Artėja žieminių javų sėja
Prasidėjus trečiajai rugpjūčio dekadai, jau nukulti žieminiai rapsai ir didžioji dalis žieminių javų. Kuliami ir vasariniai javai. Esame tikri, kad iki rugsėjo pradžios vasariniai javai taip pat bus nukulti. Žinoma, gali likti kiek pupų, vasarinių rapsų ar kitų pavasarį persėtų javų laukelių, tačiau ir jie rugsėjo pirmąją dekadą bus nukulti. Dar liepą svarstėme apie greitą ir, svarbiausia, su mažiausiais nuostoliais žieminių rapsų bei javų nukūlimą. Deja, taip neįvyko. Nors žieminius rapsus kulti pradėta anksti – liepos antrosios dekados viduryje – tačiau jų pjūtis dėl įvairių priežasčių stipriai užtruko. Todėl vėlavo žieminių javų pjūtis, sulėtėjo ir žieminių rapsų sėja. Daugumai ūkininkų buvo sunku apsispręsti, į kuriuos pasėlius siųsti kombainus. Pagaliau, nors negalime per daug skųstis mažoku derliumi, tačiau javapjūtės pabaigoje patyrėme nemažų tiek rapsų, tiek javų pasėlių derliaus nuostolių. Dėl rugpjūtį vyravusių lietingų orų kai kuriuose laukuose žieminių javų varpose sudygo grūdai, o iš žieminių rapsų ankštarų išbyrėjo sėklų. Puikiai žinote, kad varpose sudygę grūdai praranda komercinę vertę. Jų derlių dydžiai tik išsaugo vidutinio derlingumo statistinius rodiklius, bet sumažina javų auginimo ekonominio efektyvumo rodiklius. Šiuo metu ūkininkai visu tempu sėja žieminius rapsus ir ruošiasi žieminių javų sėjai. Kaip jiems sekasi? Įvairiai. Yra ūkių, kuriems nesiseka, nes nesugebėjo laiku ir kokybiškai atlikti priešsėlinių augalų pjūties. Kiti sėjo į paliktas netvarkingas bei netolygaus drėgnio ražienas. Todėl dabar turi margus rapsų pasėlius. Tačiau dauguma jau sudygusių žieminių rapsų pasėlių tenkina agrotechninius reikalavimus. Turime ir laukų, kuriuose žieminiai rapsai dar nesudygę.
Žinome, kad paprastai hibridinių žieminių javų veislių sėja pradedama 10–13 dienų anksčiau, nei jų linijinių veislių javų. Šių metų žieminių javų sėja prasidės dar rugpjūčio trečiosios dekados viduryje, t. y. dabar. Apie tai jau esame rašę ankstesniuose straipsniuose. Tai ką sėsime šį rudenį? Be abejo, kaip ir kasmet, didžiąją žiemkenčių pasėlių dalį vėl sudarys žieminiai kviečiai ir rapsai, kurių grūdų (sėklų) supirkimo kainos iš esmės yra didesnės nei kitų rūšių javų. Šios dvi augalų rūšys labai gerai dera tarpusavyje ir agronomine prasme. Žieminiai rapsai yra vieni geriausių žieminių kviečių priešsėlių, o žieminiai kviečiai – pagrindiniai priešsėliai žieminiams rapsams. Be to, ir jų vidutiniai derlingumo dydžiai pinigine verte viršija visų kitų grūdinių augalų. Hibridinių veislių žieminių miežių pasėliai taip pat yra vieni geriausių priešsėlių žieminiams rapsams. Konkuruoti su žieminiais kviečiais gali tik vasariniai kviečiai ir kukurūzai, o su žieminiais rapsais – pupiniai javai.
Nors žiemkenčių pasėliai yra akivaizdžiai derlingesni už jų vasarinių rūšių, tačiau vien tik žieminių kviečių pasėlių išplėtimas, kokį matome pastaraisiais metais, turi ir tam tikrų rizikų. Visų pirma – rizika iššalti žiemos periodu, nes tai sukeltų didžiausius nuostolius. Be to, padidinus vien tik žieminių kviečių pasėlių plotus, stipriai išauga žieminių kviečių atsėliavimas. Tokiuose pasėliuose didesnis dėmesys turi būti skiriamas ligų kontrolei, kitaip sulaukiama gerokai didesnių derliaus nuostolių dėl neigiamo ligų poveikio augalams. Šiais 2021 m., nukūlus žieminius javus, iki 25 proc. ražienų dar iki šiol nėra užsėtos tarpiniais pasėliais, nors į kai kuriuos laukus vėl žadama sėti žieminius javus. Pateisinti tokią padėtį sunku. Esame apskaičiavę, kad atsėliuotų žieminių kviečių vidutinis derlingumas būna 0,5–0,75 t ha-1 mažesnis nei neatsėliuotų. Būtina rasti būdą išvengti kviečių atsėliavimo, kuris kasmet sukuria daugiau nei 25 mln. eurų vertės derliaus nuostolį (arba iš 1 ha gaunamas apie 100 eurų vertės mažesnis derlius). Todėl, sėjant žieminius kviečius, labai svarbu atsakingai pasirinkti jų veisles, kurios yra labiausiai atsparios žiemojimui.
