė registruota Anglijoje ir Danijoje, kas rodo aukštą jos reitingą. Svarbu ir tai, kad jos sėklos dažniausiai atitinka maistinių pupų kokybės reikalavimus.

Pupų sėjos laikas ir sėklų normos

Pupos yra ankstyvos sėjos augalai, tačiau greičiau ir tolygiau sudygsta, jei sėjama į drėgnesnes ir įšilusias (>7 0C) dirvas. Tada ir jų šaknys, ir antžeminė augalo dalis auga greičiau. Be to, ant šaknų anksčiau įsikuria gumbelinės bakterijos.

Sėjos gylis priklauso nuo dirvožemių granuliometrinės sudėties ir drėgmės režimo. Vidutinis sėklų įterpimo į dirvą gylis – 4–6 cm.

Pupos nesišakoja, stiebai stori ir stiprūs, dėl to ir sėklų normos labiau priklauso nuo auginimo technologijų intensyvumo. Intensyvėjant technologijoms, didinamos sėklų normos. Tačiau pasėlių tankumas negali viršyti augalo optimalios erdvės poreikio – 200–225 cm2Vadinasi, ūkinėje praktikoje, siekiant patenkinti augalo minimalaus šviesos poreikį, pupų pasėlių maksimalus tankumas Lietuvos klimatinėmis sąlygomis negali viršyti 4550 vnt. m-2 augalų, priklausomai nuo lauko apšvietimo sąlygų. Optimalus pasėlių tankis – 40 vnt. augalų m-2. Žemesnio našumo žemėse formuojamas ir retesnis pasėlis. Taigi, optimali sėklų norma – iki 0,5 mln. vnt. ha-1.

Pupų pasėliuose piktžolės naikinamos taip pat, kaip ir žirnių pasėliuose.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.