2018 metais ekonomiškai tikslinga didinti vasarinių rapsų plotus

Ateinantis pavasaris Lietuvos ūkininkams žada daug rūpesčių. Sunku prognozuoti, kiek javų ir rapsų sėkmingai peržiemos. Manome, kad vasario mėnesį žus nedaug pasėlių, nes beveik visi žiemkenčiai sėkmingai praėjo abi užsigrūdinimo žiemai fazes (etapus). Be to, ir prognozuojami šalčiai nėra tokie dideli – 8–12 °C. Žinoma, Rytinės Lietuvos vietovėse orų temperatūra gali nukristi ir iki minus 20 °C ribos. Jei pasėlius dengs sniegas, tai toks šaltis didesnės žalos nepadarys. Jei laukai bus be sniego dangos, tai išliks tik stiprių žieminių rapsų ir kviečių pasėliai. Tačiau tikimybė, kad peržiemos dar nuo rudens vandeniu užlieti žiemkenčiai, maža.

Taigi, kaip esame rašę ankstesniuose straipsniuose, šį pavasarį vasarojui skirtų žemių bus apie 35–40 % daugiau nei buvo 2016 ar 2017 metais. Taip pat jau rašėme, kad 2018 metų pavasarį reikės išplėsti vasarinių kviečių ir miežių pasėlių plotus. Be to, siūlėme ūkininkams pasvarstyti, ar nevertėtų šį pavasarį daugiau pasėti ir vasarinių rapsų. Šis straipsnis skirtas aptarti šią galimybę – padidinti vasarinių rapsų pasėlių plotus 2018 metais.

Vasariniai rapsai yra svarbūs ir konkurencingi augalai Lietuvos žemės ūkio rinkoje.

Kokia derlingumo vertė?

Vasariniai rapsai, lyginant su vasariniais javais, turi du pranašumus: daug aukštesnė priešsėlinė vertė ir gerokai didesnės jų derliaus supirkimo kainos. Tiesa, vasarinių rapsų vidutinis derlingumas yra mažesnis negu javų ar ankštinių augalų bei žieminių rapsų. O ekstensyvių ir tausojančių technologijų laukuose beveik prilygsta ankštiniams augalams. Peržiūrėjus supirkėjų siūlomas 2018 metų derliaus rapsų ir javų supirkimo kainas, galima teigti, kad rapsų kaina bus apie 340 eurų už toną, arba 2,25 karto didesnė negu kviečių grūdų (II–III kokybės klasė), 2,8 karto negu miežių ar kvietrugių, 3,4 karto negu rugių, 2,4 karto negu kukurūzų grūdus ir 2,2 karto didesnė negu žemesnės kokybės ankštinių augalų.

Paskaičiavome išvardintų augalų derlingumo dydžius, kurių vertė eurais prilygtų vasarinių rapsų derliaus vertei, esant realiai galimiems trims jų derlingumo dydžiams: 1,5, 2,0, ir 2,5 t ha-1. Skaičiavimų duomenys pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Vasarinių augalų derlingumo dydžiai (t ha-1), kurių piniginė vertė prilygsta vasarinių rapsų skirtingo dydžio derlingumo vertei

Augalų rūšis	Planuojamas vasarinių rapsų derlingumas, t ha-1
	1,5	2,0	2,5
1. Vasariniai kviečiai	3,4	4,5	5,7
2. Vasariniai miežiai	4,0	5,6	7,1
3. Vasariniai kvietrugiai	4,0	5,6	7,1
4. Vasariniai rugiai	5,1	6,8	8,5
5. Kukurūzų grūdai	3,6	4,4	5,5
6. Žirniai	3,3	4,4	5,7
7. Pašarinės pupos	3,4	4,5	5,3
8. Maistinės pupos	2,7	3,6	4,5

Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad tik vasarinių kviečių ir kukurūzų grūdų auginimas būtų pelningesnis nei vasarinių rapsų. Reikėtų pastebėti, jog, be paminėtų vasarinių augalų rūšių, bulvių ir cukrinių runkelių auginimas buvo ir išlieka pelningesnis. Tačiau jų pasėlių plotų plėtrą stabdo ribota šių augalų rūšių produkcijos paklausa rinkoje. Taigi, vasariniai rapsai yra svarbūs ir konkurencingi augalai Lietuvos žemės ūkio rinkoje.

Pasėlių sumažėjimo priežastys

Be abejo, dažnas klaus, tai dėl kokios priežasties šių „šaunių“ augalų pasėlių plotai per paskutiniuosius 6–8 metus sumažėjo net 6–7 kartus? Galima išvardinti kelias pagrindines priežastis:

• pirma: 2011–2013 metų gegužės–birželio mėnesiais buvusios nepalankios orų sąlygos vasarinių rapsų augimui. Karštis ir sausros ne tik labai silpnino vasarinių rapsų augimą bei vystymąsi III–VIII organogenezės etapų metu, bet ir skatino kenkėjų, ligų invaziją į pasėlius. Dėl to rapsų derlingumas sumažėjo net 1,25–1,50 karto;
• antra: EK įvesti apribojimai augalų apsaugos sistemoje, iš kurių svarbiausias buvo draudimas naudoti beicus, sudėtyje turinčius neonikotinoidų. Šie preparatai apsaugo sudygusius pasėlius nuo spragių, o ūkininkai nesurado jiems pakaitalo;
• trečia: rinkoje atsirado naujos daug produktyvesnės ir žiemkentiškesnės žieminių rapsų veislės, kurios iš sėjomainų išstūmė didelę dalį vasarinių rapsų;
• ketvirta: pradėta ankštinių augalų auginimo programa ir to laikotarpio aukštos žirnių bei pupų supirkimo kainos. Šių augalų atitikimas ES „Žalinimo“ programos reikalavimams sudarė sąlygas stipriai išplėsti jų pasėlių plotus, tame tarpe ir vasarinių rapsų sąskaita.

Vasarinių rapsų pasėlių mažėjimui didelės įtakos turėjo ir jų vėlyva branda (apie rugsėjo 15 d.) ir dar vėlyvesnė (spalis) pasėlių pjūtis. Tai didino derliaus nuėmimo nuostolius bei mažino faktiškai gaunamus derlingumo dydžius. Vėlyvą vasarinių rapsų brandą lėmė auginamų veislių savybės (vidutinio ankstyvumo–vidutinio vėlyvumo), sėjos vėlavimas ir šilumos trūkumas liepos bei rugpjūčio mėnesiais (objektyvus veiksnys). Pažiūrėkime, kaip sekasi auginti vasarinius rapsus Estijoje ir Suomijos pietiniuose regionuose. Vidutinis derlingumas – 1,8–2,4 t ha-1. Rapsai subręsta rugsėjo viduryje, nes sėjamos tik ankstyvos veislės. Nors Lietuva yra 650–800 km piečiau šių valstybių, rapsų pjūties pradžia minėtuose regionuose yra tokia pat, kaip pas mus. Gal mums vertėtų pasirinkti Suomijos selekcijos veisles? Jos nėra tokios derlingos kaip Vokietijos selekcijos veislės, tačiau 10–12 dienų anksčiau subręsta?

Kitame straipsnyje aptarsime vasarinių rapsų auginimo Lietuvos sąlygomis technologijas, kurios užtikrintų jų stabilesnį derlingumą ir kartu aukštesnį pelningumą.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122