Bendrovės „Linas Agro“ siūlomos žieminių kviečių veislės kasmet yra testuojamos sudėtingiausiomis sąlygomis ir taip vertinamos įvairios jų savybės: atsparumas ligoms, išgulimui, brandos laikas, derlingumas ir jo kokybės rezultatai, kartu ypač didelis dėmesys skiriamas jų atsparumui žiemojimui. Tik geriausius rezultatus pademonstravusios veislės patenka į bendrovės „Linas Agro“ siūlomų auginti veislių sąrašą. Šiuo metu siūloma įsigyti šių ypač gerus rezultatus pateikusių veislių: „Balitus“, „Ada“, „Etana“ (apvelta bakterijomis „Biomas Grow“), „Asory“, „Kena DS“, „Lakaja DS“, „Hallfreda“ ir hibridinę kviečių veislę „SU Hymalaya“.
Bendraujant su mokslininkais, ūkininkais ir žemės ūkio specialistais, nuolat kuriamos ir tobulinamos technologijos, kurios leidžia maksimaliai gerai paruošti augalus žiemos laikotarpiui, taip iki minimumo sumažinant galimą iššalimo riziką. Net paprasti sprendimai gali būti labai efektyvūs, bet juos būtina įgyvendinti.
Naudojant trąšas „BIO Mineral“, augalai ne tik aprūpinami maisto medžiagomis, bet kartu ir stimuliuojamas jų šaknų augimas, gerėja dirvožemio savybės, todėl augalai būna sveikesni, geriau išsivystę, geriau toleruoja svyruojančias ar neigiamas gamtines sąlygas, sukaupia daugiau sausųjų medžiagų ir geriau pasiruošia žiemojimui.
Ypač didelės koncentracijos granuliuotos organinės trąšos „EcoPlant humi“, kuriose yra fosforo, kalio, kalcio, magnio, sieros, įvairių mikroelementų ir net 20 l t-1 huminių rūgščių, leidžia ne tik papildyti dirvožemį, pamaitinti augalus svarbiausiais makro- ir mikroelementais, bet ir pagerinti dirvožemį, augalų augimo sąlygas. Lėtai atsipalaiduojančios maisto medžiagos yra apsaugotos nuo išsiplovimo, todėl trąšų efektyvumas yra itin aukštas ir ilgalaikis. Huminės rūgštys yra viena vertingiausių medžiagų, stimuliuojančių augalų šaknų sistemą, mažinančių elementų išsiplovimą, gerinančių įvairių elementų prieinamumą augalams ir dirvožemio struktūrą.
Sudygusiems pasėliams panaudojus mikroorganizmus „Biomas Grow“ ir „Biomas Protect“, sukuriamos gerokai palankesnės augimo sąlygos augalams, gerėja maisto medžiagų prieinamumas, gerėja dirvožemis, drėgmės išlaikymas. Augalai tolygiau auga ir, svarbiausia, geriau žiemoja.
Piktžolių naikinimas rudenį taip pat yra viena priemonių, formuojančių tolygų ir stiprų pasėlį.
Mikroelementai padeda optimizuoti augalų augimą ir suaktyvina svarbiausias augale vykstančias biochemines reakcijas, chlorofilų koncentraciją, fotosintezės intensyvumą, gerina makroelementų įsisavinimą iš dirvos. Dėl visų šių priežasčių didėja sausųjų medžiagų kiekis augale, o šių medžiagų koncentracija yra vienas esminių rodiklių, lemiančių sėkmingą augalų žiemojimą. Todėl pasėlių purškimas svarbiausių mikroelementų turinčiais produktais („Actiflow MCZ“, „Actiflow Mn“, „Oligo Brava“, „Thiomax Oil“, „Starmax Mn“, „Microfert“) gali iš esmės pagerinti augalų žiemojimą. Galimi purškimo per lapus mikroelementų trąšomis variantai:
- „Actiflow MCZ“ (1,0 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (1,0 l ha-1) + „Wilis NPK“ (3,0 kg ha-1);
- „Oligo Brava“ (1,0 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (1,0 l ha-1) + „Starmax Mn“ (1,0 l ha-1);
- „Actiflow Mn“ (0,5 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (1,0 l ha-1) + „Fixa Mg“ (1,0 l ha-1).
Mes kasmet siūlome itin efektyvią priemonę, mažinančią žieminių kviečių atsėliavimo žalą, – tarp atsėliuojamų žieminių javų sėti trumpalaikius tarpinius pasėlius. Jie gali būti įvairūs – ir įsėliniai, ir tradiciniai, kai yra sėjami po javų pjūties. Iš įsėlinių tarp atsėliuojamų žieminių kviečių geriausia pavasarį įsėti dobilus, o antruoju atveju po javų pjūties – garstyčių ir ridikų mišinį. Nustatyta, kad garstyčių ir ridikų mišinio pasėlis, išlaikytas po sudygimo tik 25–30 dienų, sumažina kviečių atsėliavimo žalą net 75–80 proc., be to, beveik visiškai panaikina sudygusias pabiras ir dar sukaupia 2,5–3,5 t ha-1 SM. Ridikai ir garstyčios puikiai išpurena dirvą, pagerėja jos struktūra, drėgmės režimas, oro laidumas, mikroorganizmų veikla. Sumažinamas įvairių elementų išsiplovimas bei vėjo ir lietaus sukeliama dirvos erozija.
Vis dėlto yra dar viena problema: nemaža dalis ūkininkų žieminius kviečius sėja per žemo (< 35 balai) našumo ir dažnai rūgštesnėse dirvose. Dėl per didelio žemių rūgštumo (< pH 5,0–5,5) labiausiai mažėja kviečių derlingumas. Dar turime laiko tokias dirvas pakalkinti. Mūsų įmonė prekiauja granuliuotu kalkakmeniu, kurį būtų tikslingiau vadinti kalcio trąša. Vidutinė tręšimo (kalkinimo) norma – 0,5–1,0 t ha-1. Ši investicija būtina, jei norime išauginti didesnį derlių. Dirvų kalkinimas yra pirmoji dirvožemių našumo didinimo priemonė. Kai dirvos kalkintos, ir kitos agronominės priemonės, taip pat ir trąšos, būna efektyvesnės. Be to, padidėja humifikacijos našumas – iš to paties kiekio augalinių liekanų susiformuoja daugiau humuso, kurio sudėtyje yra ir daugiau vertingesnių huminių rūgščių.
Lietuvos dirvožemiuose vyrauja fulvatinis (miške) ir fulvatinis humatinis (lauko žemėse) humusas. Tai reiškia, kad Vakarų ir Rytų Lietuvos dirvožemių humuse fulvo rūgščių yra daugiau negu huminių. Taip atsitiko dėl šiuose šalies regionuose vyraujančių rūgščių žemių. Fulvo rūgštys yra rūgščių, o huminės – neutralių dirvų indikatoriai. Huminės rūgštys – tamsios spalvos, didelio molekulinio svorio organinės rūgštys, netirpstančios vandenyje ir mineralinėse rūgštyse. Jų sudėtyje yra apie 50–60 proc. anglies, iki 40 proc. deguonies, 3–7 proc. vandenilio ir 3–5 proc. azoto. Fulvo rūgštys – didelio molekulinio svorio organinės rūgštys, tirpstančios vandenyje, rūgštyse ir šarmuose. Jų sudėtyje yra iki 50 proc. anglies, daugiau nei 40 proc. deguonies, 6 proc. vandenilio ir 1,5–3 proc. azoto. Fulvo rūgštys, kurių pH rodiklis 2,6–2,8, yra labai aktyvios, skaido net mineralinę dirvos dalį, sudaro naujus junginius iš dirvožemyje esančių kompleksinių mineralinių junginių, prisijungdamos Ca, Mg, K, Fe.
Šią vasarą išauginti žieminių javų grūdai turi silpnesnes sėklines savybes. Siūlome daugiau investuoti ir įsigyti sertifikuotų sėklų. Tokias sėklas naudokite tiems pasėliams, kurie bus sėjami į našesnes dirvas, įvertintas daugiau nei 43 boniteto balais, ir kurioms skirsite optimalias tręšimo normas. Dar kartą primename būti atidesniems, skaičiuojant sėklų sėjimo normas, nes šiemet sėklos yra smulkesnės, todėl kyla rizika, kad pasėliai bus per tankūs. Na, o sėjant nedidelio daigumo sėklas, pasėliai gali būti per reti ir netolygūs.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Albinas Šiuliauskas
VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas