Ar tikrai azoto taupymo agrotechnologinės priemonės yra ūkio stabilumo garantas?

Nuolat kintančios azoto trąšų ir grūdų kainos moko žemės ūkio specialistus ir gamyboje dirbančius asmenis būti lankstesniais ir gebėti pasirinkti tinkamą agrotechnologinę priemonę savo ūkio rentabilumui palaikyti. Agrotechnologinių priemonių siūloma daug ir jos visos yra efektyvios, tačiau tik tuomet kada jos naudojamos tinkamai. Dažniausia atsiperkamumas ūkyje skaičiuojamas kaip skirtumas tarp investicijų ir pelno – kiek investavai į grūdų auginimo technologijas ir kokį pelną iš jų uždirbai pardavęs.

Daugelio ūkių tikslas yra užauginti kuo didesnį derlių su kuo mažesnėmis sąnaudomis. Kad tai pavyktų, turi labai gerai žinoti savo ūkio dirvų našumą bei gebėti jį padidinti agrotechnologinėmis priemonėmis. Tai daryti padeda įvairūs technologiniai sprendimai, tokie kaip išmanaus ūkininkavimo sistema GEOFACE. Bene aktualiausia šiandienos tema ūkiuose, kaip didinti ūkininkavimo tvarumą, mažinant  azoto naudojimą žemės ūkio augalų auginimo technologijose. Pasak AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovės dr. Gabrielės Pšibišauskienės, toks mažinimas yra įmanomas, tačiau kad tai pavyktų, privalai labai gerai žinoti savo ūkio dirvos galimybes ir kaip jas pagerinti. Šiais metais AB „Linas Agro“ LAMMC atliko užsakomajį tyrimą, kuriuo siekta atsakyti į klausimą,  kiek minimaliai azoto veikliosios medžiagos reikia dirvožemiui, kuriame yra santykinai mažai organinių medžiagų ir mineralinio azoto, vidutiniškai augalams pasiekiamo fosforo ir kalio.  

Bandymas buvo atliktas naudojant 3 skirtingus azoto tręšimo normų variantus. Azoto, esančio dirvoje ir purškiamo per lapus įsavinimui žieminių kviečių auginimo technologijoje pasirinktos priemonės: fungicidai, turintys strobilurinų grupės veikliųjų medžiagų - Delaro Forte, SolatenolTM ir protiokonazolo derinys - Elatus Era, biostimuliatorius N-ergy, sudarytas iš N 5,4%, K₂O 4,7%, amino r. 5% (metioninas, prolinas, aspartikas, glutaminas, argininas) ir jūros dumblių ekstraktas 14%. Sumažintos azoto normos variantuose azoto kiekis buvo kompensuojamas lėtai atpalaiduojamu azotu ir karbamido formaldehido mišiniu, turinčiu N 300 g/l, Mg 33 g/l, SO₃ 67 g/l – AZO-speed. Žieminiams kviečiams pradėjus žydėti, bandymo laukas buvo nupurkštas tebukonazolu. Priešsėlis – sėjamieji žirniai.  

Bandymo schemos išdėstymas: Žieminiai kviečiai

Variantai	Skystųjų trąšų per lapus, fungicidų, biostimuliatorių normos hektare	Naudojimo laikas pagal BBCH	N normos
Tręšta amonio salietra ir amonio sulfatu	-	-	170 v.m.
Tręšta amonio salietra ir amonio sulfatu	-	-	150 v.m.
Azo-speed	5 l/ha	BBCH 25-27	150 v.m.
	10 l/ha	BBCH 30-31
	10 l/ha	BBCH 31-33
	20 L/ha	BBCH 35-37
Tręšta amonio salietra ir amonio sulfatu	-	-	120 v.m.
Azo-speed	5 l/ha	BBCH 25-27	120 v.m.
	10 l/ha	BBCH 30-31
	10 l/ha	BBCH 31-33
	20 L/ha	BBCH 35-37
Azo-speed + Delaro Forte  + Elatus era	5 l/ha	BBCH 25-27	120 v.m.
	10 l/ha + 1.3 l/ha Delaro Forte	BBCH 30-31
	10  l/ha	BBCH 31-33
	20 L/ha +  (0,75 Elatus Era) L/ha	BBCH 35-37
Azo-speed + N ergy +	5 l/ha	BBCH 25-27	120 v.m.
Delaro Forte  + Elatus era	10 + 1 + (1.3  l/ha Delaro Forte)	BBCH 30-31	120 v.m.
	10 l/ha	BBCH 31-33
	20 + 1 + (0,75 Elatus Era) L/ha	BBCH 35-37

Siekdami nustatyti, kaip kinta fotosintezės intensyvumas naudojant skirtingus produktus, bandymo lauke atlikome chlorofilo indekso matavimus. Nustatyta, kad intensyviausiai fotosintezė vyko žieminiuose kviečiuose, kurie buvo tręšti amonio salietra ir amonio sulfatu (150 - 170 v.m/ha). Azoto normų mažinimas neigiamai veikė chlorofilo indekso kitimą.   Panaudoto skysto azoto per lapus chlorofilo indeksas buvo mažesnis – 4,6 proc., nei  varianto kuriame augalai tręšti 170 v.m./ha. Analogiškai chlorofilo indekso kitimą žieminiuose kviečiuose  veikė ir kompleksas agrotechnologinių priemonių: fungicidai (Delaro Forte, Elatus Era) ir biostimuliatorius (N-ergy), tačiau šie kitimai nėra esminiai. Mažiausias chlorofilo indeksas gautas tręšiant žieminius kviečius 120 v.m./ha variantu - amonio salietra ir amonio sulfatu.

Pirmoji išvada: Chlorofilo indekso kitimas žieminiuose kviečiuose parodė, kad  Delaro Forte, Elatus Era, N-ergy ir Azo -speed yra tinkamos agrotechnologinės priemonės azoto stygio ir įsavinimo procesams kontroliuoti.

Nuo vykstančio augaluose fotosintezės intensyvumo priklauso ne tik augalų produktyvumas, bet ir subrandintų sėklų ar grūdų sudėties pokyčiai bei jų stambumas. Tokia tendencija atsiskleidė ir šio bandymo rezultatuose: žieminių kviečių grūdų didžiausias baltymingumas nustatytas tręšiant juos  amonio salietra ir amonio sulfatu (150 - 170 v.m./ha) bei papildomai per lapus Azo-speed trąšomis – 10,9-11,5 proc. Sėklos krakmolingumas - svarbus sėklos sudygimui. Dažnu atveju jis būna atvirkščiai proporcingas sėklos baltymingumui. Šis bandymas taip pat nebuvo išimtis - krakmolingumas buvo mažiausias minėtuose variantuose, o didžiausias - mažiausiai tręštame pasėlyje.

Antroji išvada: žieminių kviečių baltymingumą efektyviausiai didino amonio salietra ir amonio sulfatu 150 - 170 v.m/ha tręšiami pasėliai ir papildomai per lapus purškiamas Azo-speed. Fungicidai (Delaro Forte, Elatus Era) ir biostimuliatoriai esminio poveikio žieminių kviečių grūdų baltymingumo sumažėjimui neturėjo. 

Žieminių kviečių grūdų kokybiniai parametrai, tokie kaip glitimas ir sedimentacija, buvo geresni ten, kur azoto per lapus ir dirvą buvo naudojama didesnėmis normomis. Amonio salietra ir amonio sulfatu (150 - 170 v. m./ha) saikingai patręštų žieminių kviečių kokybinius parametrus, dar galima pagerinti patręšiant juos tiksliniu būdu per lapus (Azo-speed).

Trečioji išvada: tvarus tręšimas azotu (Azo-speed) per lapus ir dirvą (amonio salietra ir amonio sulfatu) yra efektyvus žieminių kviečių kokybės parametrų stabilizavimui. Manoma, kad šiuo atveju priešsėlis (žirniai) taip pat turėjo įtakos glitimo ir sedimentacijos rodiklių stabilumui.

Žieminių kviečių grūdai stambiausi buvo augalus per dirvą patręšus amonio salietra ir amonio sulfatu (150 v.m./ha) bei nuo BBCH 25 iki BBCH 37 keturis kartus atliekant tręšimus (Azo- speed) per lapus. Naudojant fungicidus Delaro Forte, Elatus Era ir analogiškai keturis kartus Azo – speed bei sumažinus azotą  dirvoje iki 120 v.m./ha, grūdai turėjo tendenciją smulkėti. Dar 2021 – 2022 m. AB „Linas Agro“ vykdytų tyrimų metu pastebėta kad purškiant fungicidus, pasėlyje su įprastiniu 170 v.m./ha azoto tręšimu,   tokiomis priemonėmis kaip Revytrex ar Elatus Era ar Priaxor ir Curbatur, žieminių kviečių vėliavinio lapo tarpsnyje, fungicidai turėjo esminę įtaką grūdo stambumui: žieminių kviečių ETANA grūdai stambėjo. Smulkesni grūdai kulti tuose variantuose, kuriuose panaudoti ekonominės technologijos fungicidai ir fungicidai su mažesniu kiekiu „žalinimo efektą“ turinčių veikliųjų medžiagų.

Ketvirtoji išvada. Azoto mažinimas neigiamai veikia grūdo stambumą. Azoto deficitą grūdo stambumui kompensuoti galima agrotechnologinėmis priemonėmis: ne mažiau negu keturis kartus per sezoną augalus tręšti skystuoju  azotu per lapus (Azo-speed); pasirinkti fungicidus, kurie skatina azoto įsavinimą - šiuos fungicidus naudoti T1 ir T2 purškimui (BBCH 27-31 ir BBCH 37-41);  biostimuliatorius rekomenduotina naudoti tikslingai - mišiniuose su skystomis trąšomis per lapus ir fungicidais.

Žieminių kviečių derlingumas parodo, ar auginimo technologijoje naudotas agrotechnologinių priemonių kompleksas buvo efektyvus. Atliktuose tyrimuose gautas žieminių kviečių derlingumas kito priklausomai nuo azoto tręšimo per dirvą ir lapus. Didžiausias derlingumas gautas žieminius kviečius tręšiant amonio 170 v.m./ha salietra ir amonio sulfatu bei 150 v.m. ir keturis kartus žieminių kviečių vegetacijos metu panaudojus skystą azotą (Azo- speed) per lapus. Žieminius kviečius tręšiant amonio salietra ir amonio sulfatu (150 v.m./ha) (priešsėlis - žirniai, dirvoje mineralinio N kiekis: 14,5-16,0, S- 9,0-13,0),  papildomai tręšiant per lapus (Azo – speed) ir purškiant fungicidais (Delaro Forte ir Elatus Era) , biostimuliatoriumi  (N-ergy)  derlius iš esmės nesumažėjo, tai pagrindė pasirinktų priemonių efektyvumą ir tinkamumą.

Penktoji išvada: pasirenkant skirtingas azoto kompensavimo agrotechnologines priemones ir jas lyginant su amonio salietros ir amonio sulfato įprastiniu tręšimu, smėlingame lengvame priemolyje (Vidurio Lietuvoje), kurio dirvožemio pH yra artimas neutraliam, priešsėlis-  žirniai, N mineralinis kiekis žemas – (14,5-16,0), tradiciniame žemės dirbime, 12,5 cm žieminių kviečių tarpueiliais sėtame 5 mln. ha sėklų pasėlyje, žieminių kviečių derlingumas, pasirenkant kviečius auginti ekonomiškai, kito neesmingai.

Gauti rezultatai parodė, kokia agrotechnologinė priemonė gali būti efektyvi konkrečioje situacijoje, o tinkamo produkto pasirinkimas gali garantuoti ūkio rentabilumą.  

AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė